Ūkininkus puola vilkai – siūloma didinti medžioklės limitą ir kompensacijas

Publikuota: 2018-09-25
U.S. Fish and Wildlife Service („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
U.S. Fish and Wildlife Service („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl ūkininkai patiria vis daugiau jų išpuolių ir skaičiuoja didžiulius nuostolius. Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų sumedžiojama du kartus daugiau, o ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo tvarka – tobulinama.

Kaip skelbiama ŽŪM išplatintame pranešime, palyginus 2015 m. su 2017 m., papjautų gyvulių skaičius išaugo 28%. Dėl to Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų galima sumedžioti du kartus daugiau negu dabar.

 „Ūkininkai imasi visų įmanomų priemonių, tačiau jos gaujomis plėšikaujančių vilkų nesulaiko. Šie plėšrūnai vadinami miško sanitarais, bet jie jau tampa vis aktyvesni sveikų ūkio gyvūnų „gydytojai“. Kiekviena gyvūnų rūšis turi teisę gyventi, tačiau ne kitos rūšies sąskaita“, – pranešime cituojamas Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras.  

Į Žemės ūkio ministeriją plaukia nusiskundimai iš skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkų dėl vilkų daromos žalos naminiams gyvūnams. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis per 2015 metus Lietuvoje laukiniai gyvūnai papjovė 1.323 ūkinius gyvūnus, 2016 m. – 1.453, 2017 m. – 1.845. Šie metai toli gražu dar nesibaigė, o šalies ūkiai jau neteko 1.135 gyvūnų: 932 avių, 167 galvijų, 36 ožkų.  

Ūkininkai stengiasi saugoti savo gyvulius: stato apsaugines tvoras, nušienauja žolę, bet tai nepadeda  – vilkai vis tiek užpuola avis ar kitus gyvulius, jų augintojai patiria tūkstantinę žalą, o valstybė turi nuolat mokėti kompensacijas.

Apie vilkų keliamas problemas kalba ir Lietuvos ūkininkų sąjunga.

„Nemažai ūkininkų pastaruoju metu dėl Afrikinio kiaulių maro yra priversti atsisakyti kiaulių auginimo ir ne vienas perėjęs prie kitos ūkinės veiklos – mėsinės gyvulininkystės (avininkystės ir galvijininkystės). Tačiau vis dažnėjantys vilkų puldinėjimai ir daroma žala ūkininkus varo į neviltį, o planuojančius auginti gyvulius atbaido nuo tokios žemės ūkio veiklos. Tokiu būdu vilkų daroma žala prisideda prie Kaimo plėtros stabdymo Lietuvoje“, - teigiama Lietuvos ūkininkų sąjungos rašte.

Šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje vilkų medžioklės limito klausimas bus svarstomas kaip prioritetinis.

ŽŪM keičia ir bendrą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų metodiką dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo. Šią nuostolių kompensavimo tvarką norima išdėstyti detaliau, atsižvelgiant į ūkio pobūdį.

„Iki šiol už vilkų sudraskytą veislinį ar neveislinį ūkinį gyvūną buvo mokama vienodai. Manome, kad veislinių gyvūnų  augintojas turi gauti didesnę kompensaciją“, – sako ministras p. Surplys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvoje duris atvers svirplių ferma

Ateinančių metų pradžioje Vilniaus apskrityje bus atidaryta svirplių auginimo ferma. Vabzdžius augins ir...

Agroverslas
2018.12.05
„Kekava“ į naujus paukštynus investuoja 1,3 mln. Eur 1

Vištienos gamintojai „Kekava“, reaguodami į augantį vištienos, užaugintos be antibiotikų, poreikį, šiemet į...

Agroverslas
2018.12.03
Ūkininkai nepajudinami: kaip auginome kiaules, taip ir auginsime Premium

Vasarą po šalį siaučiant afrikiniam kiaulių marui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) smulkiesiems pasiūlė:...

Agroverslas
2018.11.27
Referendume Šveicarijoje atmestas siūlymas dėl karvių ragų 6

Šveicarijoje surengtame referendume atmestas siūlymas skirti papildomą paramą ūkininkams, kurie leidžia augti...

Agroverslas
2018.11.25
Vilniaus paukštyno vadovu tapo D. Gudačiauskas

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojamai „Kauno grūdų“ grupei priklausančiam Vilniaus paukštynui...

Agroverslas
2018.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau