Juščius: stambūs valstybės projektai neracionalūs, smulkiems nėra pinigų

Publikuota: 2016-07-11
Kęstutis Juščius, žemės ūkio AB „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas. Dariaus Versecko (VŽ) nuotr.
Kęstutis Juščius, žemės ūkio AB „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas. Dariaus Versecko (VŽ) nuotr.

Valstybė neracionaliai panaudoja biudžeto lėšas jas investuodama į stambius, bet abejotino poreikio projektus ir stokodama dėmesio mažiems, bet kuriantiems teigiamus pokyčius, įsitikinęs Kęstutis Juščius, žemės ūkio AB „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas.

Kaip pavyzdį jis pateikia valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą ir jos finansavimą.

„Lietuvos geležinkeliai“ su savo investicijomis prisiperka traukinių, kurie važiuoja tušti ir negauna pelno, toks didžiulis verslas neneša jokios naudos, o tik konkuruoja su mažais vietiniais vežėjais, kurie gali nuvežti tą močiutę iš Šiaulių į Radviliškį. Apskritai, valstybė kišasi į ekonomiką visose srityse ir aš esu prieš tai, nes ji gali tik sugriauti, bet nieko negali sukurti. Stambūs projektai daromi, o maži projektai, kurie galėtų įnešti pokyčių, nevykdomi, nes jiems trūksta pinigų“, – piktinasi verslininkas.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime kalbėdamas apie regionų likimą jis priduria, kad juose didžiausia problema yra žmonių mažėjimas, tačiau valstybė į tai žvelgia trumparegiškai ir nesugeba išnaudoti turimų išteklių.

„Kartą mane pakvietė į vieną konferenciją Šiauliuose. Mes sėdėjome Šiaulių universitete, kitoje pusėje gatvė ir už jos kaip tik didžiulis „Lietuvos geležinkelių“ buvusių biurų pastatas, jo kv. m. buvo parduotas turbūt po 20 Eur. Pastatas miesto centre, jame buvo galima įkurti biurus, atviras erdves, kur galima parduoti darbo erdves jauniems žmonėms, sukurti nemokamas susitikimų ir konferencijų sales. O mes diskutavome apie naujo atvirų biurų pastato poreikį Šiaulių centre“, – apie neracionalius sprendimus kalba p. Juščius.

Anot jo, savivaldybė galėjo tiesiog pigiai nusipirkti pastatą iš bendrovės, investuoti sąlyginai nedidelius pinigus ir sukurti erdves, kuriose norėtų dirbti ir kurti verslus nauji žmonės.

Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ – tik vienas iš pavyzdžių. Verslininkas kalba, kad rūpestis mažais pieno ūkiais yra beprasmė našta valstybei, o ji užkrauta dėl didelės suinteresuotų žmonių galios.

„Garsusis pieno įstatymas yra visiška nesąmonė. Mes patys gaminame pieną ir galėtume rėkti, mums už jį valstybė duotų pinigų. Dabar kiekvienas lietuvis moka už tai, kad kažkur neefektyviai yra melžiamos karvės. Kas nors turi 3 karves ir dėl to, kad jį išlaikytume, visi mokame 70 mln. Eur iš Lietuvos biudžeto, tokia buvo priemoka Lietuvos pieno ūkiams. Mes primelžiame 2 kartus daugiau pieno nei išgeriam, tai tokia veikla niekada nebus pelninga ir turime nukirsti tokius mažų ūkių projektus. Niekada negrįš tie laikai, kai žmogus su 2 karvėm gyveno ir vaikus pamaitino, ir į mokslus juos išleido“, – mano p. Jusčius.

Anot jo, tokių įstatymų atsiradimui daug įtakos turi ne racionalumo faktorius, bet suinteresuotų grupių įtaka. Verslininkas netgi kalba apie ūkininkų klanus ir jų pasirašomus teisės aktus. Tam iliustruoti jis pasitelkia žemės pardavimo tvarką.

„Vienam mėsiniam galvijui auginti reikia maždaug 2 hektarų žemės ir jis auga apie 2 metus. Sakykime, jūs norite nusipirkti žemės mėsiniams galvijams auginti, būdamas lietuvis galite įsigyti iki 10 hektarų, jeigu nepriklausote ūkininkų klanui, tai kastai, kuri susikūrė sau įstatymus, kad nauji neateitų konkuruoti. Taigi, jūs galite auginti iki 5 galvijų Lietuvoje, o iš tiek pajamos nesieks nei 200 Eur., – skaičiuoja p. Jusčius. – Pagal įstatymus Lietuvoje negalite užsiimti mėsinių galvijų auginimu, kad pasiektumėte ekonominę naudą. Grupės pasirašo sau įstatymus, kurie neleidžia plėtotis šaliai. Tai visiškai nenaudinga ekonomikai, bet grupelė žmonių gali tai padaryti.“

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau