Įstatymas nėra iškaltas akmenyje
Iki 2025 m. gegužės visi šie verslininkai – iki pačių mažiausių – turės apsiginkluoti sprendimais, kurie leistų ūkinių operacijų (kasos kvitų) duomenis nuolat teikti į VMI posistemį i.EKA.
Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad pirmasis prekybininkų būrys – įmonės, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300.000 Eur, – kasos kvitų duomenis VMI turės pradėti teikti jau po pusmečio, nuo kitų metų sausio 1 d.
Metinė 300.000 Eur apyvartos riba nėra itin didelė, tad vykdyti šią prievolę nuo 2023 m. pradžios turės ne tik didieji prekybos ar degalinių tinklai, bet ir palyginti nedideli prekybos taškai.
Sekant įstatymo raide, prekybininkai, kurie nespėjo įdiegti pakeitimų – neperprogramavo turimų kasos aparatų ar neįsigijo naujų, atitinkančių balandžio pabaigoje VMI patvirtintus techninius reikalavimus, – nuo šios lemtingos dienos nebegalės vykdyti veiklos.
Taip gali nutikti ne vienai įmonei. Ne dėl to, kad verslas išsisukinėtų nuo naujosios pareigos, o dėl didžiulės darbų apimties ir įstatyme numatytų neadekvačių įsijungimo į i.EKA terminų.
Pasak Rimanto Mažulio, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims, tokio masto projektams ir tinkamam jų įgyvendinimui reikia bent 1,5–2 metų.
Teoriškai Lietuvos prekybininkai tam turi pusmetį, o iš tikrųjų – gerokai mažiau, nes vis dar trūksta svarbių dokumentų, kuriais turi vadovautis fiskalinius sprendimus gaminančios įmonės. Iš VMI – dokumentacijos, kur ir kaip prekybos įmonės turės pateikti duomenis apie visus kvitus. Iš Metrologijos inspekcijos – naujos sistemos sertifikavimo reikalavimų.
„Labai didelė rizika, kad, išleidus šią dokumentaciją, paaiškės, jog tai, ką šiuo metu jau gamina fiskalinių sprendimų gamintojai, turi būti dar koreguojama. O negaminti ir laukti negalime – tam nebėra laiko“, – VŽ sakė R. Mažulis.
Gali pritrūkti ir fizinių pajėgumų. Yra duoti du mėnesiai – lapkritis ir gruodis, – per kuriuos kasos aparatus prižiūrinčios įmonės turi pakeisti seno tipo sprendimus naujais. Nuotoliniu būdu to nepadarysi – specialistas turi fiziškai atvykti į parduotuvę ir praleisti maždaug valandą prie vieno kasos aparato.
Per du mėnesius reikės pertvarkyti dešimtis tūkstančių aparatų. Ir tai padaryti prekybininkams ypač įtemptu prieššventiniu laikotarpiu, kai į parduotuves plūsta didžiausi pirkėjų srautai.
Lyg to būtų maža, naujos techninės įrangos pristatymas gali vėluoti ir dėl pastaruoju metu vis artėjančio globalaus mikroschemų, komponentų trūkumo.
Žilvinas Germanavičius, VMI i.EKA projekto vadovas, sako, kad VMI supranta verslo nerimą dėl įtemptų terminų, tačiau galimybės atidėti reikalavimų įsigaliojimo datos nesvarsto.
Mat tokie terminai įrašyti įstatyme, o keisti įstatymus – ne VMI, o įstatymų leidėjo prerogatyva, paaiškina mokesčių administratorius.
Panašu, kad i.EKA projektas gali tapti dar vienu netikusiu pavyzdžiu, kai įstatymų leidėjai priverčia verslą apčiuopomis ir strimgalviais bandyti prisitaikyti prie naujų reikalavimų, patiriant gausių išlaidų ir gaištant brangų laiką.
Vienas ryškiausių tokių atvejų – prieš penkerius metus startavusi GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema), kuri tapo tūkstančių įmonių vadovų, buhalterių ir aplinkosaugos specialistų galvos skausmu. Šių metų pradžioje pakuočių apskaita GPAIS priemonėmis buvo sustabdyta, kol nebus ištaisytos gausios šios sistemos klaidos.
VŽ nuomone, situacija, kai verslas, bijodamas neįtilpti į terminus, yra priverstas investuoti į sprendimus, dėl kurių savo reikalavimų nespėjo suformuluoti atsakingos institucijos, yra mažų mažiausiai keista.
Įstatymas ir jame įrašyti terminai nėra iškalti akmenyje – juos galima koreguoti, atsižvelgus į pasikeitusias aplinkybes ir pasitelkus sveiką protą.
Tuo labiau kad kartą tai jau buvo padaryta – pagal pirminį sumanymą i.EKA turėjo pradėti veikti dar 2018 m. Tačiau to nepavyko įgyvendinti dėl apskųstų ir teismuose įklimpusių viešųjų pirkimų, o technologiniams sprendimams senstant, šie pirkimai buvo išvis nutraukti.
