2023-07-11 12:47

Rusijos politikas: R. T. Erdoganas elgiasi chamiškai, bet niekuo nerizikuoja

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, ir Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas. APF/„Scanpix“ nuotr.
Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, ir Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas. APF/„Scanpix“ nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas žengė dar vieną nedraugišką Rusijai žingsnį, sutikdamas atsisakyti veto dėl Švedijos narystės NATO. Tačiau, įtakingo Rusijos Dūmos deputato teigimu, Kremlius ir šįkart vargu ar į tai reaguos. Ir Ankara tai žino.

R. T. Erdoganas yra priėmęs daug sprendimų, kuriuos, kaip karčias piliules, Vladimirui Putinui, Rusijos prezidentui, teko nuryti. Tai ir „Azovo“ lyderių perdavimas Kyjivui, ir pareiškimas, kad Ukraina nusipelno narystės NATO. 

Be to, turkai Ukrainoje pradėjo statyti gamyklą, kurioje bus gaminami bepiločiai lėktuvai „Bayraktar“. Atakos dronų „Bayraktar TB2“ ir „Bayraktar Akinci“ 30.000 kv. m gamyklai jau nupirktas žemės sklypas. Tikimasi, kad gamyba bus pradėta iki 2025 m.

„Jei kas nors pasakys, kad tai tik privati Turkijos verslininkų iniciatyva, tai reikia nuvilti. Bendrovės „Baykar Makina“ bendrasavininkis (kartu su broliais) yra Erdogano svainis Selcukas Erdoganas. Taigi tai yra šeimos įmonė. Jei R. T. Erdoganas nenorėtų, jos nebūtų“, – rašo prokremliškas rusų portalas mk.ru.

Konstantinas Zatulinas, Rusijos Valstybės NVS reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, teigia, kad Turkijai rizika komplikuoti santykius su Rusija tampa vis mažesnė, o tokių sprendimų nauda – vis didesnė. Galbūt šalis kažkuo ir rizikuoja, bet ji mano, jog daugiau gali laimėti, negu prarasti.

„R. T. Erdoganas tikriausiai yra įsitikinęs, kad mes nereaguosime Turkijai skausmingai ir nesumažinsime jau pradėtų programų. Ir šiuo požiūriu jis teisus. Dmitrijus Peskovas, prezidento atstovas spaudai, jau pasakė, kad kai kurios mūsų programos neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta. Tai atominės elektrinės projektas ir dujų mazgo projektas. Tai projektai, kai Rusijai ir Turkijai, nesant sąjungininkėms, buvo naudinga remti viena kitą, kadangi tai jas stiprino“, – aiškina  K. Zatulinas.

Jis neslepia – kai visi langai buvo uždaryti, Turkija išliko langu į išorinį pasaulį. Su Turkija būtina susitarti dėl politikos Serbijoje. Todėl Rusija toleruoja viską, ką ši šalis daro.

„Manau, kad jei nebūtume priklausomi nuo Turkijos, jau seniai būtume reagavę“, – pabrėžia politikas.

Anot jo, aštrinti santykius su NATO šalimi šiuo metu Rusijai nenaudinga. O pritarimas Švedijos narystei NATO gali būti Turkijos atsaku į Kremliaus pareiškimus, kad vadinamasis „grūdų sandoris“ bus nutrauktas.

„Manau, kad grūdų sandoris buvo tęsiamas, nes, nepaisant akivaizdžių jo įgyvendinimo problemų, įskaitant saugumo problemas mūsų Krymo pakrantėse, mes buvome juo suinteresuoti. Ar suinteresuotumas vis dar išlieka, aš nežinau“, – neslepia Dūmos deputatas.

R. T. Erdoganas yra pabrėžęs, kad šalies valdžios institucijos remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir siekį tapti NATO nare.

Visas antradienio žinias apie NATO viršūnių susitikimą sekite šioje naujienų juostoje.

[infogram id="38a24b0f-8a7b-4892-930e-559c569167e8" prefix="YIx" format="interactive" title="SU ŠVEDIJA: NATO šalys pagal įstojimo datą 2023"]

52795
130817
52791