Drakono ir meškos draugystė  

Komercija tarp abiejų šalių staiga išaugo lemtingaisiais 2022-aisiais ir, pasak idėjų kalvės MERICS, praėjusiais metais pasiekė rekordinį 245 mlrd. JAV dolerių lygį. Tai neturėtų stebinti, nes abi ekonomikos itin papildo viena kitą. Rusija yra viena didžiausių gamtinių išteklių tiekėjų pasaulyje ir gali pasiūlyti naftos, dujų, retųjų metalų, anglių, medienos ir daugybę panašių gėrybių. Kinijos pramonei reikia ne tik šių naudingųjų iškasenų, bet ir vartotojų savo produkcijai – buitinei technikai, elektronikai, automobiliams, gamybos įrenginiams. Daugybei užsienio kompanijų pasitraukus iš Rusijos po jos pradėto karo Ukrainoje, rusų vartotojai tapo kaip niekada pasiekiami kinų verslams. Nors prekyba šiais metais traukėsi, tai labiau atspindi gilėjančias ekonomines problemas Rusijoje ir santykinai žemas naftos ir dujų kainas, o ne trintį tarp dviejų režimų.  

Tačiau virš dešimtmečio trunkantys Maskvos bandymai įsiūlyti Pekinui daugiau gamtinių dujų primena komišką muilo operą be pabaigos. Skirtingai negu susiskaldžiusioje Europoje, Kinijoje tenka bendrauti su labai kieta ir užsispyrusia derybininke – Komunistų partija, kuri seniai priėmė strateginį sprendimą diversifikuoti energijos išteklių tiekėjus ir kuo labiau priklausyti nuo vidinių resursų. Pekino derybinę galią sustiprina ir tai, kad Kremlius užsimoja auginti gamtinių dujų eksportą į Tolimuosius Rytus jau nebeturėdamas kitų pasirinkimų – po Krymo aneksijos ir plataus masto invazijos.