2013-09-19 03:01

Padidinusi kapitalą, norvegų „Fauga“ planuoja investicijas

Po langų, durų ir garažo vartų gamybos ir prekybos UAB „Fauga“ dalybų norvegai padidino įmonės įstatinį kapitalą 1,5 mln. Lt, planuoja investicijas ir pertvarkas gamyboje. Rinkos dalyvių įsitikinimu, įmonė dabar labiau koncentruosis į Norvegiją. Dalį „Faugos“ verslo perėmę lietuviai savo ruožtu teigia, kad prekyboje vietos rinkoje didelių pokyčių nebus.

Norvegijos įmonė „Byggleverandørene“, iki šiol turėjusi 50% „Faugos“ akcijų, šią vasarą iš įmonės įkūrėjų įsigijo likusią langų gamybos įmonės dalį, o lietuviams atiteko dalis verslo – prekybos taškai Lietuvoje ir garažo vartų gamyba. Dabar tai – UAB „Fauga LT“.

Mortenas Kroslidas, „Byggleverandørene“ atstovas, norvegiškosios UAB „Fauga“ valdybos narys, žada investicijas į šiuo metu pilnai apkrautą gamybinę įmonę, tačiau nenori atskleisti jų dydžio, kol jis dar nepatvirtintas.

„Solidžius mūsų planus ateičiai patvirtina įstatinio kapitalo padidinimas 1,5 mln. Lt“, – užsimena p. Kroslidas. „Registrų centro“ duomenimis, prieš tai „Faugos“ įstatinį kapitalą sudarė 1,73 mln. Lt, dabar jis išaugo beveik dvigubai iki 3,23 mln. Lt.

Netradiciškai

Norvegai pokyčių planą savo „Faugoje“ jau dėlioja. Akcininkai ketina peržiūrėti visus procesus, didinti efektyvumą, skirti daugiau dėmesio vidinei logistikai, standartams.

„Tai, žinoma, susiję ir su papildomomis investicijomis, procesų pakeitimu, veiklos filosofijos tobulinimu, pridėtinės vertės partneriams kūrimu ir maksimaliu skandinaviškų verslo principų pritaikymu“, – pasakoja p. Kroslidas.

Pasak Pauliaus Griciaus, naujojo įmonės vadovo, skandinaviški verslo principai reiškia dėmesį konkurentams, siekiant su jais bendradarbiauti ir taip sustiprinti tiek savo, tiek jų pozicijas.

„Tai toks netradicinis, labiau skandinaviškas požiūris į gamybos rinką. Norvegijoje ar Švedijoje yra labai nemažai prekinių ženklų, kurie rinkoje yra laikomi konkurentais, tačiau labai puikiai bendradarbiauja tarpusavyje – vieni kitiems gamina, dalinasi technologijomis. Skandinavijoje yra suvokimas, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka“, – sako p. Gricius.

Rinkos nepaveiks

VŽ kalbinti langų gamintojai tikino, kad „Faugos“ dalybos rinkos pernelyg nesujudins.

Juozas Magelinskas, plastikinių langų gamintojos UAB „Pietų Megrame“ vadovas, mano, kad dabar visiškai norvegų kontroliuojama įmonė galės geriau įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. Jam pritaria ir Arūnas Mažonis, langų gamintojos UAB „Arlanga wood“ generalinis direktorius.

„Jų pardavimų struktūros gerai nežinau, bet „Fauga“ pardavinėjo ir Lietuvoje, o dabar, matyt, norvegai labiau koncentruosis į pardavimus Norvegijoje“, – teigia p. Mažonis.

Jis pažymi, kad įmonė nėra tokio dydžio, kad kiti rinkos žaidėjai pajustų pokyčius.

Kainų spaudimas iš Lenkijos

„Fauga“ apie 45% produkcijos eksportuoja į Skandinavijos šalis, apie 25% – į kitas valstybes – JAV, Prancūziją, Italiją.

Kaip teigia p. Gricius, pastaruoju metu smarkiai išaugo konkurencija langų gamybos rinkoje. Pasak jo, pastaruoju metu suaktyvėjo kitų Baltijos šalių ir Lenkijos eksportuotojai, pastarieji pasižymi ypač pigia produkcija.

„Vakarų Europoje situacija darosi sudėtingesnė, konkurencija auga. Tačiau ten žmonės jau yra matę prastos produkcijos ir po truputį atskiria, kas yra kas“, – pabrėžia p. Gricius.

Tą patį patvirtina p. Mažonis ir priduria, kad ir pačių vietinių Skandinavijos gamintojų produkcija dažnu atveju lietuviškai kokybe neprilygsta.

„Norvegijos gamintojus lietuviai seniai yra aplenkę, tik laiko klausimas, kada išmoksime dirbti labai našiai. Tada būsime labai rimti konkurentai – darbo jėgos kainos ten didžiulės. Danijoje kokybės kartelė žymiai aukštesnė, bet mes, pavyzdžiui, produkciją pardavinėjame su savo vardu, klientai žino, kad gaminame Baltijos šalyse“, – kalba p. Mažonis.

Pati „Arlanga“ taip pat daugiausia vykdo eksportą į Skandinaviją, daugiausia – Daniją. Lietuvoje medinių langų ji net neparduoda, o plastikinių – tik 30%.

Skirtis paskatino noras koncentruotis

Kaip VŽ aiškina „Faugos“ vadovai, įmonei pastaruoju metu tapo pernelyg sudėtinga ir neefektyvu veikti skirtingose rinkose ir vykdyti skirtingą veiklą – būtent dėl šių priežasčių ir subrendo verslo pasidalinimo mintis.

„Užbaigtas sandoris – strateginio sprendimo, įvertinant įmonės ateitį, rezultatas. Pastaraisiais  metais labai didėjo gamybos apkrovimai, gamybiniai pajėgumai buvo išnaudojami maksimaliai, todėl rinkų prioritetizavimas tapo ypač svarbus“, – sako p. Kroslidas.

Anot jo, verslą atskirti paskatino ir platus gamybos spektras – langai, durys, garažo vartai.

Virginijus Gumbaragis, UAB „Fauga LT“ akcininkas, pažymi, kad norvegų investicijos įmonę ištraukė iš labai sunkios padėties 2010 m., tačiau prekybos Lietuvoje dalis jiems nebuvo tokia svarbi, kaip gamyba.

Ponas Gricius sako, kad tuometinė investicija ir dabartinės dalybos – atskiri procesai.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„Kai buvo daroma investicija į „Faugą“ pačioje pradžioje, plano įsigyti visą įmonę nebuvo. Vėliau pastebėta, kad pakankamai neefektyvu laikyti viską vienose rankose. Matėsi, kad dėmesys nefokusuojamas į gamybą, jis nebuvo gerai koncentruojamas ir į prekybą“, – sako p. Gricius, įmonei vadovaujantis porą savaičių.

Lietuvoje – be permainų

VŽ jau skelbė, kad „Fauga“ garažo vartų ir durų gamybos verslo dalį bei po 100% bendrovių „Faugos“ Vilniaus prekybos centras, „Fauga LT“, „Kauno fauga“, „Klaipėdos fauga“, „Šiaulių fauga“ ir „Alytaus fauga“ akcijų, taip pat 51% bendrovės „Mažeikių fauga“ akcijų įsigijo įmonė „Namo harmonija“, kurią lygiomis dalimis valdo Virginijus Gumbaragis ir Gintaras Kandroška.

Ponas Kandroška, UAB „Fauga LT“ vadovas, VŽ patikino, kad „verslas vyksta toliau – Lietuvos rinkoje veikla visiškai nekinta“. Apie investicijas lietuviai šiuo metu dar nesvarsto.

„Planuose – daugiau vadybiniai reikalai, aptarnavimas, servisas“, – sako p. Kandroška.

„Faugos“ apyvarta pernai, dar prieš verslo pasidalijimą, siekė 38 mln. Lt, pardavimai, palyginti su 2011 m., augo 16%.

52795
130817
52791