Tramdomieji marškiniai elektros kainoms

Atsakymų turėtų pateikti ir tokie strateginės svarbos dokumentai kaip atnaujinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, tačiau jos sklandaus ir tvaraus įgyvendinimo našta užgula ne tik ant vystytojų ar atsinaujinančios energetikos investuotojų, bet ir ant infrastruktūros kūrėjų pečių. 

Išgyvenant žaliosios energetikos augimo skausmus, kai tenka susitaikyti su nepastovios gamybos didinamais bendrais sistemos išlaikymo kaštais, itin svarbu nesimėtyti siekiant trumpalaikės naudos.

Puiku, kad Lietuva išlieka žaliame kelyje ir nuosekliai lipa iš elektros generacijos duobės, kuri susiformavo uždarius Ignalinos atominę elektrinę, didindama elektros gamybą saulės ir vėjo parkuose ar netgi ant nuosavų namų stogų, vis dar dvigubai subsidijuodama gaminančius vartotojus, tačiau neišvengiamai artėja sunkių sprendimų metas.    

Greitai, atsinaujinančios energetikos projektų rinkai prisipildžius, neužteks parodyti, kiek pavyko užauginti žaliosios elektros gamybos pajėgumus. Nauji parkai didins balansavimo kaštus, o kainų skirtumai tarp pigiausios ir brangiausios valandos apribos ir pačias investicijas. 

Kitaip tariant, reikės rasti pusiausvyrą tarp kainų mažinimo vartotojams prioriteto ir patrauklios investicinės aplinkos palaikymo. 

Negebėjimas ir nepasiryžimas visuotinai atsisakyti elektros tiekėjams nuostolingo gaminančių vartotojų patiektos elektros apskaitos modelio „net metering“ siunčia nekokį signalą ir į strateginį lygmenį, kuriame dabar su nekantrumu laukiama naujos gelbėtojos – elektros jungties su Vokietija. 

Anksčiau buvo labai drąsiai kalbama apie žaliojo vandenilio gamybą ir šių dujų ar kitų vandenilio produktų eksportą, o dabar tos kalbos išgaravo taip greitai, kaip pats vandenilis išsisklaido ore. 

Nors Lietuva aktyviai dalyvauja žaliojo vandenilio koridoriaus, arba, žmonių kalba, vamzdyno iš Suomijos į Vokietiją, iniciatyvoje, galimybės Lietuvoje didesniais pramoniniais pajėgumais gaminti žaliąjį vandenilį kol kas atrodo miglotos. Klausimų kelia ir tai, kad kol kas dideliais atstumais vandenilis niekada nebuvo transportuotas. 

Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas, skaitydamas pranešimą „Verslo žinių“ organizuotame „Baltic energy forum 2024“, didesnio masto „Power-to-X“ projektus atideda bent dešimtmečiui. „Ignitis“, „Achema“, „Orlen“ buvo laikomos vienomis realiausių kandidačių pradėti gigaskalės žaliojo vandenilio projektus regione.

Dabar, rodos, „Ignitis“ nusprendė koncentruotis į jūrinio vėjo jėgainių potencialą ir taip pastovesne ir labiau prognozuojama gamyba bandys užvilkti tramdomuosius marškinius greitą polką šokančioms elektros kainoms. 

Nors antrojo Lietuvos jūrinio vėjo jėgainių parko vystymo konkursas tebevyksta, abejojančių jo baigtimi tikriausiai nėra daug. Klausimų kelia tik tai, ar aktyvi konkurencija tarp potencialių vystytojų, kurios tikisi naujasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, iki numatyto minimumo sumažins valstybės suteikiamos subsidijos poreikį. Tą subsidiją, žinoma, turės sumokėti visi elektros vartotojai. O toks paramos mechanizmas ir suteikiami prioritetai parkams jūroje erzina ne vieną vystytoją sausumoje. 

VŽ nuomone, reikės ieškoti išdiskutuotų sprendimų dėl geriausio elektros gamybos mixo, o dialogas tarp didžiausių energetikos bendrovių ir valdžios atstovų turės įgauti kitokią formą, prioritetu darant konkurencingas elektros kainas ne tik pažeidžiamiausiems ir mažiausiems vartotojams. 

Paprastam elektros vartotojui kartais nelengva suprasti, kokie yra valstybės tikslai ir kaip juos atliepia valstybės kontroliuojamos įmonės, kartais įspraustos į ankštus EBITDA ir skolos santykio batus. Ką ir kalbėti apie laukiamą grąžą investuotojams.     

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)