Kultūrinio renginio rėmimas – prasmingas verslo pokalbis su savo vartotojais (interviu)
Į šiuos ir daugiau svarbių klausimų atsako žiniasklaidos planavimo agentūrų Lietuvoje „Havas Media“ vadovas Andrius Barakūnas ir festivalio „Kino pavasaris“ vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė.
A. Barakūnas. Šiais pandemijos metais bendruomenė nori, kad prekių ženklai būtų atsakingi ir padėtų jiems sunkiu metu. Tai gali būti paprasti dalykai, pavyzdžiui, mažesnės sąskaitos už paslaugas, atidėti mokėjimai, arba didesni, pavyzdžiui, visiems svarbių iniciatyvų, renginių ir projektų rėmimas. Žmonės nori, kad į jų situaciją pažvelgtų individualiai ir lanksčiai, kartu ieškotų sprendimo ir galiausiai jiems patartų. Kitaip tariant, vartotojai prekių ženkluose ieško žmogiškumo. Ypač dabar.
Šiuo metu žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, kur pagrindinėmis pramogomis dažniausiai tampa televizija ar interneto platformose esantis turinys. Kultūros renginiai taip pat kraustosi ten, kur yra jų vartotojas – į virtualiąją erdvę. Todėl tai yra išskirtinė niša partnerystei. Prekių ženklai savo auditoriją ten gali ne tik efektyviai pasiekti, bet ir ištransliuoti labai svarbią žinutę – mes palaikome ir remiame tai, kas mums visiems, kaip bendruomenei, yra svarbu.
Ką minėtos naujos galimybės reiškia kultūros renginiams?A. Filatovė. Neapibrėžtumas, virtualioji erdvė kelia naujus iššūkius, tačiau 2020 metų kovą per savaitę perkėlę festivalį „Kino pavasaris“ į namų kino platformas įsitikinome, kad labai svarbu nebijoti rizikuoti ir eksperimentuoti. Kultūros, kūrybinių industrijų sektorius laukdamas, kada bus galima gyvai susitikti su savo auditorija, nori gyvuoti, todėl ir keliamės į virtualiąją erdvę, kur rėmimų vaidmuo tampa gyvybiškai svarbus.
Kultūros renginiai savo partneriams gali padėti atrasti naujų būdų, kaip bendrauti su vartotojais, kaip pasirūpinti darbuotojais ir juos motyvuoti, kaip apie save prasmingai kalbėti. Šiandien verslas, remdamas kultūrinį renginį, turi galimybę visuomenei parodyti sąmoningumą ir brandą bei pradėti naują etapą – ne kultūros klausti, ką galiu gauti, o savęs – ką galiu duoti, kad jie toliau galėtų sėkmingai egzistuoti ir augti. Taip gimsta tikrosios partnerystės, o ir rezultatai pranoksta lūkesčius.
A. Barakūnas. Patronažas šiemet tapo itin populiarus dėl to, kad karantinas paskatino namuose laisvalaikį leidžiančius žmones ieškoti daugiau skirtingo turinio opcijų, ir dėl to, kad mes, kaip visuomenė, pasikeitėme ir suprantame, kad mokėti už turinį yra svarbu. Svarbu ir mums, kaip vartotojams, ir kūrėjui.
Kaip ir kitose srityse, galioja tie patys principai: už kokį turinį mokėti, žmonės, kaip patreonai, renkasi pagal savo lūkesčius. Vieni ieško išskirtinumo, kiti nori žiūrėti tai, kas atitinka jų ideologijas ir naratyvą, treti tiesiog jaučiasi rėmėjais ir to jiems pakanka. Tikiu, kiekvienu atveju rastume skirtingas patronažo intencijų proporcijas, tačiau visos jos yra gana brandžios visuomenės rodiklis.
A. Filatovė. Džiugina, kad netrūksta gražių pavyzdžių, kai visuomenė išreiškia finansinį palaikymą įvairioms kilnius tikslus turinčios iniciatyvoms. Tačiau kultūros srityje tų pavyzdžių vos vienas kitas, ypač renginių ar projektų srityje. Palaikymo formos gali būti įvairios: nuo patreonų iki bilieto ar aukos, arba ir viena, ir kita. Žmonės pradeda rūpintis ne tik savo poreikiais, bet ir esančiaisiais šalia, nori padėti ir palaikyti tas organizacijas, kurių veikla tiki ir laiko prasminga. Sutinku su Andriumi, kad tai parodo, jog mes, kaip visuomenė, esame pasiekę tam tikrą brandą. Kultūrai auditorijos palaikymas šiandien labai svarbus, nes po karantino daug gražių iniciatyvų gali tiesiog nebelikti.
Šiandien rėmėjai vis dažniau prašo kelių partnerystės scenarijų. Į ką reikia atsižvelgti juos rengiant, kai prieš akis tiek daug neapibrėžtumo?A. Barakūnas. Pirmiausia, kiekvienas renginys, nesvarbu, virtualus ar gyvas, ieškantis rėmėjo, turėtų atsakyti į klausimą: „Kodėl prekių ženklui X tai turėtų būti svarbu?“ Pasižiūrėjus individualiai į kiekvieno rėmėjo poreikius ir lūkesčius, galima pasiekti daug geresnį rezultatą.
Žinoma, natūralu, kad ekonominio sunkmečio laikotarpiu vadovų ir finansininkų reiklumas rinkodaros sprendimų efektyvumui išaugo. Ir tai tampa dar vienu iššūkiu ieškantiesiems galimų projekto partnerių.
Rėmėjai, kaip atsakingas verslas, turi lūkesčių iš kiekvieno projekto, ypač siūlančio didesnės vertės rėmimą. Todėl šiuo metu, kai visi gyvename savotišku išlikimo režimu, standartinių paketų gali nepakakti. Svarbu suprasti ir gebėti išpildyti visas pridėtines rėmimo vertes prekių ženklui.
A. Filatovė. Taip, šiandien rėmėjai nori matyti organizacijos pasiruošimą veikti įvairiomis sąlygomis. Visoms situacijoms pasiruošti neįmanoma, numatyti, kaip keisis padėtis, tikrai sudėtinga net Vyriausybei, todėl svarbiausia turėti ne tikslius planus, bet loginę veikimo formulę ir kompetencijas suvaldyti tai, kas atrodo nesuvaldoma, gebėjimus veikti ir prisitaikyti operatyviai bei efektyviai. Tačiau kultūros projektai yra įpratę dirbti force majeure sąlygomis, tad tikrai verta jais pasitikėti. Atvirumas ir pasitikėjimas vieni kitais bei aiškūs susitarimai dėl pagrindinių tikslų ir darbo principų yra svarbiausias partnerystės elementas, kuris leidžia net ir pasikeitus situacijai operatyviai ir kūrybiškai reaguoti, adaptuoti kitas priemones, kad būtų galima pasiekti tikslus.
Ar neapibrėžtumas ir ekonominės grėsmės leidžia prognozuoti, kad kis kokybės (renginio), įvaizdžio (partnerio), vertybinių mainų prioritetai? O gal atvirkščiai – tai metas, kai įvaizdis tampa ypač svarbus?A. Barakūnas. Šie metai veikia kaip padidinamasis stiklas visiems verslams. Jie parodys, kas iš tiesų esame. Per pandemiją visi išgyvena virsmą – iš tradicinės prekybos į elektroninę, iš tradicinio aptarnavimo į skaitmeninį, iš tradicinių renginių į renginius namuose prie televizorių ekranų. Todėl svarbu suprasti, kad mūsų veiksmai šiandien paveiks tai, kaip atrodysime pandemijai pasibaigus.
Įvaizdis, kokybė, reputacija ir jų kūrimas tapo neįkainojamos vertės. Taip pat tai yra galimybių laikas – pakeisti save taip, kad būtum artimas bendruomenei, jai padėtum, būtum ten, kur jai tavęs reikia. Jei nepasikeisi, didėja tikimybė, kad tapsi tiesiog nebeaktualus.
Galutiniams vartotojams prasmingas įvaizdis yra svarbus. Vartotojų lūkesčiai auga visose verslo kategorijose, tad verslui atliepus žmonėms svarbiausius atributus ryšys su bendruomene stiprės ir prekių ženklas taps prasmingas. Tai ne tik pritrauks vartotojų srautus, bet ir bus naudinga prekių ženklo reputacijai karantinui pasibaigus ir gyvenimui grįžus į naujai seną vagą.
A. Filatovė. Stiprus vertybinis stuburas šiandien yra būtinas norint išlikti ilgalaikėje perspektyvoje. Svarbu ne tik tai, ką deklaruoji, bet ir kaip tai darai, nes žmonės kaip niekada jautrūs, laukiantys iš prekių ženklo pridėtinės vertės ir prasmės jo žingsniuose. Todėl kokybei ir vertybėms nuolaidų daryti negalima. O šiuo pagrindu sukurta partnerystė, pirmiausia paremta palaikymu, o ne tik reklamos (rėmimo) paslaugų užsakymu, kultūros renginiams leidžia prasmingai išsiskirti reklaminiame triukšme, o įvaizdis organiškai tampa veiklos rezultatu, ne tik gražiu įpakavimu.
VERSLO TRIBŪNA
Alytus siūlo vieną unikaliausių pastarųjų metų partnerystės galimybių verslui – tapti didžiausios Pietų Lietuvos sporto ir renginių arenos generaliniu rėmėju ir suteikti jai savo prekės ženklo vardą. Šiuo metu bevardė arena, įsikūrusi vienoje judriausių miesto vietų – Naujojoje gatvėje – yra Alytaus sporto centro dalis. Būtent čia, ant pastato fasado, kur dabar yra miesto logotipas, atsiras naujasis arenos vardas, matomas kasdien tūkstančiams gyventojų ir miesto svečių, kuriuo gali tapti jūsų įmonės ar produkto pavadinimas.
2025 m. duomenys rodo, kad apie karjeros pokyčius svarsto net 44 proc. darbuotojų. Ekspertai įsitikinę, kad sprendimą keisti darbą ar net profesinę kryptį dažniausiai lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pastaraisiais metais ypač ryškėja keturi pagrindiniai motyvai – prasmės paieškos, technologijų įtaka, perdegimas ir ribotos karjeros galimybės.
IT personalo valdymo platforma „Aciety“ pristato naują paslaugą – „Offboard“, skirtą atsakingam ir struktūruotam darbuotojų išėjimo ar atleidimo valdymui. Įmonės teigimu, šis modelis leidžia ženkliai sumažinti atleidimo kaštus ir neigiamą poveikį komandos moralei, motyvacijai ir net įmonės reputacijai.
Prekybos tinklo „Norfa“ visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana spalį pasiekė visų laikų rekordą – jis be kelių centų siekė 2.160 Eur. Šio tinklo darbuotojų, palyginti su kitais keturiais didžiausiais šalies prekybos tinklais, atlyginimai didesni nuo 22 iki net 67%. Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad per metus atlyginimų mediana augo 12%. Valstybės duomenų agentūra teigia, kad š. m. III ketv., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo užmokestis šalies privačiame sektoriuje augo 8,5%.
A. Barakūnas. Taip, per pandemiją buvo įdomu stebėti ne tiek konkrečias integracijas, kiek skirtingų verslų susivienijimą dėl bendro šalies tikslo – siekio padėti bendruomenei šį nerimo periodą išgyventi. Verslas parodė, kad mes, tai yra verslas, bendruomenė, valstybė, kartu galime įveikti viską. Prisiminkite pirmąją karantino bangą, kai kone per parą susikūrė keletas visuomenei itin reikšmingų iniciatyvų. Pavyzdžiui, vienas iš „Tesonet“ įkūrėjų Tomas Okmanas savo socialiniame tinkle subūrė „Lithuanian Tech Mafia“ – beveik visą šalies technologijų kūrėjų ir inovatorių branduolį, kuri kovai su pandemija paaukojo daugiau nei 300 tūkstančių eurų.
Nors daugeliui dar taip ir neatrodo, verslas yra tos pačios bendruomenės dalis, jis nėra kažkur paralelėje veikiantis ir nuo nieko nepriklausantis organizmas. Verslas yra bendruomenė, ir žmonėms tai žinoti yra nepaprastai svarbu. Būtent tai pasibaigus karantinui jie prisimins – verslus, prekių ženklus, kurie padėjo jiems sunkiu metu. Ar tai bus integracija, ar parama, ar mecenavimas ? visiškai neturi prasmės.
Gal tikrai esama situacija yra palanki kultūrinių renginių mecenatystei, nes taps prestižu padėti šiai nukentėjusiai sričiai?A. Barakūnas. Kultūros mecenavimas – tiesioginė ir labai aiški pagalba visuomenei svarbiai sričiai, todėl ji kuria prasmingas patirtis ir ryšius. Šiuo pramogų sausros laikotarpiu mecenatystė greičiausiai būtų labiau vertinama ir matoma nei pakilimo laikotarpiu.
A. Filatovė. Šiandien turime unikalią progą atsisukti į savo darbuotojus ir klientus, pasimokyti iš jų, nes jie geriausiai gali parodyti, kaip reikia elgtis prekių ženklams ir verslams. Parodyti, kas jiems rūpi ir kas iš tikrųjų svarbu. Žmonės yra labai įvairiapusės ir kompleksiškos asmenybės – metas ir prekių ženklams tokiems tapti, tai parodyti darbais, o ne tik reklaminiais šūkiais.
Kokius partnerystės modelius žada 2021 metų festivaliui besiruošiantis „Kino pavasaris“?A. Filatovė. Tų modelių, kaip žmogaus kūrybinių galių, sąrašas yra begalinis. Kiekviena partnerystė sukuria individualų scenarijų, kurio pagrindas yra draugyste ir pasitikėjimu paremti santykiai, o rezultatas – efektyvūs rinkodaros sprendimai.
Galiu tik palinkėti verslui būti atviresniam, pasitikėti tais profesionalais, kurie dirba šioje srityje, ir nebelaikyti kultūros ekonomiškai nieko nesukuriančiu bei efektyvių rezultatų nesugebančiu pasiekti prašytoju. Šiemet įvairūs festivalio laimėti komunikacijos ir reklamos apdovanojimai projektams, kurie buvo kurti ir įgyvendinti kartu su parteriais, įrodo, kad kultūra ištrūko iš savo burbulo ir ją reikia priimti kompleksiškai – ne tik kaip kultūrą, bet ir kaip pridėtinę vertę kuriantį verslą, o svarbiausia kaip draugą ir partnerį.
Galiu patikinti, kad „Kino pavasaris“ šiemet sukurs kokybišką kino šventę, tačiau, kiek papildomų verčių pasiūlysime savo žiūrovams, tiesiogiai priklausys nuo turimų partnerių.
