Tik 4 darbo dienų savaitės: ar tikrai nesumažės alga
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta svarstymų apie 4 darbo dienų savaitę. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia nemažai darbdavių klausimų, kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus tokią praktiką. Akivaizdu: visuomenėje didėja poreikis lanksčiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, rašoma įstaigos pranešime.
Šarūnas Orlavičius, VDI kancleris, akcentuoja, kad šalys, vadovaudamosi Darbo kodekso nuostatomis, darbo sutartyje privalo susitarti dėl darbo laiko normos. T. y. kiek vidutiniškai valandų per tam tikrą laikotarpį darbuotojas dirbs darbdaviui.
Jis primena, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, kai dirbamas visas darbo laikas. Be to, šalims būtina nustatyti ir darbo laiko režimą: darbo laiko normos paskirstymą per darbo dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį.
„Darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams, darbuotojų grupei arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys – pabrėžia Š. Orlavičius. – Taip pat dėl konkretaus darbo laiko režimo šalys gali susitarti individualiai, vadovaudamosi šalių susitarimo laisvės principu, taigi jau pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra galimybė nustatyti trumpesnę nei 40 valandų darbo laiko normą ir pasirinkti šalims priimtiną režimą.“
Pasirinkus atitinkamą darbo laiko režimą, darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ir dabar numato galimybę paskirstyti darbo laiko normą taip, kad ji būtų įvykdoma ne per penkias, o per keturias darbo dienas.
„Vis dažniau sulaukiame darbdavių, kurie nori pagerinti darbuotojų darbo sąlygas ir padėtį darbovietėje, klausimų, pavyzdžiui, dėl galimybės nustatyti 4 darbo dienų savaitę ir sumažinti darbuotojo darbo laiko normą, tačiau jam priklausantį darbo užmokestį palikti tokį patį, tai yra jo nemažinti, – sako Š. Orlavičius. – Akivaizdus darbdavių tikslas, pagerėjus darbuotojo asmeninio ir šeiminio gyvenimo kokybei ilsintis daugiau dienų nei įprastai, pasiekti dar didesnį darbuotojų efektyvumą ir pasitenkinimą darbu.“
Darbo santykių šalys turi teisę susitarti dėl ne viso darbo laiko, tai yra darbo laiko normos sutrumpinimo, pavyzdžiui, nustatyti dirbti ne 40 valandų, o tik 32 valandas per savaitę, atitinkamai už šią darbo laiko normą sulygstant pageidaujamą darbo užmokestį. Vis tik toks darbo laiko normos ir darbo užmokesčio pakeitimas galimas tik darbuotojui raštiškai sutikus.
Yra ir alternatyvų
Kai kuriose įmonėse 4 dienas per savaitę dirbama jau keleri metai – tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Tačiau yra ir kita alternatyva – mažiau darbo valandų. Apie trumpesnio darbo laiko priana6umus kalba ir Aušra Bytautienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė.
„Įmonės, išbandžiusios trumpesnę darbo savaitę, teigia, kad turėdami mažiau laiko, darbuotojai yra linkę susikaupti ir darbus atlikti greičiau. Organizuodami susirinkimus, atsakingiau kviečiasi kolegas, įvertindami, ar tikrai reikalingas visų dalyvavimas. Taip pat džiaugiasi turėdami daugiau laisvo laiko poilsiui, miegui, kelionėms, šeimos reikalams. Be to, tai neretai padeda darbdavio įvaizdžiui, pritraukia daugiau potencialių darbuotojų“, – kalba A. Bytautienė.
Apie tai, kodėl naudinga trumpinti darbo laiką, skaitykite čia.
