Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-11-14 05:45
2025-11-13 13:56
2025-11-11 10:35
2025-11-07 15:24
2025-11-07 09:41
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Mokesčiu reforma stūme EU reišk EU nera gėris nes sustabde investicijas plyno lauko
Tai kad jie nepadarė to, ką EU stūmė. :)
Lietuvoje, aukštos pridėtinės vertės plyno lauko investicijų gausu kaip niekad. O tradicinės, žemos ir šiek tiek daugiau nei žemos nėra, nes kaštai išbrangę, darbuotojų norinčių dirbti už vos daugiau nei MMA nėra. Bet žinoma, maskolių batlaižiams, tai yra blogai.
Jeigu netruktų daug laiko, ar galėtum duoti saujelę šviežių pavyzdžių? Man atrodo kad yra kaip tik priešingai, ypač lyginant su "Visegrado šalimis", bet greičiausiai tiesiog nežinau. Ir būtų gerai žinoti.
Turiu omenyje šitą teiginį: "Lietuvoje, aukštos pridėtinės vertės plyno lauko investicijų gausu kaip niekad."
Tu tikėk. Tikėk ir neklausinėk. Nepakankamai tiki - žiūrėk LRT. Daryk kap albim.
Kai matai gvazdikų sodus tik, o taip norisi kažką apie ekonomiką pakomentuot
Na pradėti būtų galima pvz. nuo Teltonikos, kuri nuneš visą žemės ūkį Lietuvoje pagal BVP, su keliais tūkstančiais darbuotojų vs >200 tūkst., bet neee, nėra plyno lauko investicijų. Yra krūva naujų įmonių tiek kosmoso technologijose, tiek energetikoje, tik jos jau nė iš tolo neprilygsta Teltonikai. Taip pat naujos įmonės gynybos srityje. O šiaip, nebandėte domėtis tuo, kas vyksta Lietuvoje, vietoje to, kad užsidarius bačkoje, laukti kol nukris informacija į rankas? Jei nesidomite, reiškia neįdomu, bet jei neįdomu, tada neskleisti savo tingėjimo domėtis pasekmės - žinių spragos, kaip fakto.
Šiaip žmogus paklausė kultūringai, gal nežino. O gal ir nėra, nes nesimato. Investicijos kritusios radikaliai, dėl geopolitikos, tad to nepaneigsi. O kas dėl žemės ūkio tai ne visi gali dirbti aukštose technologijose, reikia ir paprastų žemos pridėtinės vertės sektorių. Diversifikacija yra gerai, mažiau pažeidžiama ekonomika krizių metu.
Reiktų kitaip vertinti pridėtinę vertę, kuri skaičiuojama verslams veikiantiems tik Lietuvos ekonomikoje, nes mes čia labai save apgaudinėjame ir įsivaizduojam, kad viskas tik gerėja. Realybėje mes turim per mažai gaminančio, kuriančio, pažangaus verslo, kuris gebėtų veikti užsienio rinkose, t.y. eksportuoti ir kurti tikrą pridėtinę vertę. Palyginimui mažos skandinavų šalys turi savų nišų pasaulyje, galbūt todėl ir gyvena gerokai geriau, o ne kurias pasakas, kaip mes dabar. Kas liečia pridėtinės vertės tikrumą: Jei prekybininkas vidaus rinkoje parduoda prekę su dideliu antkainiu yra laikoma, kad jis sukūrė pridėtinę vertę, kas realiai net nėra pridėtinė vertė pirkėjui, netgi atvirkščiai tai prisideda prie skurdo didėjimo šalyje. Jei su bolt'u atvežė maistą, ta paslauga irgi laikoma pridėtine verte, kai realiai tai yra resursų švaistymas atvežant menkavertę produkciją, kuri greičiausiai net nebus ir labai naudinga sveikatai. Draudimo, bankų veikla irgi yra savas daržas, jei jų pelningumas toks didelis, tai reiškia, kad mes permokam už jų paslaugas.
Geriausias VŽ komentaras iš visų kuriuos esu matęs. 10 / 10
Gal mažiau filosofiją užsiiminėk, kai pagrindų nesupranti. Lietuva eksportuoja santykinai labai daug. Taip pat Lietuva turi savo stiprių sektorių. Problema, kad lietuviai dažnai komponentus eksportuoja, ne galutinį produktą. Skandinavų suplakti į vieną vietą nereikėtų. Norvegai buvo paskutiniai ubagai, iki pat kol naftą jūroje tapo ekonomiškai naudinga išgauti. Danai kolonijinė imperija buvo, ir techniškai vis dar yra. Menkavertė pridėtinė vertė :D Tai geriau, nieko nedarytų? Nes jei kitas sugeba kurti daugiau pridėtinės vertės, tai jis mokės darbuotojui daugiau, ir kuriantis "menkavertę pridėtinę vertę", tiesiog užsidarys. Bet skamba labiau, kas sunkiau, kilogramas plunksnų, ar kilogramas švino. Na bent jau jūsų supratimas apie klausimą toks. Pelnas didelis, jei rizikos didelės, ar konkurencija ribojama. Sumažink dirbtinai pelną, nebeturėsi paslaugos ar prekės. Civilinės atsakomybės draudimas ilgą laiką iš viso buvo nuostolingas. Kitos draudimo rūšys irgi dažniausiai ne prūdai. Ir įdomu, kaip paskaičiuoji, kad permokame? Nes "viršpelnius" susigalvoji? Terminas, kuris reiškia, kad kai įmonė yra reguliuojama, viršijiama jai nustatytas leistinas pelnas, kuris visiškai netinka rinkoje veikiančioms įmonėms?
Ponas, Jūsų vieta kaip minimum vyriausybės kabinete
Kaip paskaičiuoti ar permokame? Imu konkretų atvejį, kredito įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms (įmonėms) palūkanų normos Lietuvoje yra vienos aukščiausių (ES daugiau moka tik Latvija, Airija, Malta), pasiskaityk, jei turi paskolą, tau irgi turėtų būti aktualu https://www.lb.lt/lt/naujienos/nepaisant-spartaus-paskolu-palukanu-normu-mazejimo-lietuvoje-jos-tebera-vienos-auksciausiu-euro-zonoje Tokie argumentai kaip maža rinka, geopolitinė aplinka ir tt. man neįdomūs.
Kalbant apie eksporta - mes nesam niekad tureje teigiamo uzsienio prekybos balanso, tai puikiai pasako, kad negebam kurti kiek suvartojam. Musu laime, kad turejome fiksuota Lito kursa su USD ir veliau EUR, nes kitu atveju del ekonomikos dribancios i minusa butume tureje Lito nuvertejima kitu valiutu atzvilgiu ir daug didesnes infliacijas. Studiju laikais teke skaityti labai daug apie ivairiu valstybiu raidas,tai apie pagrindus,gerasias patirtis tikrai yra supratimo. Plius siai dienai tenka dirbti elektronikos gamybos sektoriuje, tai irgi yra supratimo kiek esam atsilike nuo gebanciu kurti auksta pridetine verte. Ir kas liecia musu eksporta, cia turbut reiktu atskiros studijos, nes pas mus labai reiksminga uzsakomoji gamyba, kaip ir pats sakai - kazka padarom kitiems, arba isvis tuo eskportu uzsiima uzsienio imones. Del skandinavu - jie ne tik istekliu turi ar ju prisigrobe, jie turi globalias imones, turi nisas pasaulyje ir ten pateikia galutini produkta, o ne detales jam. Jei paziuretum vertingiausias ju imones, tai suprastum, kad ten reiksmingiausi tikrai ne kokie maisto prekybininkai ar kita vidaus rinkoje veikianti imone. Del menkavertes pridetes vertes, tai jos musu versluose yra labai daug, per antkaini, kaip cia vadinam "pridetine verte" mes sumokame uz galybe neefektyviu, resursus svaistanciu procesu, ta as ir noriu akcentuoti. Is tu paciu skandinavu ismokes, kad jiems menkavertes operacijos yra tiesiog per brangios, todel ir procesai tiekime, gamyboje yra efektyvesni. Del draudimo suprantu, kad yra rizikos faktoriu, bet after all po kazkurio laiko juk gali buti ir mechanizmas susigrazinti dali imokos. Del banku, tai kiek zinau pagrindas ju uzdarbio yra is paskolu fiziniams asmenims, kur rizikos yra mazesnes nei dirbant su verslu. Ironiska, kad bankai irgi yra skandinavu, jiems esam uzdarbio saltinis, tai ir iliustruoja negebejima tvarkytis savam darze.
Tamsta gal nelygink apelsinų su obuoliais? Gal sakai Skandinavijoje prekybininkai pardavinėja prekės su mažesniu antkapiniu? Skandinavijoje nėra savo Bolto? Esam ten kur esam, ir lygintis su Skandinavija yra nekorektiška. Jie nei tokios geopolitinės grėsmės turi nei buvo okupuoti ir stekenami 150 metų iš paskutinių 200. Faktas tas, kad pasaulinių nišų nesusikursi nuo nulio. Buvo Fermentas, dabar turim Thermo Fisher. Atėjo Barclays ir Western Union, užaugom ir dabar turim Revolut, Teltoniką ir gausybę kitų high tech'ų. Ar galėtų būti geriau? Taip galėtų. Galėjom turėtų Chevron su savom dujomis, bet savi "žalieji" užraukė. Rusai galėjo nepradėti karo, ir dabar tikrai turėtume daugiau investicijų. Nelabai suprantama kuom skundėsi. Taip, galėtų šiek tiek būti geriau. Jei nori daug geriau, tai procesai užtrunka kol užauga nauji specialistai kurie pradeda naujus aukštą pridėtinę vertę nešančius projektus. Ar turi daug pavyzdžių kur šalis per 30 metų pasiekė daug daugiau nei Lietuva?
As sakau, kad pridetines vertes vertinima reiktu daug placiau aptarti, kur yra tikra pridetine verte, kuria jauciame visi ir verte, kuria jaucia tik veiklos vykdydotas ir su juo susije asmenys. Kai tu paminejai uzsienieciu imones, tai man primine Palucka per kazkuriuos debatus, kai jis ten pasakojo, kad reikia daugiau uzsienio imoniu, kurios vykdytu veiklas ir cia moketu mokescius. Man tai cia yra blogas poziuris, kai labiau reiktu vietiniu paskatu skatinti vykdyti naudingas veiklas, o ne laukti, kad uzsienio imones parodytu kas tas fabrikas ir ka jame veikti. Teltonika yra gerai, net ipudingai gerai visam Lietuvos verslu kontekste, bet tai tikrai nera toks high tech, kaip zmogus is gatves isivaizduoja ir daugelis sunkiai suvokia kokie jie yra maziukai ir kokia konkurencija jie turi pasaulyje. Aisku, cia yra ir visos Europos problema, esam mazi, vietomis technologiskai atsilike, priklausomi nuo kitu.
Čia verslo, o ne filosofijos puslapis. Jei nori kažkaip kitaip skaičiuoti Lietuvos BVP, tai jį turėsi skaičiuoti kitaip ir išgirtoje Skandinavijoje, kuri taip pat turi milijonus darbo vietų su maža pridėtine verte. Vairuotojai, ūkininkai, parduotuvių darbuotojai, maisto įmonės, viešbučiai ir tt ir pan. Šneki taip lyg kitos šalys neturi tokių šakų. O dėl vietinio skatinimo aš sutinku. Tik matomai nesupratai mano ankstesnio komentaro, kur paaiškinau kad aukštos pridėtinės vertės verslai neatsiranda iš oro. Pirmoje vietoje turi susikaupti žinios. O kadangi iš oro jos neatsiranda, tai pritrauki užsienio investicijas, išmoksti, ir tik tada gali laukti naujai susidarančių vietinių verslų. Negi esi aklas ir nematai kokį didžiulį impulsą davė Barclays ir Western Union? Iš kur pas mus tiek startuolių, gal be patirties nuo nulio susiformavo? Užsienio investicijos būtent tą ir daro - atveža žinias kurių čia prieš tai neturėjom, jos užveda naują grandinę, kurios rezultatus gali pamatyti po 10+ metų.
Natūralu, nes nekonkurencinga yra jau standartinė ekonomikos pavara. Gyventi tik su aukštomis pridėtinės vertės nepavyks nes reikės švietimą kelti stipriai, o šiai dienai ten liūdnas vaizdas, nes patys darbdaviai moko tik
www.xmeet.club