„Norfos“ darbuotojų atlyginimai lubų neturi: spalio mediana už konkurentus didesnė net iki 67%

„Dauguma mūsų darbuotojų įsitikino: kuo daugiau darbų padarys, tuo didesnį atlyginimą gaus. Akivaizdu, kad vis daugiau darbuotojų į darbą ateina ne praleisti laiko, o nusiteikę padaryti kuo daugiau, nes žino – už tai bus sumokėta. Pas mus nėra atlyginimų „lubų“ – mokama už atliktus darbus. Pavyzdžiui, sunkiai dirbantys sumanūs mėsos išpjaustytojai parduotuvėse „į rankas“ spalį uždirbo apie 3.000–4.000 Eur“, – teigia D. Dundulis.

„Norfoje“ mažiausiai uždirbantis, – kaip kito tinklo mediana

Jis atkreipia dėmesį, kad 75% kvantilis, t. y. ketvirtadalio daugiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimai, „Norfoje“ prasideda nuo 2.719 Eur, o 25% kvantilis, t. y. mažiausiai uždirbančių atlyginimo riba, yra 1.770 Eur. Beje, ši suma yra lygi antro pagal atlyginimų dydį prekybos tinklo „Lidl“ medianai, o jo 25% kvantilis už „Norfos“ 25% kvantilį mažesnis daugiau nei trečdaliu ir siekia vos 1.321 Eur.

Visą kalendorinį mėnesį dirbusių „Norfos“ darbuotojų bendras vidurkis spalį sudarė 2.337 Eur ir nedaug atsiliko nuo visos šalies privataus sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio š. m. III ketv., kuris, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, buvo 2.362 Eur. „Norfos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad prekybos sektorius reikalauja dalies mažesnės kvalifikacijos darbuotojų nei bendrai šalies ūkis, tad toks prekybos tinklo atlyginimų vidurkis – palankus rodiklis darbuotojams.

„Suprantama, kad, mokant didžiausią atlyginimą palyginti su kitais šalies prekybos tinklais, mums lengviau susirasti darbuotojų, mažesnė jų kaita, nes darbo vietos yra vertingos ir branginamos. Nauji darbuotojai, kurie ateina dirbti ir uždirbti, – kaip taisyklė įsitvirtina parduotuvių kolektyvuose. Tačiau vis dar pasitaiko norinčių „gauti“ tokius didelius atlyginimus, kokius mato oficialioje viešoje statistikoje, bet į darbą jie ateina „prastumti“ laiko – tokie ir patys žymiai mažiau uždirba, ir visam kolektyvui tampa apatine girnapuse, mažina bendrą parduotuvės darbo našumą ir uždarbį“, – teigia „Norfos“ vadovas.

Didžiausia atlyginimų mediana 2.160 Eur, mažiausia – vos 1.295 Eur

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skelbiami duomenys rodo, kad š. m. spalį visą mėnesį dirbusių „Norfos“ parduotuvių darbuotojų atlyginimų mediana buvo didžiausia – siekė 2.160 Eur – tarp pagrindinių šalies mažmeninės prekybos tinklų. „Lidl“ darbuotojų mediana buvo 22% mažesnė (1.770 Eur), – „Maximos“ – 49% (1.425 Eur), „Iki“ – 57% (1.375 Eur), o „Rimi“ – net 67% (1.295 Eur). Mediana gaunama atėmus po 25% darbuotojų, įmonėje gaunančių didžiausius ir mažiausius atlyginimus, ir skaičiuojant 50% viduryje esančių atlyginimų. Šalyje veikiančiose 161 „Norfos“ parduotuvėje dirba daugiau kaip 3.600 darbuotojų.

Didesnei daliai įmonių darbuotojų taip pat aktualus viešai skelbiamas rodiklis – atlyginimų standartinis nuokrypis. Kuo šis skaičius didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra keletas darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą palyginti su dauguma dirbančiųjų. „Sodros“ duomenimis, didžiausias visą spalio mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis buvo „Lidl“ – net 4.918 Eur, „Iki“ – 1.251 Eur, „Maximoje“ – 1.047 Eur, „Rimi“ – 890 Eur, „Norfoje“ – vos 841 Eur. D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad didelis standartinis nuokrypis gerokai iškreipia kitą viešai skelbiamą rodiklį – atlyginimų vidurkį. Mat atrodo, kad visi darbuotojai gauna vidutiniškai gerą atlyginimą, nors iš tiesų liūto dalis atitenka keliems vadovams.

Rezervai dar didesniam atlyginimui – ir trumpesnės darbo dienos

Anot jo, mažmeninės prekybos tinklų darbuotojai, matyt, galėtų dirbti dar našiau ir uždirbti dar daugiau, jei būtų pakeista darbo sistema. Nuo senų laikų prekybos sektoriuje įprasta, kad darbuotojai 4 dienas dirba po 11 val., o po to 4 dienas ilsisi.

„Prie tokio grafiko pripratę darbuotai jo nenori jo keisti, nors dirbti 11 val. per dieną – nuovargis, ypač efektyvumas krenta paskutinėmis dienomis. Šis nuovargis mažina darbo našumą ir, neabejoju, darbuotojams truko uždirbti daugiau, jei jie dirbtų per dieną po 8 val. Tikiuosi, kad ateityje darbuotojai supras, jog pakeitus darbo grafiką ir dirbant per dieną po 8 val. jie gali uždirbti dar daugiau, nes jų efektyvumas ir našumas būtų žymiai didesni“, – svarsto „Norfos“ vadovas.

Jis taip pat paneigia dalies šalies ekonomistų perspėjimą, kad atlyginimų augimas lenkia darbo našumo augimą ir tai ateityje įmonėms gali tapti spąstais.

„Kaip jau akcentavau, kiekvienas „Norfos“ darbuotojas gauna tokį atlyginimą, kokį pats užsidirba. Mums pavyko atlikti ne vieną patobulinimą ir sukurti sąlygas, kad darbuotojai galėtų dirbti sumaniau ir našiau, t. y. atlyginimų augimą prekybos tinkle apie 80% lėmė pačių darbuotojų gebėjimai pasinaudoti geresnėmis darbo sąlygomis, o likusius 20% prideda pakelti įkainiai už tam tikrus darbus ir pan., – didžiausių atlyginimų paslaptį atskleidžia „Norfos“ vadovas. – Tiesa, atskirose parduotuvėse darbo našumas ir, suprantama, atlyginimai skiriasi. Yra parduotuvių, kur per valandą į rankas uždirbama po 10–11 Eur. Kaip sakoma, reikia daugiau dirbti galva, o ne kojomis, nes tuomet galima pasiekti daugiau.“

Ir jis pateikia paprastus darbo „galva“ pavyzdžius, kuriuos matė parduotuvėse: vieni darbuotojai atvežtas prekes iš automobilio į parduotuvę ant vežimėlio vežioja po kelis blokus, o kitas ant vežimėlio užsideda padėklą ir vienu kartu susikrauna bei veža dešimteriopai daugiau. Aišku, kurio darbo našumas ir atlyginimas žymiai didesni.

Sistema ta pati, bet stebuklingi atlyginimai ne visur

D. Dundulio nuomone, parduotuvės darbuotojų atlyginimai pirmiausia priklauso nuo jų pačių, bet, kaip rodo praktika, didelės reikšmės turi ir parduotuvių vadovai: kaip sumaniai jie organizuoja ir paskirsto darbus, kad darbuotojams neliktų „tuščių“ neapmokamų laikų. Geriausių parduotuvių vadovų patirtį stengiamasi perteikti visiems parduotuvių vadovams, bet, pasak D. Dundulio, „žmonės yra skirtingi ir ne visi sugeba ar linkę pasinaudoti geriausiais patarimais“.

„Visose 161 parduotuvėje „Norfa“ veikia ta pati skatinimo ir atlyginimų sistema, tačiau vienose atlyginimai gali atrodyti stebuklingi, o kitose – gerokai mažesni. Akivaizdu, kad veiklos rezultatus lemia ir vadovų pastangos bei sumanumas, ir pačių darbuotojų požiūris į darbą, – svarsto D. Dundulis. – Todėl, kaip taisyklė, parduotuvėse, kur atlyginiai ypač dideli, laisvų darbo vietų nerasi. Tačiau, kita vertus, tai rodo, kolektyvo brandumą ir sąmoningumą, nusiteikimą ne ateiti į darbą praleisti laiko, o siekį uždirbti kuo daugiau.“

„Norfos“ vadovas atskleidžia, kad kitąmet yra planų, kaip darbuotojams dar padėti didinti jų darbo našumą, perteikti geriausių kolektyvų patirtį ir, suprantama, atitinkamai didinti atlyginimus. Tačiau jis sutinka su pastaruoju metu vyraujančia ekonomistų ir kitų specialistų nuomone, kad kitąmet vargu, ar atlyginimai didės dviženkliu skaičiumi.

„Matyt, pagerinus darbo sąlygas ir galimybes didinti darbo našumą, darbuotojai kitąmet gali tikėtis atlyginimų augimo 4–8%“, – prognozuoja „Norfos“ vadovas.