Neprotingų darbdavių dirbtinis intelektas – žala darbuotojų saugumui ir privatumui

Pavasarį 28 žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į vaizdo skambučių programinės įrangos kūrėją „Zoom“. Kompanija susilaukė prieštaringų reakcijų po to, kai paskelbė apie ketinimus sukurti sistemą, padedančią suprasti vaizdo skambučių dalyvių emocijas ar įsitraukimą į pokalbį. Organizacijos tokius planus vadino manipuliatyviais, neteisėtais, rizikingais dėl galimo informacijos nutekėjimo ir pagrįstais pseudomokslu, rašo CNBC.

„Ši technologija tiesia kelią žmonių su negalia ir tam tikrų etninių grupių diskriminavimui, nes jos kuria prielaidą, kad reikšdami mintis visi naudojame tokias pačias veido išraiškas, balso toną ir kūno kalbą“, –„Zoom“ skirtame laiške rašo organizacijos.

Kompanija teigia, kad sistema, pavadinimu „Q for Sales“, vaizdo skambučio dalyvius vertintų pagal tai, kiek laiko žmogus kalba, kiek trunka atsakyti į pašnekovo žodžius, kaip dažnai keičiasi, kas skambutyje kalba. Tai turėtų parodyti žmonių įsitraukimą į pokalbį. Tada programa žmogų įvertintų 1–100 balų skalėje. 

Pritaikyta pardavimų srityje, ši sistema galėtų padėti nuspėti, ką prekės pirkimo metu jaučia klientas. Pavyzdžiui, ekrane būtų matyti, ar pristačius kokį nors produkto privalumą žmogus dėl to į pokalbį įsitraukė labiau ir ar įsitraukimas sumažėjo, kai pardavėjas paminėjo kainą.

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, tokį technologijų tobulėjimą ironiškai vadina komišku ir teigia, kad jis neabejotinai turės neigiamos įtakos darbuotojų gerovei.

„Gali užrūstinti darbdavį, jei atrodysi per mažai energingas ar balse nebus pakankamai džiaugsmo… Be abejo, tokie dalykai atsilieptų darbiniam gyvenimui. Tai – vienas iš pavyzdžių, kad darbuotojo privatumas, jo sveikata vis labiau nuvertėja prieš tariamo produktyvumo vaikymąsi“, – pranešime žiniasklaidai rašo I. Ruginienė.

Pagal BDAR, darbuotojams stebėti atskiro jų sutikimo nereikia, nes tai vertinama kaip teisėtas darbdavio interesas, nurodo advokatų kontora „Jurkonis ir partneriai“. 

„Bendru atveju darbdavys turi teisėtą ekonominį interesą naudoti stebėjimo technologijas ir atitinkamai teisę tvarkyti tokius asmens duomenis. Tačiau, skirtingai nuo duomenų tvarkymo sutarčiai ir teisės aktų numatytoms pareigoms vykdyti, šiuo atveju taikomas papildomas reikalavimas – stebėjimo priemonės privalo būti proporcingos jų tikslams ir neproporcingai nepažeisti darbuotojo privatumo“, – rašoma kontoros tinklaraščio įraše.

VŽ anksčiau rašė apie tai, kad pandemija išaugino darbuotojų stebėjimo programėlių naudojimą. Pernai atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 2.209 Jungtinės Karalystės darbuotojai, duomenys rodo, kad 60% jų manė buvę stebėti esamo ar paskutinio darbdavio.

JAV darbuotojų stebėjimo mastai vidutinio dydžio ir didelėse įmonėse padvigubėjo iki 60%, palyginti su 2020 m. kovu.

Gegužę VICE pranešė, kad „Amazon“ atleido du sandėlio darbuotojus, kurie dalyvavo didžiausio kompanijos Niujorke sandėlio darbuotojų profesinės sąjungos būrime. Mėnesį prieš tai darbuotojai šventė pergalę profesinę sąjungą vis dėlto įsteigę, nors „Amazon“ jos nepripažino ir kreipėsi Nacionalinę darbo santykių tarybą, kad profesinė sąjunga būtų atšaukta. 

Gegužės 3 d. „Amazon“ pranešė, kad Matas Kasikas, vienas iš profesinės sąjungos vadovų ir sandėlio darbuotojas, „savanoriškai paliko darbą“, nors tuo metu jo darbe nebuvo dėl su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių.

Taip pat skaitykite:

• Organizacijų savistaba: randa ir nelygybės apraiškų, ir greitų sprendimų
• Dar aktualiau vasarą: darbuotojų motyvacijai pasitelkia ir pasitikėjimo dienas
• „Amazon“ darbuotojus seka ir atleidžia automatas
• Sutarta siekti dažnesnių kolektyvinių sutarčių