Į pensiją išeisime vėliau, nes gyvename ilgiau
Kovo mėn. investicijų valdymo įmonė „BlackRock“ išsiuntė metinį laišką bendrovės investuotojams. Šiame laiške generalinis direktorius Larry Finkas kreipėsi į vyresnio amžiaus žmones, įspėdamas, kad didėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei pasaulyje, silpnėjant socialinės apsaugos sistemoms ir augant pragyvenimo išlaidoms, dauguma negalės išeiti į pensiją sulaukę šio amžiaus, rašo BBC.
Nuo 2000 m. iki 2019 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje pailgėjo nuo 67 iki 73 metų. JT prognozuoja, kad iki 2050 m. kas 6 pasaulio gyventojas bus 65-erių ar vyresnis. Lietuvoje 2022 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9 m., moterų – 79,6 m., kai 2021 m. ji atitinkamai buvo 69,6 ir 78,9 m.
[infogram id="cb0c4b81-1ccc-4a03-9de7-b208ca59f08b" prefix="95Q" format="interactive" title="Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Lietuva"]
Senstant visuomenei, daugelyje šalių netrukus bus pasiekta riba, kai iš darbo rinkos išeis daugiau žmonių nei į ją ateis: Jungtinėje Karalystėje ši riba gali būti pasiekta 2029 m., Brazilijoje – 2035 m., Indijoje – 2048 m., o JAV – 2053 m.
„Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Jungtinėje Karalystėje ilgėja nuo XX a. šeštojo dešimtmečio vidurio. Tačiau pensinis amžius taip smarkiai nepasikeitė“, – BBC sako Rebecca Sear, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos Gyventojų ir sveikatos profesorė.
Senas standartas
Bostono koledžo Pensijų tyrimų centro vyresnysis ekonomistas Galas Wettsteinas teigia, kad ne tik nepasikeitė pensinis amžius, atsižvelgiant į šiuolaikines aplinkybes, bet ir neaišku, kodėl 65 m. tapo tokia svarbia riba. Tam tikra prasme buvo priimtas sprendimas, kuriuo siekta išstumti žmones iš darbo rinkos pačioje jų gyvenimo pabaigoje.
Tačiau daugelyje vyriausybinių programų jis ir toliau naudojamas kaip standartas. JAV federalinė sveikatos draudimo programa „Medicare“ šiuo metu taikoma tik 65 m. ir vyresniems suaugusiesiems. Amerikiečiai įgyja teisę gauti visas socialinio draudimo išmokas sulaukę 67 m., kai Lietuvoje tokio pat amžiaus piliečiai jau 4 metus gauna valstybinę pensiją.
Visgi XX a. viduryje, kai daugelis šių programų buvo sukurtos, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo gerokai trumpesnė. Pavyzdžiui, JK ji siekė maždaug 66 m., o moterų – 71 m.
„Anuomet JK piliečiai pensijoje praleistų tik 8% ar 10% savo gyvenimo“, – pastebi Chrisas Parry, Kardifo Metropoliteno universiteto finansų vyriausiasis dėstytojas.
Tačiau dabar, pasak jo, mūsų gyvenimas ilgėja, esame sveikesni iki vėlyvojo vidutinio ir ankstyvojo vyresnio amžiaus.
Dirbti ilgiau
Lig šiol valstybinės pensijos nebuvo skirtos 80–90-mečiams išlaikyti ir nebuvo atnaujintos. Kadaise sukurta politika, skirta remti pensininkus visą likusį jų gyvenimą, nebeatitinka šiuolaikinių aplinkybių.
Nors kai kurie žmonės valstybės išmokas papildo pensijai kaupti skirtomis investicinėmis priemonėmis, daugelis darbuotojų tam neturi pakankamai asmeninių santaupų arba jų neturi išvis. Be to, augant pragyvenimo išlaidoms infliacijos ekonomikoje, sukauptos santaupos paprasčiausiai nebetenka prasmės, nes praranda vertę.
Nesaugumo jausmas daugelį darbuotojų verčia likti dirbti ir sulaukus 65 m., kad sukauptų pakankamai santaupų ir galėtų išeiti į pensiją. „BlackRock“ vadovo J. Finko nuomone, tam, kad šiais laikais būtų galima patogiai išeiti į pensiją, reikėtų daugiau investuoti nuo jaunesnio amžiaus ir dirbti sulaukus pensijos. Kai kurios vyriausybės jau pripažįsta, kad 65 m. yra pasenęs tikslas. JK pensinis amžius nuo 2026 m. gegužės mėn. iki 2028 m. kovo mėn. bus padidintas nuo 66 iki 67 metų, po 2044 m. jis gali dar ūgtelti iki 68-erių.
Visgi Lietuvoje dar tik artėjama prie 65 m. ribos, kuri bus pasiekta 2026 m. Šiais metais pensinis amžius šalyje siekia 64 m.
Vyresnė darbo rinka
Praėjusiais metais Lietuvoje sparčiausiai augo būtent vyriausių darbuotojų gretos, nors jų uždirbamos pajamos – išlieka vienos mažiausių.
„Sodros“ duomenimis, 2023 m. paaugo vyresnių darbuotojų skaičius. Dirbantys virš 60 m. tarp visų apdraustųjų 2022 m. sudarė 13%, kai praėjusiais metais – 14%. Atitinkamai iki 30 m. darbuotojai sudarė 17% ir 16%.
Be to, praėjusiais metais darbuotojų, kuriems yra virš 60 m., pajamos buvo 17% mažesnės nei dirbančiųjų iki 30 m. amžiaus.
[infogram id="be22f00c-0052-4e63-bb3a-fbddebf97941" prefix="ftE" format="interactive" title="Darbuotojų skaičius pagal amžių 2022 m. ir 2023 m."]
„Sodros“ duomenimis, vyriausi žmonės Lietuvoje dirba švietimo ir sveikatos priežiūros srityse. Švietimo sektoriuje kas ketvirtas dirbantysis yra vyresnis nei 60 m. Vidutinis švietimo darbuotojų amžius – 50 m. Antrasis sektorius, kuriame vidutinis darbuotojų amžius siekia 48 m., – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo.
Abiejuose sektoriuose auga ir pensinio amžiaus darbuotojų skaičius. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir „Sodros“ duomenimis, sveikatos sektoriuje pastaraisiais metais dirbo apie 10% pensinio amžiaus specialistų.
