„NDX energija“ uždirbo, bet ir prarado kelis milijardus litų

Publikuota: 2009-12-07
Atnaujinta 2015-06-03 13:46
 
Penktadienį atsiskaičiusi su „NDX energija“ Vyriausybė tapo vienintele LEO LT akcininke.LEO LT steigimo pasirašymas buvo reklamuotas plačiai, jo dalyviai noriai pozavo fotografams, o sutartis dėl nacionalinio investuotojo panaikinimo pasirašyta penktadienį stengiantis vengti žurnalistų dėmesio advokatų kontoroje „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“.VŽ komentaraiVytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos narys: „Prieš LEO LT sukūrimą VST akcijas jie galėjo parduoti už kokius 2–3 mlrd. Lt, tokia būtų buvusi šios bendrovės vertė apie 2007 m.“ Arvydas Sekmokas, energetikos ministras: „Nesakyčiau, kad paskola gula ant valstybės pečių. Tai – bendrovės paskolos, o ji – valstybės. Ji turės atsiskaityti su kreditoriais ir bus likviduota.“ Rimantas Vaitkus, LEO LT vadovas: „Skolos atidavimo schema priklausys nuo to, kaip bus formuojama LEO LT įmonės ateities struktūra.“

Skaičiuojant nuo VST privatizavimo, „Maximos“ savininkų valdoma UAB „NDX energija“ iš LEO LT sandorio išėjo su daugiau nei 0,5 mlrd. Lt pliusu. Tačiau, jeigu bendrovė būtų pardavusi VST ir nesivėlusi į LEO LT kūrimą, jos sąskaitą būtų pastorinę keli milijardai litų.

Penktadienį Vyriausybė, „NDX energija“ ir jų kartu valdyta bendrovė LEO LT pasirašė LEO LT panaikinimo ir nacionalinio investuotojo sukūrimo sutarčių nutraukimo sutartį. Taip Vyriausybė tapo vienintele LEO LT akcininke.

Pakliuvusi valstybės kontrolėn, pati įmonė – LEO LT sumokėjo 680 mln. Lt „NDX energijai“, taip ji nusipirko „NDX energijos“ turėtą 38,3% savo akcijų paketą. Sutartyje teigiama, kad šios akcijos bus nedelsiant anuliuotos sumažinant LEO LT įstatinį kapitalą arba pati LEO LT bus likviduota.
Pasak Vytauto Plunksnio, Investuotojų asociacijos valdybos nario, įstatymai neleidžia įmonei įsigyti daugiau kaip 10% savo pačios akcijų, bet ypatingų sankcijų tai pažeidus nėra – akcijas per 12 mėnesių reikia parduoti arba anuliuoti. Viena diena anksčiau – ketvirtadienį – LEO LT antrinė įmonė VST Vilniaus apygardos teisme atsisakė ieškinio, kuriuo siekė iš buvusios savininkės „NDX energijos“ prisiteisti 520,831 mln. Lt. Rugpjūčio pabaigoje VST teismui buvusią akcininkę apskundė už tai, kad ši, prieš beveik šešerius metus už paskolą įsigijusi skirstomuosius tinklus, skolą bankams perkėlė ant pačios nusipirktos bendrovės pečių. Vytautas Kazimieras Aranauskas, VST generalinis direktorius, neatskleidžia, ar VST liko dar bent kiek skolinga bankams už savo pačios privatizavimą, jis motyvuoja tuo, kad tai – konfidenciali įmonės informacija.

Kiek būtų, jei būtų „NDX energija“ LEO LT akcininke tapo 2008 m. gegužę, kai į daugiau nei trečdalį nacionalinio investuotojo bendrovės akcijų iškeitė turėtą 97,1% VST akcijų paketą. Skirstomųjų tinklų bendrovė VST „NDX energijai“ priklausė nuo privatizavimo 2003 m. „NDX energija“ skaičiuoja už turėtas 97,1% VST akcijų 2003 m. sumokėjusi apie 680 mln. Lt. Nuo tada VST mokėjo dividendus: „NDX energijos“ skaičiavimais, iš visų per 2004–2007 metus VST išmokėtų lėšų apie 687 mln. Lt atiteko „NDX energijai“, nors dalis šių lėšų nebuvo faktiškai išmokėtos, o perkeltos paskoloms už pačios VST privatizavimą grąžinti. Tad faktiškai išmokėta ir tiesiai į „NDX energijos“ rankas pateko apie 200 mln. Lt. Tačiau ir pati „NDX energija“, pirkdama VST, apie 30% pirkinio (apie 200 mln. Lt) finansavo savo lėšomis, apie 70% skolinosi iš bankų.

Ponas Plunksnis apibendrina, kad „NDX energija“ į VST investuotus 680 mln. Lt buvo atsiėmusi jau prieš LEO LT sukūrimą: VST per tą laiką, kol priklausė „Maximos“ savininkams, įvairiais būdais šeimininkams išmokėjo apie 700 mln. Lt. Tad, jeigu būtų sudėtas pinigų judėjimas nuo VST privatizavimo 2003 m., „NDX energija“ Lietuvos energetikos sektoriuje jau buvo uždirbusi 680 mln. Lt – tą sumą, kurią gavo penktadienį. Tačiau, p. Plunksnio vertinimais, palyginti su 2007 m., galima sakyti, kad „NDX energija“ patyrė milijardinių nuostolių.

„Prieš LEO LT sukūrimą VST akcijas jie galėjo parduoti už kokius 2–3 mlrd. Lt – tokia būtų buvusi šios bendrovės vertė apie 2007 m.“, – sakė p. Plunksnis. 2003 m. įsigiję VST, „Maximos“ savininkai turėjo įsipareigojimą penkerius metus neparduoti jos – šis terminas būtų baigęsis 2008 m., tad, pasak jo, 2007 m. galėjo būti pradėtas pardavimo procesas, 2008-iems metams pasirinktas pirkėjas. Tiesa, modeliuojant trečią scenarijų, kas būtų buvę, jei LEO LT apskritai nebūtų sukurtas ir VST toliau priklausytų „NDX energijai“, p. Plunksnio vertinimu, dėl pasikeitusių aplinkybių VST vertė dabar tikrai būtų gerokai mažesnė nei 2 mlrd. Lt. „Dabar VST akcijų vertė būtų sumažėjusi dėl prasidėjusios krizės ir vertybinių popierių rinkos nuosmukio bei dėl Lietuvoje pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Šiuo metu energetikos bendrovėms Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija sumažino galimybes krautis pelnus“, – aiškina p. Plunksnis.

Susijusios PDF bylos
Parsisiųskite

Neužteko, tai pasiskolino

LEO LT „NDX energijai“ penktadienį pervedė 680 mln. Lt, bet tiek pinigų ši bendrovė sąskaitose niekada neturėjo. LEO LT pernai liepą buvo išsimokėjusi 608 mln. Lt dividendų iš antrinės bendrovės VST, bet naudojo lėšas ir veiklos išlaidoms, ir besikeičiančių vadovų išeitinėms, ir antrinėms bendrovėms, tokioms kaip UAB Visagino atominė elektrinė, UAB „Interlinks“, steigti. Penktadienį trys stambiausios antrinės LEO LT bendrovės – RST, VST ir „Lietuvos energija“ – iš viso paskolino 192 mln. Lt. VST, vadovaudamasi valdybos sprendimu, suteikė 48 mln. Lt paskolą LEO LT. Taip pat pasielgė ir RST suteikdama 70 mln. Lt paskolą, ir „Lietuvos energija“ skolindama 74 mln. Lt.


Rimantas Vaitkus, LEO LT vadovas, teigia, kad visi šie pinigai surinkti tam, kad būtų atsiskaityta su „NDX energija“.

„Reikia surinkti lėšų atsiskaitymui, bus padaryti sprendimai, kad tuos įsipareigojimus perimtų veiklos tęsėjai. Nėra tiksliai numatyta, kas tai bus, tai jau akcininko reikalas“, – komentuoja p. Vaitkus. Anot jo, tolesnis LEO LT likvidavimas vyks „įstatymų numatyta tvarka“. Pasak p. Vaitkaus, „gryna“ LEO LT skola įmonėms – apie 100 mln. Lt, o kitus pinigus LEO LT yra arba pati paskolinusi, arba laiko terminuotaisiais indėliais. „Skolos atidavimo schema priklausys nuo to, kaip bus formuojama LEO LT įmonės ateities struktūra“, – sako p. Vaitkus.

Iš ko šias paskolas grąžins naikinama ir praktiškai jokios veiklos nevykdanti bendrovė LEO LT – energetikos ministras Arvydas Sekmokas nedetalizavo. „Tai – LEO LT reikalas. Jie buvo sukurti, nesėkmingai ar nepakankamai bandė įgyvendinti strateginius projektus, jų užduotis išvalyti sceną, kad ateitų strateginis investuotojas“, – teigė p. Sekmokas. „Nesakyčiau, kad paskola gula ant valstybės pečių. Tai – bendrovės paskolos, o ji – valstybės. Ji turės atsiskaityti su kreditoriais ir bus likviduota“, – pridūrė jis. Pasak ministro, LEO LT likvidatorius dar šiemet turi būti paskirtas konkurso būdu.

Smulkieji nukentės

Pono Plunksnio vertinimu, galimi mažiausiai trys būdai, kaip bus atsiskaityta su naujais kreditoriais, ir visi jie reiškia pinigų perdėliojimą iš vienos kišenės į kitą. „Vienaip ar kitaip turbūt paskolos bus grąžintos iš tų pačių įmonių, kurios ir skolino: galbūt gryninant lėšas per jų įstatinio kapitalo mažinimą arba jos mokės dividendus LEO LT, o ši grąžins skolas – įvyks užskaita.

Gali būti ir kad šios trys bendrovės paskelbs savo akcijų supirkimą“, – svarsto p. Plunksnis. Pastaruoju būdu, p. Plunksnio nuomone, RST, VST ir „Lietuvos energija“ supirktų iki 10% savo pačių akcijų iš LEO LT, sumokėtų už jas pinigus LEO LT, o ši iš tų lėšų grąžintų pasiskolintas sumas. Jeigu LEO LT nutartų išsimokėti iš VST, RST ir „Lietuvos energijos“ dividendų, kad grąžintų šias skolas, p. Plunksnio teigimu, labai spėriai sukdamasi akcininkų susirinkimą šiuo klausimu sušaukti galėtų nebent kovą.
„Bet ir likvidavimo procesas taip greitai nevyksta“, – teigia analitikas. 2009 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, ketvirčio pabaigoje RST turėjo 491 mln. Lt nepaskirstytojo pelno, Lietuvos energija – 1,565 mlrd. Lt, o dividendus LEO LT jau mokėjusi VST – 287,6 mln. Lt. Pono Plunksnis sako, kad biržoje kotiruojamų bendrovių paskolos didžiausiai savo akcininkei gali pažeisti smulkiųjų akcininkų interesus, tačiau tai paaiškės tik sužinojus palūkanas ir terminą.
Nors energetikos ministras ir tvirtina, kad pati LEO LT grąžins paskolas, p. Vaitkus mano atvirkščiai – tai akcininko reikalas. „Viskas priklausys nuo akcininko valios. Ar tai bus LEO LT, ar tai bus kita įmonė, kuri perims įsipareigojimus. Akcininkai turi nuspręsti, kaip grąžinti įsipareigojimus“, – VŽ pasakojo p. Vaitkus. Klausiamas, kokią veiklą vykdė LEO LT ir kiek uždirbo pati per savo egzistavimą, p. Vaitkus atsakė, kad LEO LT grupės rezultatai neskelbiami, o kotiruojamų antrinių bendrovių rezultatus galima rasti viešai. Jis taip pat neatskleidė, kuriam laikui ir kokiomis palūkanomis RST, VST ir „Lietuvos energija“ skolino LEO LT. „Paskolos sąlygos – konfidencialios“, – tvirtino p. Vaitkus. Lietuvoje nebeinvestuos

„Valstybė gali džiaugtis, kad pigiai įsigijo VST. Be to, LEO LT sukūrimas nedavė naudos iš to, kad buvo optimizuota valstybės valdytų „Lietuvos energijos“ ir RST veikla. „NDX energijos“ investicija į LEO LT valstybei buvo naudinga tuo, kad sutvarkytas neefektyvių įmonių valdymas, sumažintos išlaidos viešiesiems pirkimams, palygint su tuo, kas buvo prieš LEO LT įkūrimą“, – komentuoja p. Plunksnis. Jo vertinimu, „VP grupės“ sutikimą „pigiai“ parduoti LEO LT akcijas ir neieškoti ginčo sprendimo teisinėmis priemonėmis padiktavo tai, kad įsiveldama į konfliktą su valstybe „VP grupė“ galėjo pakenkti savo mažmeninės prekybos verslui Lietuvoje.

„Nors Vyriausybė iš šio sandorio išeina pakelta galva, kitas išbandymas bus strateginio investuotojo atominei elektrinei statyti
paieška. Matydami, kaip buvo pasielgta su didžiausia vietos kapitalo grupe, potencialūs investuotojai kels itin griežtas sąlygas, o kilus potencialiam konfliktui nebus tokie nuolankūs“, – sako analitikas. Petras Jašinskas, „NDX energijos“ direktorius ir valdybos narys, nurodo, kad dabar, nors specialiai VST įsigyti kurtai „NDX energijai“ nebepriklauso jokios bendrovės akcijos, pačios „NDX energijos“ naikinti neketinama. Ji ieškos, kur investuoti gautus 680 mln. Lt, ir pirmiausia dairysis užsienyje. „Į Lietuvos energetikos sektorių tikrai investuoti artimiausiu metu neketiname“, – pridūrė p. Jašinskas.

Nacionalinio investuotojo istorija

***
2003 m. lapkritį paskelbiama, kad AB Vakarų skirstomieji tinklų (vėliau – VST) privatizavimo konkurso laurai skiriami su "VP Market" grupe susijusių fizinių asmenų konsorciumui. 2003 m. gruodžio 23 d buvo baigtas privatizavimas. Apie 77% skirstomųjų tinklų bendrovės akcijų, laimėjusi viešą privatizavimo konkursą, įsigijo „Maximos“ savininkų UAB „NDX energija“. Už akcijas „NDX energija“ sumokėjo apie 539,8 mln. Lt. Kartu su kitais bankais fizinių asmenų konsorciumui „NDX energija“ paskolą suteikė AB „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“), jo valdybos pirmininku nuo 2003 m. lapkričio buvo tapęs Darius Nedzinskas. 2004 m. vasarį p. Nedzinskas perėjo į VST, o vėliau tapo pačios „NDX energijos“ vadovu, dešimtuoju „VP dešimtuko“ nariu.


2004 m. „NDX energija“ nupirko dar apie 20,1% VST akcijų ir taip padidino savo valdomų akcijų dalį iki 97,1%. - 2004 m. gegužės pabaigoje VST akcininkai nusprendė padidinti akcijos vertę (nekeisdami įstatinio kapitalo dydžio) nuo 1 Lt iki 109 Lt. Tai padarius, VST įstatinis kapitalas tapo 405,261.782 mln. Lt (109 Lt x 3.717.998 vienetai akcijų).

Tais pačiais metais, atsižvelgus į turto vertintojų bendrovės „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ išvadą, VST turtas perkainotas nuo 571 mln. Lt iki 2,351 mlrd. Lt – tai yra bendrovė buvo įvertinta keturis kartus brangiau. 2005 m. balandį VST akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą bendrovės lėšomis (iš perkainojimo rezervo) nuo 3,717.998 mln. Lt iki 111,539.940 mln. Lt, pakeisti akcijų nominalią vertę nuo 1 Lt iki 30 Lt.
Kartu buvo nuspręsta išmokėti 2004 metų dividendus po 31,76 Lt už vieną akciją (iš viso 118,083.616 mln. Lt, nors grynasis įmonės 2004 m. pelnas – 5,918 mln. Lt). Tam buvo panaudota 112,750 mln. Lt perkainojimo rezervo dalis. Dalies įsipareigojimo, susijusio su 2004 m. dividendų mokėjimu pagrindinei akcininkei „NDX energijai“, mokėjimą (95,979 mln. Lt) bendrovė atidėjo. Vėliau teisę į šį mokėjimą iš „NDX energijos“ įgijo bankai. Taip iš viso bankai įgijo reikalavimo teisę į 485,807 mln. Lt VST „NDX energijai“ mokėtinų sumų. „NDX energija“ skaičiuoja, kad iš visų per 2004–2007 metus VST išmokėtų lėšų apie 687 mln. Lt atiteko „NDX energijai“, nors dalis šių lėšų nebuvo faktiškai išmokėtos. Faktiškai išmokėta apie 200 mln. Lt.

2004 m. liepą Seimas Elektros energetikos įstatymu įteisino skirstomųjų tinklų teisę branginti elektrą - įstatymo 43 straipsnio nuostatose nurodyta, kad nustatant viršutines elektros perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų kainų ribas yra atsižvelgiama į tiekėjo turto vertę. Taip pat įrašyta, jog pelno norma irgi skaičiuojama nuo šios vertės. Remiantis tokia schema, kuo didesnis elektros skirstytojos turtas, tuo brangesnė tampa elektra vartotojams ir tuo gausesnis byra įmonei pelnas.

2007 m. derybų su „NDX Energija“ dėl nacionalinio investuotojo steigimo pradžia. Kovą dienraštis „Lietuvos rytas“ patvirtina VŽ duomenis ir pristato Lietuvos energetikos sistemos permainas. Vienijamas elektros energetikos bendroves dienraštis pakrikštija „trigalviu slibinu“. Gruodį Vyriausybė pasiūlė nacionalinio investuotojo bendrovę kurti pagrindinės bendrovės pagrindu ir vadinamasis trigalvis slibinas pavirto „liūtuku“ – LEO LT. Privačiai investuotojai „NDX energijai“ atiteko 38,3%, o Lietuvai – 61,7% nacionalinio investuotojo bendrovės akcijų.


2008 m. vasario 1 d., nors opozicija ir boikotavo, Seime palaimintas Atominės elektrinės įstatymas, pagal jį „NDX energija“ kartu su AB Rytų skirstomaisiais tinklais ir AB „Lietuvos energija“ formuos naujosios atominės nacionalinį investuotoją – LEO LT. Po savaitę trukusių dvejonių ir konsultacijų įstatymą pasirašė prezidentas Valdas Adamkus. 2008 m. balandžio 29 d. ūkio ministras Vytas Navickas ir „NDX energijos“ direktorius Ignas Staškevičius pasirašė sutartis, o gegužės 20 d. akcininkų susirinkime įsteigta LEO LT. 2008 m. rugsėjį Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Atominės elektrinės įstatymo, kuriuo buvo įsteigta nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT, atitikties Konstitucijai.


2009 m. kovo 2 d. LEO LT buvo įsteigta pažeidžiant Konstituciją, paskelbė Konstitucinis Teismas, tačiau nurodymo išformuoti bendrovę nedavė. 2009 m. kovo 12 d. Arvydas Sekmokas, energetikos ministras, pareiškia, kad atominei elektrinei Lietuvoje statyti bus ieškoma strateginio investuotojo, todėl šių metų pabaigoje bus skelbiamas konkursas. 2009 m. gegužės 12 d. tuomet dar kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė tiesioginiame VZ.LT interviu su skaitytojais teigė, kad ji rekomenduos išformuoti LEO LT. 2009 m. gegužės 21 d. premjeras Andrius Kubilius žiniasklaidai pareiškė, kad LEO LT bus ardoma.


2009 m. liepą Vyriausybė apsisprendė dėl LEO LT likimo – pareikšta, kad per akcininkų susirinkimą bus siūloma bendrovę likviduoti. Rugpjūčio pabaigoje, praėjus šešeriems metams po privatizavimo ir rengiantis likviduoti dabartinę akcininkę LEO LT bei pasidalinti jos turtą, AB VST kerta buvusiai savo savininkei „NDX energijai“. Iš jos reikalaujama priteisti per 520 mln. Lt. Rugsėjo 5 d. akcininkų susirinkime nutarta likviduoti bendrovę. „NDX energija“, sutikdama likviduoti LEO LT, nurodė, kad norėtų atgauti anksčiau turėtą VST bendrovę ir jos dividendus, kuriuos paliko LEO LT. Lapkričio 30 d. LEO LT akcininkų susirinkimas pirmadienį neišsprendė LEO LT likimo, bet Vyriausybė pateikė siūlymą, kaip išsiskirti bendrovės akcininkams. „NDX energijai“ siūloma išeinant iš LEO LT ne tik pasiimti 680 mln. Lt, bet sutikti ir su viešai neatskleidžiamomis sąlygomis. Lapkričio 25 d. Vyriausybė nusprendė privačiai akcininkei „NDX Energijai“ sumokėti ne didesnį nei 680 mln. Lt restitucinį atlyginimą už VST akcijas. Gruodžio 3 d. AB VST atsisakė ieškinio prieš "NDX energiją". Gruodžio 4 d. energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir Ignas Staškevičius, "NDX energijos" vadovas, pasirašė taikos sutartį. Valstybei sugrąžinamos visos „NDX energija“ turėtos VST akcijos.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Oksfordo ir „AstraZeneca“ vakcina – 70% efektyvi

Britų farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu kartu vystoma vakcina – 70% efektyvi,...

Pramonė
2020.11.23
L. Linkevičius ragina Latviją tęsti derybas dėl prekybos elektra

Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paprašė Latvijos kolegos tęsti diskusijas...

Pramonė
2020.11.23
Įdarbinusi medienos pramonę, Lietuva galėtų tapti tvarių statybų epicentru Premium

Tvarumas ir modulinės konstrukcijos ateinančiu metu bus vieni esminių statybos sektoriaus raktažodžių.

Pramonė
2020.11.23
Prekybininkai nutraukia Latvijos konditerijos įmonės „Adugs“ produkcijos pirkimą  1

Prekybos tinklai „Iki“, „Rimi“, „Maxima“ stabdo Latvijoje veikiančios konditerijos įmonės „Adugs“ produkcijos...

Prekyba
2020.11.23
I. Vosylius: ambicijos atsiperka Premium

Ignas Vosylius, Lietuvos skaitiklių gamintojos „Axioma Metering“ generalinis direktorius, „Verslo žinių“...

Podkastai
2020.11.23
Į vakcinos tiekimo grandinę nori įsipinti ir Lietuvos gamybininkai Premium

Į vadinamąją šalčio grandinę, būtiną „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinai nuo COVID-19 gabenti ir saugoti, svarsto...

Pramonė
2020.11.23
Lietuvos-Lenkijos dujotiekio GIPL naudos: mažesni SGD terminalo išlaikymo kaštai ir galimybės laikytis Žaliojo kurso Verslo tribūna

Tarp Lietuvos ir Lenkijos statoma dujų jungtis GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania) svarbi ne tik...

ES kritiškai priklausoma dėl 103 kategorijų prekių iš Kinijos 1

Kinijos studijų „Mercator“ instituto Berlyne („Merics“) mokslininkai padarė išvadą, kad ES yra „kritiškai...

Pramonė
2020.11.21
Kauno kogeneracinė jėgainė pradėjo komercinę veiklą 1

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos kapitalo „Fortum Heat Lietuvos“ įgyvendintas Kauno...

Pramonė
2020.11.20
„Pfizer“ ir „BioNTech“ kreipiasi dėl leidimo naudoti vakciną nuo koronaviruso JAV

Biotechnologijų bendrovė „Pfizer“ ir jos partnerė „BioNTech“ penktadienį informavo, kad kreipsis dėl leidimo...

Pramonė
2020.11.20
Ištyrus visus audinių ūkius Lietuvoje, viruso juose nerasta

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje kol kas nenustatytas nė vienas...

Pramonė
2020.11.20
„Brexit“ ir maisto eksportas: aišku tik tiek, kad niekas niekam neaišku Premium

Iki „Brexit“ likus kiek daugiau nei mėnesiui, maisto pramonė vis dar nežino, kam ruoštis. Kad padėtis kiek...

Pramonė
2020.11.20
G. Žiemelio baldų gamintojai „Fitsout“ leista restruktūrizuotis

Gedimino Žiemelio kontroliuojamai Kauno rajone beveik dvejus metus veikiančiai baldų gamybos įmonei „Fitsout“...

Pramonė
2020.11.20
Gamintojų patirtis: po netikrumo paklausa šovė į viršų  Premium

Vėdinimo įrangos gamintojos UAB „Komfovent“ valdymas perkeliamas į Lietuvą, ieškoma vietos naujos gamyklos...

Pramonė
2020.11.20
Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai: „Rafako“ mums skolinga 11 mln. Eur 1

Šešios bendrovės, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) stačiusios biokuro jėgainės bloką, skaičiuoja, jog...

Statyba ir NT
2020.11.19
„ThyssenKrupp“ rengiasi atleisti dar 5.000 darbuotojų

Koronaviruso pandemijos padarinių slegiama Vokietijos pramonės milžinė „ThyssenKrupp“ ketvirtadienį pareiškė...

Verslo aplinka
2020.11.19
Audinių ūkiuose mutavęs koronavirusas Danijoje „tikriausiai išnaikintas“

Kai kuriuose Danijos audinių ūkiuose aptiktas mutavęs koronavirusas, kėlęs susirūpinimą būsimų vakcinų nuo...

Pramonė
2020.11.19
„Optical Technologies“ leista įsigyti likusias „Altechna“ akcijas 

Konkurencijos taryba leido įmonei „Optical Technologies“, priklausančiai plėtros kapitalo fondui KŪB...

Pramonė
2020.11.19
„AstraZeneca“ COVID-19 vakcina efektyvi pagyvenusiems žmonėms

Oksfordo universiteto ir farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ kuriama vakcina nuo koronaviruso pademonstravo...

Pramonė
2020.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus