Plėtros zonos Sirijos pabėgėliams

Publikuota: 2015-12-15
(„Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
(„Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius

Sirijos pabėgėlių krizė iškėlė Europos Sąjungai sudėtingą dilemą. Europa yra istoriškai įsipareigojusi padėti karo ir smurto aukoms, o atsakingi politikai pripažįsta, kad nežmoniška drausti įleisti žmones, kurie bėga gelbėdami savo gyvybę. Dėl moralinių ir praktinių priežasčių Europa negali atsitverti šiuolaikine geležine uždanga. Vis dėlto akivaizdu ir tai, kad tiek administracinės, tiek politinės problemos, tarp kurių ne pati mažiausia yra populistų priešiška reakcija į naujus atvykėlius, riboja Europos galimybes per trumpą laiką priimti didelį skaičių migrantų.

Norint susitvarkyti su jų antplūdžiu, prireiks spręsti priežastis, kurios paakino milijonus žmonių palikti gimtuosius namus. Ir nors tarp šių priežasčių yra ir politinė įtampa, ypač Siriją ir Iraką siaubiantys karai, pabėgėlių srautai taip pat atspindi Vidurio Rytų nesugebėjimą paskatinti tokį pajamų augimą, kuris padeda ropštis iš skurdo Azijos, Lotynų Amerikos šalims ir didelei daliai už Sacharos dykumos esančių Afrikos valstybių.

Darosi vis aiškiau, kad ekonominių galimybių pabėgėliams užtikrinimas turėtų būti vienas svarbesnių klausimų ES darbotvarkėje. Europa turėtų sekti Sirijos verslo bendruomenės pavyzdžiu: pastaroji stengiasi perkelti kai kurias šalies įmones į Gaziantep laisvąją ekonominę zoną Turkijoje. Kai įmanoma, ES turėtų bendradarbiauti su šiuo metu pabėgėlius priimančiomis šalimis ir steigti plėtros zonas, kuriose perkeltieji sirai galėtų legaliai dirbti.

Galimybių stoka Sirijos kaimyninėse valstybėse sunkina pamatinę ekonominę problemą. Jauni žmonės priversti mesti mokslą, o pabėgėliams visiškai arba iš dalies užtveriamas kelias į teisėtas darbo rinkas vien dėl baimės, kad jie konkuruos dėl darbo vietų su vietos gyventojais. Tad ateities vizija jiems atrodo nekokia: gyvenimas stovyklose, bandymas pramisti uždarbiaujant neformaliajame sektoriuje arba viltis susikurti ateitį Europoje. Daugelis renkasi pastarąją.

Kuo ilgiau pabėgėliai kęs prastas gyvenimo sąlygas, kuriose nėra visaverčių mokymo įstaigų jaunimui ir realių galimybių įsidarbinti, tuo labiau tikėtina, kad stovyklos virs iliuzijas praradusiųjų, nuobodžiaujančiųjų ir linkstančių į radikalizmą žmonių centrais. Žinant, kad kovos pabėgėlių gimtosiose šalyse nesiliauja, rizika, kad jie niekada nebesugebės integruotis į stabilią visuomenę, vis labiau auga.

Emmanuelas Macronas ir Sigmaras Gabrielas, Prancūzijos ir Vokietijos ūkio ministrai, neseniai parengė jungtinį pasiūlymą steigti 10 mlrd. eurų (10,8 mlrd. JAV dolerių) fondą regionui stabilizuoti. Kaip tie pinigai bus leidžiami, reikia rūpestingai suplanuoti, kad pagerėtų perkeltųjų asmenų ilgalaikės perspektyvos, o lėšų tiesiog neišsiurbtų korumpuoti politikai ir biurokratai.

ES turėtų palaikyti tokių eksperimentų kaip Gaziantep laisvoji ekonominė zona, plėtrą. Pabėgėlių stovyklos turi būti paverstos verslininkiško dinamizmo magnetais, juk jose yra daugybė Sirijos verslo lyderių, kuriuos konfliktas privertė palikti namus ir kurie, karui galiausiai pasibaigus, taptų pavyzdžiu visai šaliai.

Istorija kupina pavyzdžių, kaip maži dinamiški centrai sužadino daug didesnius regionus. Viduramžių pabaigoje Europa praturtėjo dėl išskirtinio savivaldos teisę turinčių miestų-valstybių statuso. Dengas Xiaopingas davė impulsą Kinijos raidai 20 a. 9-ajame dešimtmetyje įsteigdamas vadinamąsias specialiąsias ekonomines zonas, kuriose nustatytos taisyklės padėjo rinkoms suklestėti. Abiem atvejais šių zonų sėkmė davė stiprų poveikį. Likusios regiono dalys troško sekti jų pavyzdžiu.

Žinoma, pabėgėlių darbas – delikatus politinis klausimas Sirijos kaimynėms. Apytiksliu vertinimu, Turkijoje gyvena 2 mln. sirų, dar daugiau negu milijonas – Jordanijoje. Dauguma jų gyvena ne pabėgėlių stovyklose, daugelis dirba, tiesa, dažniausiai nelegaliai. Nedarbas Turkijoje ir Jordanijoje siekia atitinkamai apie 10 ir 12 proc., o šalių vyriausybės natūraliai baiminasi programų, kurios gali kainuoti jų piliečiams darbo vietas.

Vadinasi, plėtros programomis pasienio valstybėse turėtų būti siekiama naudos ir pabėgėliams, ir priimančiosioms bendruomenėms. ES, pavyzdžiui, galėtų finansuoti gyvenamųjų pastatų, biurų, sandėlio ir viešojo sektoriaus statinių statybą, didindama statybos paslaugų paklausą vietoje.

Perkeltieji Sirijos verslininkai ir užsienio bendrovės zonoje galėtų steigti verslus ir darbinti ne tik pabėgėlius iš Sirijos, bet ir priėmusios šalies darbininkus. Sirijos įmonėms, kurioms teko nutraukti verslo veiklą, programoje galėtų būti siūloma įsikurti ir tęsti darbą naujose patalpose. Be to, joje galėtų būti numatytos jungtinės gamybos ir profesinio mokymo programos, kur Europos šalių darbdaviai atsiųstų kvalifikuotų darbuotojų, kurie mokytų pabėgėlius.

Kad zonoje vykdoma veikla būtų patraukli investuotojams, veikiausiai prireiktų ES subsidijų. Greta kapitalo injekcijų statyboms, parama galėtų būti teikiama subsidijuojamos nuomos forma arba pagalba įmonėms, kurios įdarbins pabėgėlius. Šie naujieji verslumo įgūdžių centrai būtų kuriami taip, kad juos būtų galima nesunkiai perkelti į Siriją konfliktams pasibaigus. Kaip daugelis Europos valstybių, Sirijos kaimynės nerimauja dėl galimo pabėgėlių užsibuvimo ilgesniam laikui. Apgalvotai sumodeliuota „laukianti ekonomika“ turėtų padėti numaldyti jų baimes.

Plėtros zonos nėra vienintelis teisingas sprendimas. Ilgalaikės taikos Sirijoje neatstos niekas. Vis dėlto jos suteiktų progą pradėti šalinti tragišką ir išvengiamą pilietinio karo pasekmę – milijonų žmonių atskirtį nuo galimybės teisėtai užsidirbti savo ir artimųjų gyvenimui.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių reikalų profesorius bei Tarptautinio valdymo inovacijų centro vyresnysis bendradarbis.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau