Kultūros renginių rėmimas: įtraukti vartotoją prasmingu turiniu (interviu)

Reklama publikuota: 2019-11-22

Šiandien nebestebina didėjantis privačių rėmėjų ir kultūros renginių partnerysčių skaičius. „Rėmimo svarba kultūros renginių srityje vienareikšmiškai auga“, – pritaria vienos didžiausių žiniasklaidos planavimo agentūrų Lietuvoje „Havas Media“ vadovas Andrius Barakūnas.

Didžiausių šalies renginių pavyzdžiai leidžia teigti, kad seniau matomumui juose pirmenybę teikę verslo atstovai vis dažniau renkasi unikalius sprendimus, kurie padeda įprasminti įmonės vertybes ir užmegzti kuo tvaresnį santykį su esamu ir galimu vartotoju. Festivalio „Kino pavasaris“ partnerysčių vystymo vadovas Konradas Kazlauskas patvirtina, kad turinys rėmimo srityje tampa vis svarbesnis, auditorija – supratingesnė, o rėmimo projektai sparčiai kokybiškėja.

Pokalbis su A. Barakūnu ir K. Kazlausku apie efektyvius vertybinius mainus tarp renginio organizatoriaus, rėmėjo ir lankytojo ir kaip užmegzti ir išlaikyti sėkmingą partnerystę.

Auganti kultūros renginių rėmimo svarba lemia vertę visoms trims šalims – organizatoriui, rėmėjui ir lankytojui. Kokia ta vertė?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

nuotrauka::1 left

A. Barakūnas. Vartotojai, arba šiuo atveju renginio lankytojai, vertę jaučia per kokybę. Pritraukę lėšų iš rėmėjų, organizatoriai gali pasiūlyti kokybiškesnį renginį, investuoti į detales, kurios vartotojui kuria įsimintinesnę patirtį. Organizatoriui – tai galimybė pasididinti renginio biudžetą ir paversti renginį dar patrauklesnį ar plačiau išreklamuotą.

Sunkiau pamatuojama vertė yra rėmėjui, ir ji toli gražu neapsiriboja tik žinomumo pasididinimu. Siekdami išsiskirti, prekių ženklai kuria ryšį su auditorija, naudodamiesi prasmingais kontaktais. Kultūros renginiai – erdvė, kur vartotojai dažnu atveju asocijuojasi su savanoriškai pasirinktu turiniu. Tad prekių ženklams rėmėjams atsiranda galimybė tapti prasmingesniems, iškomunikuoti vertybes ir viziją bei sustiprinti ryšį su vartotojais.

K. Kazlauskas. Bendraudami su potencialiais partneriais, visu pirma akcentuojame, kad norime sukurti tokią partnerystę ir rėmimo projektą, kuris būtų naudingas tiek partneriui, tiek pačiam festivaliui, o svarbiausia – žiūrovui.

Dėl partnerių lėšų kasmet galime įsigyti ir pristatyti meniškai ryškiausius ir kokybiškiausius metų filmus, pasikviesti jų režisierius, aktorius. Ne veltui esame didžiausias renginys Baltijos šalyse ir kasmet tendencingai augame – 2019 metais sulaukėme daugiau nei 126 tūkstančių, o kitąmet tikimės sulaukti daugiau nei 130 tūkstančių žiūrovų.

nuotrauka::2 left

Beje, neseniai „Havas Media“ atlikta apklausa parodė, kad „Kino pavasaris“ tapo vienu žinomiausių ir profesionaliausiai vystomų kultūros prekių ženklų: festivalį žino 9 iš 10 Lietuvos gyventojų. Šie rezultatai džiugina ne tik mus, bet ir privačius festivalio partnerius.

Pritariu Andriui, kad nauda partneriams neapsiriboja tik kontaktų kiekybe – mūsų festivalį jie mato kaip kokybišką platformą, leidžiančią pasiekti savo potencialią ar turimą auditoriją. Džiugina tai, kad auditorija kasmet tampa vis supratingesnė, kad komerciniai partneriai padeda sukurti kur kas aukštesnio lygio festivalį. Daugiau nei 50 procentų „Kino pavasario“ žiūrovų teigiamai vertina rėmėjų reklamą per festivalį. Ketvirtadaliui lankytojų itin svarbu, kokios įmonės palaiko kultūrą. Šie rodikliai kiekvienais metais vis didėja.

Kaip keičiasi renginių rėmimo politika?

A. Barakūnas. Pastebima, kad anksčiau verslo atstovai labiau skaičiuodavo, kiek gaus eterio masinėje žiniasklaidoje, kaip gerai matysis jų logotipas, tai yra siekė kuo didesnio matomumo ir galimybės pristatyti produktą ar net iškomunikuoti specialų pasiūlymą. Dabartinė tendencija daug nuosaikesnė. Su prekių ženklų vadovais diskutuojame ne tik apie kuriamą asociaciją, bet ir apie vertybių, remiant konkretų turinį, įprasminimą. Dažniausiai tai atliekama įgyvendinant tiesioginės rinkodaros sprendimus, kuriais siekiama įtraukti vartotojus. Tokių atvejų anksčiau buvo daug mažiau. Skaičiuojant per kontakto prizmę jos brangesnės, bet tai efektyvesnė priemonė matuojant vartotojų nuomonės apie prekių ženklą dinamiką. Vartotojo praleistas laikas su prekių ženklu šiandien daug brangesnis. Žmonės tapo kritiškesni, informacijos ieško internete ir atsiliepimuose. Tad sukurti prasmingą turinį ir įtraukti vartotoją šiandien yra didelė vertybė.

K. Kazlauskas. Festivalio rėmimas nebėra vien mūsų interesas – įmonės mato naudą investuodamos į kultūrinius renginius, nes tai suteikia galimybę netradiciškai ir efektingai pristatyti savo produkciją. Mums labai svarbus profesionalus partnerio požiūris ir supratimas, kas yra renginio rėmimas. Patys rėmimo projektai tampa vis kokybiškesni. Partneriai suvokia, kad neužtenka investuoti tik rėmimo biudžeto, toks pat svarbus yra ir papildomas žmogiškųjų išteklių bei finansų skyrimas integracijoms įgyvendinti.

Kokie yra kultūrinį turinį komunikuojančio komercinio turinio priešpriešos pliusai ir minusai?

A. Barakūnas. Jei komercinis turinys vartotojui neaktualus – jau minusas, gadinantis tiek vartotojo patirtį kultūros renginyje, tiek paties prekių ženklo įvaizdį. Tačiau, jei prekių ženklas kuria prasmingą turinį, atsiranda anksčiau minėta sinergija, kai laimi visos šalys. „Havas Media“ grupėje kas kelerius metus atliekamas pasaulinis tyrimas „Meaningful Brands“, kuriame matomos vartotojų preferencijų tendencijos, jų lūkesčiai konkrečioms kategorijoms ir netgi konkretiems prekių ženklams. Pasinaudoję šia priemone, savo klientams padedame kurti ilgalaikę komunikacijos strategiją, identifikuojame svarbiausius atributus, kuriuos palanku stiprinti ir per kultūrinių renginių rėmimą.

K. Kazlauskas. Mūsų partnerysčių tikslas ir principas – kuo organiškesnė partnerio ir festivalio veiklų integracija. Mus partneriai vertina už kūrybiškų idėjų generavimą jų integracijoms – manome, kad tai yra mūsų darbo su partneriais stiprybė.

Kaip pavyzdį galiu pateikti ilgamečio festivalio partnerio ERGO draudimo grupės įgyvendintą internetinę festivalio filmų rekomendacijų platformą-testą, padedantį lengviau išsirinkti filmą iš gausios festivalio programos, ir žiūrovo draudimą nuo nepatikusio filmo.

Puikus nuolatinio rėmimo modelių kismo pavyzdys yra ilgamečio festivalio partnerio „Telia“ išmaniosios televizijos videonuoma –  čia naujausi festivalio filmai rodomi ir per patį „Kino pavasarį“. Tai suteikia galimybę žiūrovams dalyvauti festivalyje neišėjus iš namų. Anksčiau net nebūtume pagalvoję, kad festivalio metu filmus galime rodyti ne tik kino salėse.

Taip pat sėkmingi pavyzdžiai: prekybos centro „Akropolis“ specialioji festivalio bilietų akcija, statybų bendrovės „Conresta“ laikinoji virtualiosios realybės filmų salė šalia pagrindinio kino teatro, per festivalį pristatyti atnaujinti legendiniai PERGALĖS saldainiai, kuriais buvo vaišinami žiūrovai, kino teatre įrengtos skirtingų partnerių poilsio zonos.

Kaip, žvelgiant būtent į „Kino pavasario“ privačių partnerysčių patirtį, įmonės įvaizdis atrodo bendrame kultūros renginių kontekste?

A. Barakūnas. Konkretaus renginio rėmėjo įvaizdis bendrame kultūros renginių kontekste priklauso nuo kuriamos vertės vartotojui. „Kino pavasaris“ – festivalis, pritraukiantis šimtatūkstantinę auditoriją, kurią vienija aistra kinui. Džiugu matyti, kaip dauguma rėmėjų geba įtraukti vartotojus į prasmingas veiklas, pasiūlyti papildomų verčių ir patirčių festivalio lankytojams. Kitų kultūros renginių kontekste rėmimas dažnai apsiriboja logotipu reklaminiame plakate ar televizijos klipo pabaigoje.

K. Kazlauskas. „Kino pavasaris“ turi stiprų vertybinį stuburą, atsispindintį filmų programoje, temose, rengiamose diskusijose bei veiklose, ir, žinoma, galimybę apie tai iškomunikuoti plačiai auditorijai. Nebijome kalbėti nepatogiomis istorinėmis, politinėmis, lyčių lygybės, ekologijos, LGBTQ temomis, plečiame savo auditoriją rengdami specialius seansus jautrioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, regos, klausos ar judėjimo negalią turintiems žiūrovams, senjorams. Buvimas su tokio tipo kultūriniu renginiu prisideda prie partnerių kuriamos socialinės atsakomybės ir vertybėmis grįsto įvaizdžio formavimo, o šios sritys kaip niekad įgauna didelės svarbos verslo aplinkoje.

Kokią vertę gauna privatus „Kino pavasario“ partneris ir kaip tą vertę geriausia pamatuoti?

A. Barakūnas. Sėkmingais rėmimo atvejais vadiname teigiamą vartotojų nuomonės apie prekių ženklus dinamiką. „Kino pavasario“ lankytojai turi galimybę iš arčiau pažinti festivalio rėmėjus ir jų produktus ar paslaugas. Tad vienas iš tikslų gali būti plėsti vartotojų, teikiančių preferenciją rėmėjui, ratą. Taip pat tai puiki erdvė norint pristatyti naujoves ar paneigti mitus. Visa tai – pamatuojami rodikliai. Jei vartotojui nekuriama jokia vertė ar nekuriamas ryšys renginio metu, tai teigiamai atsispindės nebent žinomumo rodikliuose.

K. Kazlauskas. Viena didžiausių verčių prekės ženklui, kaip jau buvo minėta, yra galimybė tiesiogiai pasiekti mūsų auditoriją. Kasmet atliekame žiūrovų apklausas, kurių rezultatai parodo, kad auditorija priima ir prisimena festivalio partnerius, palankiai žiūri į partnerių produkciją po patirties festivalyje.

Partneryste su festivaliu dažnu atveju džiaugiasi ir rėmėjo darbuotojai. Pasak ERGO atstovų, festivalis stipriai prisideda prie jų įmonės darbuotojų motyvacijos: filmai jų pristatymai, apskritai partnerystė su aukšto lygio kultūriniu renginiu suteikia gerų emocijų, prasmingos veiklos pojūčio ir teigiamai veikia darbo aplinką.

Kokių bendradarbiavimo galimybių atsiveria „Kino pavasario“ partneriams?

K. Kazlauskas. Nuo įvairiausių integracijų kino teatre iki renginių, uždarų kino seansų klientams ar darbuotojams, filmų programų ar filmų rėmimo. Štai praėjusią savaitę surengėme uždarą renginį tik festivalio partneriams, kurio metu pristatėme 2020-ųjų festivalio naujienas ir vizualinio identiteto kūrimo procesą, nors apie tai viešai skelbsime tik sausį. Partnerių vadovams ir jų rinkodaros ar reklamos skyrių atstovams smalsu išvysti šį pasiruošimo procesą, o ir neretai jiems norisi gauti įkvėpimo kasdienėms veikloms. O mūsų nuolat kūrybines idėjas generuojanti ir jas įgyvendinanti komanda išties geba įkvėpti.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Vadyba“
Emociškai išsekęs vadovas – kiek tai kainuoja įmonėms Premium

Vadovaujančios grandies specialistų tyrimas, atliktas lyderiaujančios personalo technologinių sprendimų...

Vadyba
2022.07.01
M. Keizeris paskirtas naujuoju „Epso-G“ vadovu 3

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris...

Vadyba
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
„Eurovaistinė internete“ darbo užkulisiai: griežtos kontrolės ir intuityvaus aptarnavimo balansas Verslo tribūna

Nors e. vaistinių sektoriaus specifika paremta griežtu reguliavimu ir kontrole, jai galioja bendri e.

Prekyba
2022.07.01
Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
„Vakarų laivų remontas“ locmanui neišmokėjo 35.600 Eur už viršvalandžius

Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad „Vakarų laivų remontas“ darbuotojui neišmokėjo 35.600 Eur už...

Vadyba
2022.06.30
Migrantai galės įsidarbinti vos atšaukus jų judėjimo ribojimus 2

Seimas leido migrantams, įskaitant ir nelegaliai į Lietuvą patekusius ir prieglobsčio prašančius žmones,...

Vadyba
2022.06.30
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ naujasis vadovas – R. Čepaitis

Nuo liepos 1 d. naujuoju „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovu paskirtas Robertas Čepaitis, pastaruoju...

Vadyba
2022.06.30
Nedarbas Lietuvoje gegužę buvo mažesnis už ES vidurkį

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.

Vadyba
2022.06.30
„Elektrum Lietuvos“ valdymo struktūros pokyčiai: atsiranda trijų narių valdyba

Latvijos grupei „Latvenergo“ priklausanti viena didžiausių Lietuvoje privačių energetikos bendrovių „Elektrum...

Vadyba
2022.06.30
Vasarą darbas kitoks: „Spiečiai“ kviečia pakeisti aplinką darbostogoms

Vasarą 13 savivaldybių įsikūrę bendradarbystės centrai „Spiečiai“ atveria erdves planuojantiems darbostogas...

Gazelė
2022.06.30
„AmerisourceBergen“ paslaugų centro Lietuvoje vadovu paskirtas L. Jankauskas

Pasaulinės sveikatos paslaugų įmonės „AmerisourceBergen“ verslo paslaugų centro Lietuvoje vadovu paskirtas...

Vadyba
2022.06.30
Naudos gavėjų duomenų teikimas: trys aktualūs klausimai ir atsakymai Verslo tribūna

Verslas ir organizacijos vis aktyviau teikia duomenis apie savo naudos gavėjus į naująją Registrų centro...

Lietuvos vežėjai: Vakarų kompanijoms konkuruoti su verslais iš Europos periferijos lengva nebus Premium 4

Palaipsniui įsigaliojančios Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketo nuostatos keičia visos Europos transporto...

Logistika
2022.06.30
„Teltonika Telematics“ vadovas: ne kiekviena klaida yra nusižengimas Premium

Trečias geidžiamiausias darbdavys Lietuvoje „Teltonika Telamatics“ dalijasi sėkmės istorija, kaip į...

Vadyba
2022.06.30
Du su valstybe siejamų bendrovių vadovai sukaupė milijoninį turtą

Du bendrovių, kurių akcininkė yra savivaldybė ar valstybė, vadovai yra milijonieriai, rodo vieši Valstybinės...

Vadyba
2022.06.29
Turtingiausių strateginių įmonių vadovų TOP 10 – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas

Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 m. turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos...

Vadyba
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
Dirbantieji nelegaliai praras bedarbio statusą

Nuo liepos 1 d., nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio...

Vadyba
2022.06.29
M. Navickienė: ruduo – geriausias metas priimti sprendimą dėl MMA

Monika Navickienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, sako, kad rudenį būtų tinkamiausias metas priimti...

Vadyba
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku