Antras įvertis: Lietuvos metinis BVP augo 2,1%, per ketvirtį smuktelėjo 0,02%
Papildyta Tado Povilausko, SEB banko ekonomisto, komentaru.
Tai yra antrasis trečiojo ketvirčio įvertis, jį pirmadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Pirmasis įvertis buvo su blogesniu rezultatu: spalį skelbta, jog 2025 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2024 m. ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 1,9%, o palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu buvo neigiamas ir sudarė –0,2%.
Pirmadienį VDA paskelbė, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį, šalies BVP to meto kainomis siekė 22,2 mlrd. Eur.
Vertinant gamybos metodu, 2025 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai, o didžiausią teigiamą įtaką – didmeninės ir mažmeninės prekybos bei profesinės, mokslinės ir techninės; administracinės ir aptarnavimo veiklų įmonių rezultatai.
Vertinant BVP išlaidų metodu, 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,7%, valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,2%, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 1,2%. Prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo 1,2%, o prekių ir paslaugų importas padidėjo 0,1%.
2025 m. trijų ketvirčių BVP sudarė 61,7 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2024 m. trimis ketvirčiais, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką buvo teigiamas ir sudarė 2,8%.
Ekonomistas: augimą stabdė apdirbamosios gamybos sektorius
Pasak Tado Povilausko, SEB banko ekonomisto, pagerintas 2025 m. III ketv. įvertis sustiprina galimybę, kad metinis realaus BVP pokytis 2025 m. bus didesnis negu 2,5%. Skelbta, kad po pirmojo BVP įverčio, SEB bankas prognozavo, jog šiais metais BVP didės 2,5%.
Vertinant III ketvirčio rezultatus, pasak T. Povilausko, BVP augimą stabdė apdirbamosios gamybos sektoriaus nuosmukis: „jeigu dar II ketv. šis sektorius prie metinio BVP pridėjo 0,6 proc. punkto, tai III ketv., jau jokio teigiamo indėlio nebeliko.“
Taip pat, anot ekonomisto, mažiau negu II ketv. prie BVP augimo prisidėjo ir prekybos bei transporto sektoriai – jeigu II ketv. indėlis buvo 0,9 proc. punkto, tai III ketv. 0,5 proc. punkto.
„Daugiau kiti sektoriai nerodė jokių reikšmingesnių pokyčių. Pavyzdžiui, statybų sektoriaus indėlis į BVP netgi padidėjo, taip pat ir IT sektorius toliau sparčiai augo (metinis pokytis 8,6%, o indėlis į metinį BVP pokytį 0,5%). Žemės ūkio sektoriuje pridėtinė vertė III ketv. buvo vos 0,1% mažesnė negu prieš metus ir realiai didesnės įtakos BVP nedarė“, – VŽ komentuoja T. Povilauskas.
Jis priduria, kad VDA skelbiama šių metų derliaus prognozė vis dar yra mažesnė, negu rodo rinkos dalyvių duomenys ir tai gali dar lemti BVP peržiūras aukštyn su būsimomis revizijomis.
„Apskritai, šiek tiek stebina šiemet tai, kad realus namų ūkių vartojimas yra mažesnis negu tikėtasi. Per devynis mėnesius realus namų ūkių vartojimas paaugo tik 2,1%“, – pastebi ekonomistas.
T. Povilausko teigimu, dėl prastesnių pramonės rezultatų III ketv. smuko prekių eksportas (-1,8%). Tuo tarpu prekių importas dar paaugo (+7,4%), o tai susiję ir su didesniu investicinių prekių importu ir su didėjusiomis atsargomis, teigia ekonomistas.
Tačiau paslaugų eksportas augo toliau (+9,6%) ir didesnių neigiamų pokyčių nerodo.
„Paskutinį ketvirtį chaosas dėl Vilniaus oro uosto stabdymo bei problemos su lietuviškais vilkikais Baltarusijoje akivaizdžiai matomų ženklų BVP statistikoje dar neturėtų pridaryti, bet žvelgiant į kitus metus, jeigu problemos nebus išspręstos, darys vis didesnę neigiamą įtaką visai ekonomikai“, – įspėja SEB banko ekonomistas.
Palyginimui, SEB banko duomenimis, nekoreguotas Latvijos BVP augo 2,5%, Estijos 0,9%, o Lietuvos 2%.
„Ir Latvijos, ir Estijos ekonomika trečią ketvirtį augo, o metinis nekoreguotas Latvijos BVP pokytis jau pralenkė ir Lietuvos – tik tiesa, šios valstybės dar tik pradeda atsitiesti nuo ankstesnio nuosmukio“, – apibendrina T. Povilauskas.
