NATO Vilniuje: pirmoji diena atnešė 2% BVP gynybai, garantijų Baltijos šalims ir nusivylimo Ukrainai
- NATO lyderiai antradienį susiderėjo dėl galutinio deklaracijos teksto. Kvietimo Ukrainai nėra, tačiau viltys suteiktos.
- Ukraina tokiu NATO žingsniu nusivylusi, bet žada dirbti toliau.
- Taip suvažiavimo metu sutarta dėl 2% BVP „grindų“ gynybai bei garantijų Baltijos šalims.
- Vokietija ir Prancūzija pranešė apie reikšmingą papildomą karinę pagalbą Ukrainai. O G 7 valstybės – apie planuojamas suteikti saugumo garantijas.
- Kremlius ir jo propagandiniai kanalai suvažiavimą vadina antirusišku, o galimą pagreitintą Ukrainos narystę – pavojumi Europai.
23:59 Baigiame pildyti pirmosios NATO viršūnių susitikimo dienos naujienų juostą
Visas svarbiausias žinias pranešime trečiadienį ryte. Ačiū, kad skaitote!
23:52 Rusijoje – pirmosios reakcijos į NATO viršūnių susitikimo deklaraciją
Nors Kremliaus atstovai dar oficialiai į NATO viršūnių susitikimo Vilniuje deklaraciją dar nesureagavo, Dmitrijus Medvedevas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, išreiškė savo nuomonę dėl Aljanso sprendimų ir Ukrainos narystės bloke.
„Visiškai išprotėję Vakarai nieko kito nesugebėjo sugalvoti. Aukščiausio lygio nuspėjamumas iki idiotizmo. Tiesą sakant, aklavietė. Trečiasis pasaulinis karas artėja“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Anot jo, visi sprendimai rodo, kad „specialioji karinė operacija“ (taip Rusija vadina savo sukeltą karą Ukrainoje – VŽ) bus tęsiama.
23:46 Ukraina nusivylusi dėl NATO susitikimo deklaracijos formuluočių
Kol Ukraina reiškia nusivylimą dėl pasiųstos žinutės iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, JAV teigia, kad Kyjivo narystė Aljanse dabar reikštų Vašingtono įtraukimą į karą su Rusija.
Išsamiau apie tai skaitykite čia.
22:59 J. Bidenas nedalyvavo Prezidentūroje rengtoje vakarienėje
Joe Bidenas, JAV Prezidentas, šį vakarą Vilniuje vykstančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo valstybių ir vyriausybių vadovų vakarienėje nedalyvavo.
Kartu su prezidentu keliaujančių žurnalistų paklaustas, kodėl J. Bidenas nepasirodys, pareigūnas atsakė, kad prezidentas „turi keturias dienas oficialių reikalų ir ruošiasi rytoj sakyti didelę kalbą bei dar vieną dieną dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime“, skelbia CNN.
Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius, dalyvaus vakarienėje vietoje J. Bideno.
Apie tai, ką svarbu žinoti norintiems išgirsti viešą Joe Bideno kalbą Vilniaus universitete, skaitykite čia.
22:49 Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas: NATO poziciją dėl Ukrainos narystės reikės taisyti
Žygimantas Pavilionis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, sako, kad NATO lyderių Vilniuje patvirtina pozicija dėl Ukrainos yra miglota ir ją reikės taisyti kitąmet Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
22:30 G. Nausėda: jaučiu, kad Vilniaus vardas skamba visame pasaulyje
Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, vakarienėje su NATO viršūnių susitikimo svečiais kalbėjo apie Lietuvos istoriją ir kultūrinį paveldą.
„Šiandien jaučiu, kad Vilniaus vardas skamba visame pasaulyje. Ypač didžiuojuosi, kad NATO viršūnių susitikimas vyksta senajame Gedimino mieste“, – sakė prezidentas, pridūręs, kad šis susitikimas – geriausia dovana Vilniaus 700 metų jubiliejui.
Pasak šalies vadovo, neatsitiktinai NATO viršūnių susitikimo logotipe pavaizduotas ir stilizuotas Vytis.
„Nuo neatmenamų laikų Vytis simbolizuoja drąsą, atkaklumą ir ryžtą ginti tai, kas mums, lietuviams, ypač brangu – mūsų žemę, mūsų artimuosius ir draugus, ir mūsų laisvę“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, tos pačios vertybės yra ir NATO pagrindas. Todėl Lietuvai buvo lemta prisijungti prie bendraminčių, tvirtos valios ir laisvę mylinčių šalių Aljanso.
„Dar niekada mūsų šalis neturėjo tiek daug artimų sąjungininkų ir draugų. Dar niekada nesame buvę tokios didelės, galingos ir reikšmingos organizacijos kaip NATO dalimi. Aljansas jau yra tapęs esmine mūsų tapatybės dalimi“, – teigė G. Nausėda.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
Plačiau apie vakarienę skaitykite čia.
22:08 Ukrainos pareigūnas: turime daug namų darbų
Ukraina turi atlikti daug namų darbų, kad visiškai pereitų prie NATO standartų, pareiškė Oleksijus Danilovas, šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.
„NATO – tai ne tik karinis aljansas, bet ir demokratija, žmogaus teisės, žodžio laisvė ir daugelis veiksnių, kurie egzistuoja demokratinėje šalyje“, – sakė jis „Laisvės radijui“.
Pasak O. Danilovo, pirmiausia Ukrainai reikia „daug nuveikti“ demokratijos srityje. Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė jau juda prie to, kad atitiktų NATO standartus.
„Tai, ką išgirdome šiandien ir išgirsime rytoj, bus reikšmingos dienos mūsų istorijai. Žinoma, mes norėtume, kad tai įvyktų iš karto. Tačiau turime omenyje, kad Aljansui priklauso 31 šalis ir kiekviena šalis turi sutikti (dėl Ukrainos narystės NATO – VŽ). Tai nėra lengvas procesas. Bet esu įsitikinęs, kad mes nueisime šį kelią“, – apibendrino O. Danilovas.
21:50 G. Nausėda: Vilniuje priimti sprendimai rodo NATO vienybę ir stiprybę
Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime antradienį priimti „istoriniai sprendimai“ rodo Aljanso narių „vienybę ir stiprybę“, sako Gitanas Nausėda, šalies prezidentas.
„Šiandien NATO viršūnių susitikime sąjungininkai priėmė istorinius sprendimus, kurie rodo mūsų vienybę ir stiprybę: sutarėme dėl naujos kartos regioninių gynybos planų, apibrėžtas Ukrainos kelias į NATO, sutarta skirti 2% nuo BVP gynybai“, – antradienio vakarą tviteryje rašė G. Nausėda.
„Vilniaus viršūnių susitikimas jau yra sprendimų susitikimas!“ – pridūrė šalies vadovas.
21:41 Krašto apsaugos ministerija: sutarta iki metų pabaigos siekti gynybos planų įgyvendinimo
Vilniuje susitikę NATO gynybos ministrai sutarė siekti naujus Aljanso patvirtintus regioninius gynybos planus įgyvendinti iki metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM)
„Diskutuojant apie patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, ministras A. Anušauskas akcentavo jų įgyvendinimo spartą ir reikiamų pajėgumų priskyrimą. Ministrai sutarė vieningai dirbti, kad gynybos planai būtų įgyvendinti iki metų pabaigos“, – teigiama antradienio vakarą išplatintame ministerijos pranešime.
Išsamiau skaitykite čia.
21:28 G. Landsbergis: žinia iš Vilniaus aiški – privalome būti solidarūs ir stiprūs
Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, šventinėje vakarienėje Prezidentūroje pasveikino į Vilnių susirinkusius NATO viršūnių susitikimo svečius ir pasakė kalbą. Anot G. Landsbergio, Rusijai pradėjus agresyvų karą prieš Ukrainą iš Vilniaus siunčiama žinia pasauliui yra aiški – privalome būti solidarūs ir stiprūs.
Visą G. Landsbergio kalbą galite skaityti čia.
21:18 V. Zelenskis: mūsų prioritetas – gynyba
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad svarbiausias prioritetas yra gynyba, todėl rytoj NATO viršūnių susitikime Vilniuje tęs darbus dėl šio klausimo.
„Rytoj Vilniuje tęsime darbus. Mūsų gynyba yra svarbiausias prioritetas, todėl esu dėkingas partneriams už norą žengti toliau. Daugiau ginklų mūsų kariams, daugiau apsaugos visai Ukrainai! Į Ukrainą atsinešime naujų svarbių gynybos priemonių. Planuojami dvišaliai susitikimai su amerikiečiais, kanadiečiais, vokiečiais, britais, olandais, japonais ir kitais partneriais“, – rašė V. Zelenskis.
Rytoj numatytas pirmasis steigiamasis NATO ir Ukrainos tarybos posėdis.
20:50 Susitiko Turkijos ir JAV prezidentai
Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, palinkėjo Joe Bidenui, JAV prezidentui, sėkmės 2024 m. rinkimų kampanijoje.
„Dabar jūs ruošiatės artėjantiems rinkimams, – sakė T. Erdoganas J. Bidenui, kai jie susitiko NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje užkulisiuose. – Ir artėjant rinkimams aš norėčiau pasinaudoti šia proga ir palinkėti jums sėkmės.“
J. Bidenas nusijuokęs atsakė: „Ačiū... Tikiuosi susitikti su jumis per ateinančius penkerius metus.“
Žurnalistų matytas bičiuliškas pasikeitimas nuomonėmis žymėjo posūkį miglotuose abiejų NATO sąjungininkių santykiuose.
VŽ primena, kad R. T. Erdoganas atsisakė savo veto dėl Švedijos noro įstoti į NATO. Tai buvo žingsnis, kuris papiktino Rusiją, o Turkija siekia palaikyti neutralius santykius su karą Ukrainoje sukėlusia šalimi.
Išsamiau apie susitikimą skaitykite čia.
20:11 NATO lyderiai keliauja iškilmingų vakarienių
Patvirtinus NATO viršūnių susitikimo deklaraciją, politikai iš „Litexpo“ parodų rūmų keliauja į senamiestį – dėl to Vilniuje laikinai uždaryta daugiau gatvių, susidarė spūstys.
Valstybių prezidentai ir premjerai iškilmingos vakarienės pakviesti į prezidentūrą. O užsienių reikalų bei gynybos ministrai renkasi Valdovų rūmuose.
Prezidentūroje vyksiančios NATO viršūnių vakarienės valgiaraštis konfidencialus, tačiau žinoma, kad jos vertė – 36.000 Eur.
.png)
19:46 Lietuvos prezidentas palankiai įvertino 2% BVP gynybai grindis
Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, padėkojo Vokietijai, JAV ir kiekvienam prisidedančiam savo kariais prie Lietuvos ir NATO rytinio flango saugumo stiprinimo.
„Susitikome labiausiai pažeidžiamame NATO regione, kur žinome, kokia trapi gali būti taika ir stabilumas“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė Lietuvos prezidentas.
Kalbėdamas apie susitikimo baigiamąją deklaraciją, jis sakė, kad labai palankiai vertina 2% BVP gynybai kaip naują minimumą.
„Nauji NATO regioninės gynybos planai yra svarbus elementas, didinantis mūsų pasirengimą ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Tačiau jie mažai ką reikš, jei nebus tinkamai aprūpinti ištekliais. Turime pradėti vykdyti savo planus“, – pridūrė G. Nausėda.
[infogram id="dd53b9c4-2127-43ee-8c4d-bc51d63d9d12" prefix="uo9" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2023 m.: žemėlapis"]
19:13 11 šalių sudarė koaliciją, skirtą apmokyti ukrainiečius valdyti F-16
Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras, antradienį paskelbė, kad 11 šalių oficialiai įsipareigojo bendradarbiauti apmokant Ukrainos oro pajėgas valdyti ir prižiūrėti naikintuvus F-16, kurie, Kyjivo teigimu, yra labai svarbūs siekiant įveikti Rusijos invaziją.
„Oficialu: sudaryta koalicija Ukrainos oro pajėgų F-16 mokymams! Šiandien 11 valstybių partnerių ir Ukraina pasirašė memorandumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras.
[infogram id="9fda393e-f365-4225-bf9e-d64c9313fb13" prefix="FNG" format="interactive" title="naikintuvas F-16 2023 02 03"]
19:10 Lukiškių aikštėje Vilniuje iškelta iš mūšio lauko Ukrainoje bėgikų atnešta vėliava
Antradienio vakarą Lukiškių aikštėje, Vilniuje, dalyvaujant Lietuvos ir Ukrainos prezidentams ir skambant Ukrainos himnui, iškelta bėgikų iš mūšio lauko Ukrainoje atgabenta sušaudyta vėliava.
Pagerbti vėliavos ir Ukrainos vadovo su žmona atėjo keli tūkstančiai žmonių.
Ukrainos ir Lietuvos sportininkai, kariai ir žinomi žmonės į liepą vykstantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje dvi savaites bėgdami kartu nešėsi vėliavą iš fronto linijos Bachmute. Taip akcijos sumanytojai siekia parodyti Lietuvos paramą Ukrainos siekiams tapti Aljanso nare.
Vakare Lukiškių aikštėje vyksta baigiamasis akcijos koncertas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2075?placement=
19:08 NATO paviešino baigiamąjį Vilniaus viršūnių susitikimo tekstą
Po NATO Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimo Aljanso sąjungininkai išplatino baigiamąją susitikimo deklaraciją. Joje kol kas Ukrainai kvietimas į NATO nesuteiktas, tačiau nurodomos sąlygos, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti.
Plačiau skaitykite čia.
18:50 V. Zelenskis kreipėsi į lietuvius: ačiū jums labai
„Vilniau, aš noriu tave pasveikinti, ir noriu pasveikinti visus ir kiekvieną iš jūsų. Čia, Vilniuje, mes matome Europos progresą, ir matome, kaip žmonės yra su Ukraina. Aš dėkingas tau Vilniau ir visiems Lietuvos miestams, miesteliams, ir kiekvienam, palaikiusiam Ukrainą, kad priglaudėt ukrainiečius, kurie gelbėjosi nuo karo veiksmų“, – ukrainiečių kalba sakė V. Zelenskis Vilniuje Lukiškių aikštėje susirinkusiai miniai.
Išsamiau skaitykite čia.
18:32 Ukrainos prezidentas jau Lukiškių aikštėje
.png)
18:27 Ispanijos premjeras džiaugiasi derybų rezultatais
Pedro Sanchez, Ispanijos ministras pirmininkas, diskusijoje teigė, kad džiaugiasi pasiektais susitarimais NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
„Esu labai patenkintas. Madride vykusiame NATO susitikime prieš metus tikslas buvo vienybė ir teisingas atsakas į Rusijos agresiją, o šiandien matome, kad ir toliau išlaikome tą vienybę, kalbame apie vertybes ir turime aiškų atsaką Rusijai ir aiškų signalą Ukrainai dėl narystės euroatlantinėje šeimoje. Ukrainos prezidentas nėra patenkintas rezultatais, bet mes pasiuntėme stiprų signalą dėl narystės. Suprantu, kad Ukrainai sunku ir suprantu jų nuotaiką. Bet mes darome namų darbus, kad Ukraina galėtų prisijungti prie NATO“, – sakė P. Sanchez.
Išsamiau apie deklaraciją skaitykite čia.
18:22 V. Zelenskis vyksta į Lukiškių a.
Vilniaus Lukiškių aikštėje susirinkusi minia, laikanti Ukrainos ir Lietuvos vėliavas, laukia V. Zelenskio atvykimo.
Kaip skelbia LRT televizija, V. Zelenskis jau pakeliui. Numatoma, kad jis pasitiks maratono „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ dalyvius, ten vyks baigiamasis koncertas.
.png)
18:16 NATO lyderiai sutarė dėl deklaracijos
Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, antradienį Vilniuje kalbėdamas apie lyderių derybų rezultatus, patvirtino, kad Ukraina taps Aljanso nare.
Išsamiau apie visą deklaraciją skaitykite čia.
18:14 Lenkijos ekspertas: NATO ir Europos potencialas neatsiejamas nuo Ukrainos
NATO ir Ukraina yra sąjungininkės ginant taiką Europoje ir jų abiejų potencialas yra neatsiejamas vienas nuo kito, teigia Slawomiras Debskis, Lenkijos Tarptautinių reikalų instituto (PISM) direktorius.
Hanna Shelest, Ukrainos užsienio politikos tarybos PRISM saugumo programos direktorė, teigė, kad Ukrainai nereikia atrakinti savo potencialo – jai reikia, kad jos potencialas nebūtų užrakinamas.
„O kodėl jis yra užrakintas? Tam yra dvi priežastys. Viena – Rusijos agresija. Galime kalbėti apie tokius dalykus, kaip mūsų jūros uostų blokavimas, taip pat tai susiję su šalies vystymosi blokavimu. (...) Tačiau nepakviesti Ukrainos ir nepasakyti aiškių dalykų apie Ukrainos narystę (NATO – VŽ) irgi reiškia jos potencialo užrakinimą“, – sakė H. Shelest.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
17:42 Lietuva, Latvija ir Estija žada NATO daugiau galimybių savo oro erdvėje
Lietuva, Latvija ir Estija žada suteikti daugiau galimybių NATO savo oro erdvėje, įsipareigojo didinti išlaidas gynybai.
Tai sakoma antradienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministrų Arvydo Anušausko, Inaros Mūrniecės ir Hanno Pevkuro pasirašytoje deklaracijoje dėl oro erdvės išplėtimo NATO veiklai.
Išsamiau apie tai, ką sutarė Baltijos šalys, skaitykite čia.
17:31 Lietuvos premjerė su Naujosios Zelandijos kolega aptarė paramą Ukrainai
Ingrida Šimonytė, premjerė, NATO viršūnių susitikimo kuluaruose antradienį Vyriausybės rūmuose priėmusi Chrisą Hipkinsą, Naujosios Zelandijos ministrą pirmininką, su juo aptarė paramą Rusijos užpultai Ukrainai.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, premjerė pažymėjo, kad euroatlantinis ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono saugumas yra susiję, pusiausvyros viename iš jų sutrikdymas neišvengiamai atsiliepia ir kitam, nepaisant atstumo.
Susitikime aptarti ir dvišaliai Lietuvos ir Naujosios Zelandijos santykiai. Pasak Vyriausybės pranešimo, pastaraisiais metais ženkliai išaugo valstybių prekybos apyvarta, tebeturinti didelį augimo potencialą.
Anot I. Šimonytės, Lietuva suinteresuota plėsti tvarius ekonominius santykius, kurie nepriklausytų nuo „nedemokratiniams režimams būdingų vienašališkų, politiškai motyvuotų ir neprognozuojamų sprendimų“.
17:29 Ukrainos ir Prancūzijos gynybos ministrai Vilniuje pasirašė susitarimą
Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras, su Sebastienu Lecornu, kolega iš Prancūzijos, Vilniuje antradienį pasirašė susitarimą dėl karinės pagalbos didinimo ir ginkluotės įsigijimo bei tiekimo proceso supaprastinimo.
„Šiandien Vilniuje pasirašėme Ukrainos ir Prancūzijos gynybos ministerijų susitarimą, pagal kurį karinė pagalba Ukrainai bus padidinta 170 mln. Eur; bus supaprastintas ginkluotės įsigijimo ir tiekimo procesas; kuriama bendros atsarginių dalių gamybos ir užsienio ginkluotės bei įrangos priežiūros sistema“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Reznikovas.
17:26 Apie SCALP raketas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas NATO viršūnių susitikime paskelbė, kad Prancūzija Ukrainai suteiks ilgo nuotolio raketų SCALP. Pateikiame šių ginklų technines specifikacijas.
17:17 G. Landsbergis dėkoja Vokietijos kolegei „už istorinį sprendimą atsiųsti brigadą“
Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, NATO viršūnių susitikimo metu Annalenai Baerbock, Vokietijos užsienio reikalų ministrei, padėkojo už sprendimą atsiųsti į Lietuvą brigadą.
„Esame dėkingi Vokietijai už istorinį sprendimą atsiųsti brigadą ir už tvirtą partnerystę saugant taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką,“, – antradienį susitikęs su A. Baerbock sakė G. Landsbergis.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos ir Vokietijos diplomatijos vadovai aptarė saugumą regione, NATO Rytų flango gynybos bei atgrasymo klausimus, Rusijos karą prieš Ukrainą bei bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis.
Anot URM, abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasisakė už tai, kad būtina ir toliau tęsti ir dar labiau stiprinti visokeriopą paramą Ukrainai, ministras Vokietijos kolegei taip pat pristatė liepos pradžioje patvirtintą pirmąją Lietuvos Indijos-Ramiojo vandenynų regiono strategiją.
„Mūsų naujoji strategija skirta ne tik Lietuvos, bet ir visų mūsų draugų regione gerovei ir saugumui stiprinti. Lietuvai atlaikyti Kinijos ekonominį spaudimą padėjo mūsų visų partnerių, taip pat ir Vokietijos parama“, – pažymėjo G. Landsbergis.
16:55 „Saab“ generalinis direktorius po NATO pranešimo: dabar bus kitaip
Pirmadienį Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pagaliau sutikus leisti Turkijos parlamentui balsuoti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo, į tai palankiai sureagavo Švedijos gynybos pramonė, kuriai atsiveria didelės eksporto galimybės.
„Vertinu tai labai teigiamai – vakar žengtas labai svarbus žingsnis. Dabar mes tikimės, kad ratifikavimo procesas bus greitas ir netrukus tapsime NATO dalimi. Taip baigtųsi netikrumo laikotarpis“, – verslo dienraščiui „Dagens industri“ sakė Micaelis Johanssonas, didžiausios Švedijos gynybos bendrovės „Saab“ generalinis direktorius.
16:42 JK premjeras akcentuoja 2% BVP gynybai
Rishi Sunako, Jungtinės Karalystės premjero, biuro išplatintame pranešime teigiama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios NATO pademonstravo „pribloškiančią jėgą ir vienybę“, tačiau akcentuojamas poreikis išmokti karo Ukrainoje pamokas.
NATO viršūnių susitikime R. Sunakas sąjungininkams žada pabrėžti būtinybę užtikrinti, kad visos NATO narės gynybai skirtų bent 2% BVP. Jo teigimu, 2% BVP gynybai turėtų būti „grindys, o ne lubos“.
„JK į gynybą investuoja rekordines sumas, kad mūsų ginkluotosios pajėgos būtų kuo stipresnės ir kuo geriau pasiruošusius bei kad mūsų gynybos pramonė būtų pasiruošusi laukiantiems iššūkiams. Mes tai turėtume matyti visame Aljanse – pradedant 2% BVP įsipareigojimu“, – sako R. Sunakas.
16:37 V. Zelenskis vyks į Lukiškių aikštę
Į Vilnių atvykęs Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis vyks į Lukiškių aikštėje vyksiantį renginį, kur bus iškelta Ukrainos vėliava, pranešė jo atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas. Jį cituoja Ukrainos visuomeninis transliuotojas.
Antradienio vakarą, 18:30 val., Lukiškių aikštėje bus pasitikti maratono „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ dalyviai, ten vyks baigiamasis koncertas.
16:24 Atvyko Ukrainos gynybos ministras
„Žinote, kad didžiausias tikslas yra įsipareigojimas, kad gausime NATO narystę“, – atvykęs į „Litexpo“ centrą, kuriame vyksta NATO viršūnių susitikimas, teigė Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras.
O. Reznikovas nebuvo linkęs daugžodžiauti susirinkusiai žiniasklaidai, tačiau teigė, kad į Vilniaus NATO viršūnių susitikimą atvyko pasirašyti memorandumo dėl F-16 naikintuvų koalicijos.
15:57 Norvegija didina paramą Ukrainai
Jonas Gahras Store, Norvegijos ministras pirmininkas, antradienį NATO viršūnių susitikimo metu patvirtino, kad Oslas paramą Ukrainai šiemet didina iki 960 mln. USD (876 mln. Eur).
„Ukrainai skubiai reikia daugiau karinės paramos ir įrangos. Dėl to Norvegija savo karinę paramą Ukrainai didina 2,5 mlrd. NOK (240 mln. USD, 219 mln. Eur), iki 10 mlrd. NOK 2023 metais“, – paskelbė J. G. Store.
Norvegijos vyriausybės teigimu, šalis per penkerius metus Ukrainai suteiks paramos už daugiau nei 7,2 mlrd. USD (6,57 mlrd. Eur). Šalia finansinės paramos Norvegija taip pat įsipareigojo savo pačios išlaidas gynybai padidinti iki 2% BVP.
15:55 A. Blinkenas Ukrainai žada tvirtą paramą
Ukraina per NATO viršūnių susitikimą sulauks „tvirtos politinės ir praktinės“ paramos, žada Anthony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius.
„Mes esame Aljansas, kuris labai praktiškai pademonstruos savo neblėstančią paramą Ukrainai, įskaitant narystės faktą“, – ABC televizijai sakė A. Blinkenas.
Kitame interviu su NBC televizija jis sakė, kad viršūnių susitikime bus „aiškiai pademonstruotas Ukrainos progresas link narystės“.
„Manau, kad visiems, įskaitant prezidentą Zelenskį, yra aišku, kad karo metu narystės negali būti, bet jie (Ukraina – VŽ) pasiekė rimtą progresą, ir Aljansas išdėstys tolesnes saugumo ir demokratijos reformas, kurios bus būtinos siekiant toliau eiti šiuo (NATO narystės – VŽ) keliu“, – aiškino JAV diplomatijos vadovas.
15:50 Į Vilnių atvyko V. Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio pavakary atvyko į Vilnių dalyvauti NATO viršūnių susitikime.
V. Zelenskis į Lietuvą atvyko Lenkijos vyriausybiniu lėktuvu, atskridusiu iš Žešuvo oro uosto, esančio netoli Ukrainos sienos.
Saugumo sumetimais nebuvo iš anksto pranešta apie ukrainiečių lyderio atvykimo laiką. Taip pat nebuvo oficialių pranešimų ir apie patį atvykimo faktą.
15:23 J. Bidenas: V. Putinui nepavyko sugriauti NATO
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi ir turėjo planą sugriauti NATO, bet to jam padaryti nepavyko. Ir nepavyks, prieš prasidedant Aljanso viršūnių susitikimo diskusijoms pabrėžė Joe Bidenas, JAV prezidentas.
„Ir toliau tikimės tęstinės, vieningos NATO veiklos“, – kalbėjo politikas.
Plečiantis NATO ir sprendžiant klausimą dėl Ukrainos, jo nuomone, yra itin svarbi 9 metus NATO generalinio sekretoriaus postą užimančio Jenso Stoltenbergo patirtis: „Niekas kitas geriau nesupranta situacijos ir šiuo istoriniu momentu, kai į NATO priimame Suomiją ir Švediją.“
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2073?placement=
15:03 Melagingai pranešta apie sprogmenis „Akropolyje“, redakcijose ir policijos įstaigoje
Antradienį po pietų melagingai pranešta apie esą padėtus sprogmenis Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Policijos departamente ir naujienų portalų „Delfi“ ir 15min redakcijose.
„Policijos patruliai visus patikrino, nieko nerasta, žmonės nebuvo evakuoti, vyksta aplinkybių patikslinimas“, – BNS sakė Ramūnas Matonis, Policijos departamento atstovas.
Melagingų pranešimų apie sprogmenis taip pat sulaukta praeitą savaitę.
14:55 Švedijos narystė NATO – itin svarbi Baltijos regiono gynybai koordinuoti
Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą, sako jo šalys. Švedijos ir Suomijos gynybos ministrai pažymi, kad naudą gaus tiek Švedija, tiek jos kaimynė Suomija. Tačiau ir visas NATO – dabar Baltijos regiono gynyba galės būti koordinuojama be trikdžių.
Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiai taip pat teigė, jog Ukrainai turėtų būti numatytos galimybės prisijungti prie Aljanso.
Su šių lyderių diskusija plačiau susipažinti galite čia.
14:50 Čekijos vadovas atvirą langą mato iki metų pabaigos
„Galimybių langas Ukrainai pasiekti rezultatų fronte atviras iki šių metų pabaigos“, – NATO aukščiausiojo lygio susitikime sakė Petras Pavelas Čekijos prezidentas.
Jis tai siejo su artėjančiais rinkimais JAV ir kitose šalyse, po kurių parama Ukrainai gali sumažėti: „Tai, kas bus pasiekta iki šių metų pabaigos, bus derybų atspirties taškas. Taip pat matysime, kad dar kartą sumažės noras masiškai remti Ukrainą, suteikiant jai daugiau ginklų.“
14:47
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2072?placement=
14:45 G 7 šalys planuoja suteikti Ukrainai individualius saugumo įsipareigojimus
Pagrindinių Ukrainos sąjungininkių grupė artėja prie susitarimo pradėti derybas su Kyjivu dėl dvišalių saugumo įsipareigojimų, kuriais siekiama sustiprinti Ukrainos gebėjimą apsiginti ir atgrasyti Rusiją nuo būsimos agresijos, praneša „Bloomberg“.
Pasak su šiais planais susipažinusių šaltinių, tikimasi, kad pranešimas apie tai bus įtrauktas į daugumos Didžiojo septyneto grupės (G 7) lyderių deklaraciją, kuri bus paskelbta NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.
Deklaracija, kuria siekiama suteikti Ukrainai ilgalaikes saugumo garantijas, vis dar svarstoma, o jos turinys ir pasirašiusieji asmenys gali pasikeisti iki jos paskelbimo.
Anot šaltinių, pagal dabartinius planus, JAV ir kitos G 7 šalys atskirai bendradarbiautų su Ukraina dėl konkrečių ilgalaikių saugumo įsipareigojimų, teikdamos modernią oro, sausumos ir jūros karinę įrangą. Jie remtų Ukrainos gynybos pramonės plėtrą, mokytų jos karius, dalintųsi žvalgybos informacija ir stiprintų kibernetinę gynybą.
G 7 lyderiai taip pat įsipareigotų nedelsiant konsultuotis su Ukraina dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis būsimų Rusijos atakų atveju.
Tokie individualūs įsipareigojimai yra platesnių pastangų remti Ukrainą, kol ji nėra NATO narė, dalis.
14:45 M. Podoliakas: Ukraina pakvietimą į NATO gaus kitąmet
Mychaila Podoliakas, Ukrainos prezidento patarėjas, sako, kad Ukraina pakvietimo į NATO sulauks kitų metų viršūnių susitikime Vašingtone, jei to nesulauks šiemet Vilniuje.
„Tam yra 100% tikimybė. Kodėl? Nes manau, kad tuo pat metu (kitais metais – VŽ) Rusija bus praradusi savo subjektyvumą ir nebeegzistuos kaip šalis, galinti kariauti“, – „Radio Liberty“ antradienį sakė M. Podoliakas, pridūręs, kad Ukraina „karą turėtų laimėti 2024 m.“
14:35 NATO suvažiavimas užsienio žiniasklaidoje: J. Bidenas – ir herojus, ir stabdis
Vienas kritiškai svarbus klausimas buvo išspręstas dar prieš susitikimo pradžią – Turkija sutiko nebeblokuoti Švedijos narystės NATO. Kitas „dramblys kambaryje“ – kokia ateities perspektyva bus pasiūlyta karo su Rusija draskomai Ukrainai? Šie klausimai antradienį aktyviai nagrinėjami užsienio žiniasklaidoje. O JAV prezidento laikysena bei sprendimai vertinami nevienareikšmiškai.
14:24 Prasidėjo oficialios diskusijos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas oficialiai pradėjo NATO viršūnių susitikimo diskusijas.
Jis pasveikino naująją NATO narę Suomiją, sveikinimais sutiko ir artimiausiu metu NATO nare tapsiančią Švediją. Abi šalys po J. Stoltenbergo pranešimo sulaukė plojimų.
Po J. Stoltenbergo susirinkusius svečius pasveikino ir Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas. Netrukus po pirmųjų pasisakymų žurnalistų bus paprašyta palikti patalpą ir derybos tęsis už uždarų durų.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2071?placement=
14:17 Kremlius NATO viršūnių susitikimą vertina kaip antirusišką
NATO šalys Rusiją laiko savo prieše, todėl Vilniuje prasidėjusiame viršūnių susitikime visos diskusijos priešiškos Rusijos Federacijos atžvilgiu, interviu žurnalistams sakė šalies vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Mes tai (kas vyksta aljanso viršūnių susitikime – TASS) stebime labai atidžiai, nes daugelis pareiškimų, žinoma, turėtų tapti ir taps nuodugnios analizės objektu, siekiant imtis priemonių, skirtų mūsų pačių saugumui užtikrininti“, – pabrėžė jis.
Atsakydamas į klausimą, kaip Kremlius jaučiasi dėl to, kad viršūnių susitikimas vyksta arti Rusijos, D. Peskovas sakė: „Ne taip svarbu, kur tiksliai jis vyksta, – kiek arti ar kiek toli nuo Rusijos, svarbus šio renginio turinys“.
„Dar šio viršūnių susitikimo išvakarėse turinys, tiesą sakant, jau demonstravo tvirtą antirusišką požiūrį, kuris pasireiškia visų Aljanso šalių atstovų kalbose ir pareiškimuose“, – pridūrė jis.
14:00 D. Peskovas greitesnį Ukrainos stojimą į NATO vadina labai pavojingu Europai
Spartesnis Ukrainos stojimas į NATO yra labai pavojingas Europos saugumui, pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Galimai tai labai pavojinga Europos saugumui. Iš tiesų tai kelia labai didelį pavojų, ir tie, kurie priims sprendimą, turėtų tai žinoti“, – sakė D. Peskovas žurnalistams, paklaustas, kaip Kremlius reaguos į spartesnį Ukrainos įstojimą į NATO.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje pasiūlė Ukrainai atšaukti stojimo į Aljansą veiksmų planą, kuris leistų jai sutrumpinti stojimo procesą.
13:34 V. Zelenskis pasipiktino susitikimo komunikato projektu
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pranešė, kad atvyks į Vilnių iš pagarbos, tačiau neslėpė nusivylimo, kad NATO apie Ukrainą svarsto be Ukrainos.
„Vertiname savo sąjungininkus. Mums svarbus mūsų bendras saugumas. Ir visada vertiname atvirą pokalbį. Ukrainai bus atstovaujama NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje. Nes mes kalbame apie pagarbą. Tačiau Ukraina taip pat nusipelno pagarbos. Dabar, pakeliui į Vilnių, gavome signalų, kad tam tikros formuluotės svarstomos be Ukrainos“ , – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė V. Zelenskis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad NATO formuluotė yra susijusi su kvietimu tapti NATO nare, o ne su Ukrainos naryste.
„Tai beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas. O tuo pat metu pridedama miglota formuluotė apie „sąlygas“ net dėl Ukrainos pakvietimo. Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją Aljanso nare. Tai reiškia, kad paliekama galimybė derybose su Rusija derėtis dėl Ukrainos narystės NATO. O Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą. Netikrumas yra silpnumas. Apie tai atvirai kalbėsiu aukščiausiojo lygio susitikime“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak „Financial Times“ šaltinių, komunikate baigiama derinti (formuluotės dar gali kisti) įsipareigojimą „pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai su tuo sutiks sąjungininkai ir bus įvykdytos sąlygos“.
Pareigūnų aptariamame komunikato projekte būtų teigiama, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“.
Teksto projekte taip pat teigiama, kad sąjungininkai „pripažįsta, jog Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją“ peržengė „narystės veiksmų plano“, turint omenyje oficialų stojimo į NATO procesą, ribas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar iki suvažiavimo ne kartą pabrėžė, kad Vilniuje Aljanso lyderiai dar kartą patvirtins ankstesnį įsipareigojimą, kad Ukraina ateityje prisijungs prie bloko.
13:33 Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderiai nori plėsti bendradarbiavimą su NATO
Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvauja ir Aljanso partneriai iš Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Kalbėję po susitikimo su Jensu Stoltenbergu, NATO generaliniu sekretoriumi, Australijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos lyderiai akcentavo poreikį plėsti bendradarbiavimą.
13:33 D. Peskovas: Ukraina sulauks pasekmių dėl Prancūzijos sprendimo suteikti SCALP
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo kasdienėje spaudos konferencijoje labai kritiškai įvertino Vilniuje vykstantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir išskyrė Prancūzijos sprendimą suteikti ilgojo nuotolio raketų.
D. Peskovas sakė, kad tai Prancūzijos klaida, o Ukraina sulauks pasekmių, nes Rusija imsis atsakomųjų priemonių: „Šie sprendimai negali paveikti įvykių eigos specialiojoje karinėje operacijoje, jie gali tik pabloginti Ukrainos režimo likimą.“
Kremliaus atstovas spaudai taip pat sakė, kad Europos lyderiai, regis, nesupranta, jog NATO infrastruktūros perkėlimas prie Rusijos sienų yra klaida ir kad Vakarų karinio aljanso veržimasis į Vidurio ir Rytų Europą sukėlė dabartinę Ukrainos krizę.
Kalbėdamas apie Švedijos prisijungimą prie NATO, D. Peskovas teigė, kad tai turės akivaizdžių neigiamų pasekmių Rusijos saugumui ir kad Maskva atsakys panašiomis priemonėmis, kokių ėmėsi Suomijai prisijungus prie NATO.
D. Peskovas nesureikšmino Turkijos sprendimo nebesipriešinti Švedijos stojimui į NATO, sakydamas, kad Ankara turi įsipareigojimų kaip Aljanso narė ir kad Maskva šiuo klausimu neturėjo jokių iliuzijų.
D. Peskovas teigė, kad Rusija ir Turkija turi nesutarimų, bet taip pat turi bendrų interesų, ir pridūrė, kad Maskva ketina toliau plėtoti santykius su Ankara.
13:24 Ar NATO gali būti garantija Vokietijos verslui Ukrainoje
Borisas Pistorius, Vokietijos gynybos ministras, renginio „NATO Public Forum“ metu paklaustas, ar signalas dėl būsimos Ukrainos NATO narystės nebūtų geras signalas Vokietijos verslui dėl to, kad jų investicijos į Ukrainos atstatymą bus saugios, patikino, kad pakvietimas šiuo metu, jo nuomone, smarkiai padėties nepakeistų.
„Visi jau pažymėjo, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, – pastebėjo Vokietijos gynybos ministras.
Klausimas, anot jo, yra, „kaip ten patekti“, o ne „kada ten patekti“.
„Aš esu tikras, kad Ukrainos kelias (į NATO – VŽ) bus trumpesnis nei kitų, bet jis vis tiek bus kelias“, – patikino jis.
„Jūs teisi, – pritarė jis klausiančiai žurnalistei. – Verslas investuos tik pasibaigus karui. Ne pasiekus paliaubas, ar kokią kitą situaciją.“
Tam, anot jo, privalo būti ne tik užbaigti karo veiksmai, bet ir užtikrintas sienos stabilumas ir saugumas.
13:15 Rusija bando sumenkinti NATO viršūnių susitikimo svarbą ir įkąsti Vilniui
Rusijos žiniasklaida iš anksto bando sumenkinti NATO aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus ir kaltina Baltijos valstybes bei Lenkiją agresyviais veiksmais.
Anot Viktoro Mizino, Rusijos Tarptautinio saugumo centro IMEMO vadovaujančio mokslinio darbuotojo, aukščiausiojo lygio susitikime esą nebus priimta jokių esminių sprendimų.
„Kolektyviniai Vakarai ir toliau sieks Ukrainos karinės pergalės. Visų pirma jie pažadės padidinti pagalbą Kijevui, tačiau kol kas susilaikys nuo „raudonųjų linijų“. Vokietija ir JAV neskubės teikti Ukrainai F-16 ir ilgojo nuotolio raketų. Nors Lenkija ir Baltijos šalys stengsis, kad diskusija būtų kuo agresyvesnė“, – V. Milziną cituoja ria.ru.
13:07 E. Macronas: Prancūzija pristatys Ukrainai ilgojo nuotolio raketų SCALP
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas NATO viršūnių susitikime paskelbė, kad Prancūzija Ukrainai suteiks ilgo nuotolio raketų SCALP.
„Nusprendėme Ukrainai pristatyti naujų į gilumą galinčių smogti raketų“, – sakė E. Macronas, kurį cituoja „Le Monde“.
„Manau, kad šiandien mums svarbu pasiųsti paramos Ukrainai, NATO vienybės žinią“, – pridūrė jis.
Taigi Paryžius paseks Londono sprendimu suteikti valdomas raketas „oras–žemė“, galinčias smogti fiksuotiems taikiniams dideliu atstumu. Tai tos pačios raketos, kaip ir britų tiekiamos „Storm Shadow“, tik kitu pavadinimu.
Iki šiol Prancūzija tokią galimybę atmetė dėl rizikos, kad raketos gali būti panaudotos Rusijos teritorijoje.
13:03 Iš Vokietijos Ukrainai – dar „Marder“, „Leopard“
Borisas Pistorius, Vokietijos gynybos ministras, kalbėdamas renginyje „NATO Public Forum“ antradienį pažymėjo, kad jo šalis Ukrainai ketina suteikti daugiau pėstininkų kovos mašinų ir tankų.
Berlynas suteiks Ukrainai papildomą beveik 700 mln. Eur dydžio paramos paketą.
„Vykstant į svečius gerai atsivežti dovanų“, – šyptelėjo ministras.
Anot jo, naujame paramos pakete – pėstininkų kovos mašinos „Marder“, tankai „Leopard“, amunicija, taip pat ir oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Kaip skelbia „Der Spiegel“, į naująjį paketą patenka 2 „Patriot“ sistemų paleidėjai, 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, 25 tankai „Leopard 1“, 5 technikai patraukti skirtų „Bergenpanzer 2“ bei 20.000 155 mm artilerijos sviedinių.
Anksčiau skelbta, kad, šaltinių duomenimis, Vokietija turėjo paskelbti pažadą dėl naujo reikšmingo karinės įrangos Ukrainai paketo.
Paklaustas, ar Berlynas per susitikimą Vilniuje prisiims kokį nors naują įsipareigojimą tiekti ginklus Kyjivui, su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas atsakė: „Taip, žymų. Labai žymų.“
[infogram id="acab87d6-31c4-43b1-a53a-52d8886ea810" prefix="1nQ" format="interactive" title="tankas „Leopard 2“ 2023 01 19"]
12:41 WSJ kritikuoja J. Bideną dėl požiūrio į Ukrainos narystę
„The Wall Street Journal“ (WSJ) savo apžvalgoje akcentuoja, kad JAV prezidentas Joe Bidenas tapo pagrindiniu greito Ukrainos priėmimo į NATO priešininku Aljanse.
„Vis dar neišspręstas klausimas dėl Ukrainos vietos NATO išbandys beprecedentę Vakarų pasaulio vienybę Rusijos išpuolio (prieš Ukrainą – VŽ) kontekste“, – pažymi portalas.
WSJ pastebi, kad J. Bideno skepticizmas Ukrainos prisijungimo prie NATO klausimu neramina tiek Kyjivą, tiek kitas aktyviai Ukrainą palaikančias šalis. JAV prezidento nuomonė skiriasi nuo dalies NATO narių, ypač Centrinėje Europoje, kurie siekia pagreitinti Ukrainos stojimo į NATO procedūrą.
12:27 Melagingos SMS dėl „riaušių“
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) antradienį perspėjo, kad gyventojams Lietuvoje siunčiamos melagingos žinutės policijos vardu apie sustiprintą saugumo režimą šalyje dėl galimų riaušių.
Pasak tarnybos, šią savaitę gyventojai turėtų neprarasti budrumo ir kritiškai vertinti gaunamas SMS iš nepažįstamų numerių. Pastebima tendencija, kai siunčiamos melagingo ir klaidinančio turinio žinutės.
12:24 Žinutė politikams Vilniuje: „Pasimatysime Krymo paplūdimio vakarėlyje“
NATO šalių vadovams antradienį susirinkus į dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą Vilniuje, šešiose sostinės sankryžose galima išvysti reklaminius stendus, kuriuose matyti du Ukrainos kariai, sėdintys paplūdimyje po skėčiu ir žiūrintys į sugriautą Krymo tiltą.
Praėjusiais metais, po Ukrainos smūgio Rusijos karinei oro pajėgų bazei Kryme, „Saint Javelin“ pajuokavo, kad Krymo paplūdimio vakarėlyje bus švenčiama Ukrainos pergalė prieš rusus. Ši idėja netrukus tapo socialiniu reiškiniu, ne tik pakėlusiu Ukrainos rėmėjų nuotaiką, bet ir pabrėžusiu, kad Krymas yra neatsiejama Ukrainos dalis.
12:10 S. Niinisto džiaugiasi Turkijos sprendimu
Sauli Niinisto, Suomijos prezidentas, atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje pasidžiaugė Turkijos sprendimu atsisakyti savo veto dėl Švedijos narystės Aljanse.
„Mes labai džiaugiamės. Tai yra svarbu ne tik Suomijai, bet ir visai Šiaurės Europai. Esu įsitikinęs, kad turkai galiausiai ratifikuos Švedijos narystę NATO. Tuo labiau, kad ir Vengrija jau pasakė, kad dabar Švedijos narystės ratifikavimas yra tik techninis formalumas“, – kalbėjo S. Niinisto.
S. Niinisto taip pat pabrėžė, kad Suomijos narystė NATO „yra nepilna tol, kol prie Aljanso neprisijungs Švedija“.
[infogram id="38a24b0f-8a7b-4892-930e-559c569167e8" prefix="YIx" format="interactive" title="SU ŠVEDIJA: NATO šalys pagal įstojimo datą 2023"]
12:08 Turkai palaiminti Švedijos narystę gali jau kitą savaitę
Švedijos narystę NATO Turkijos parlamentas gali ratifikuoti jau kitą savaitę, teigia Turkijos naujienų kanalas „CNN Turk“.
Rašoma, kad procesas bus panašus, kaip ratifikuojant Suomijos narystę: protokolas dėl Švedijos narystės bus pateiktas Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetui. Jam patvirtinus, dokumentas iki kitos savaitės bus persiųstas šalies parlamentui, kuris tuomet galutinai balsuos dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
12:01 Į Lietuvą atvyko Vokietijos kancleris
Vilniuje nusileido lėktuvas, kuriuo į NATO viršūnių susitikimą atvyko Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris.
Vilniaus NATO susitikimo deklaracijoje turėtų atsirasti ir formuluočių dėl dar didesnio sąjungininkų dėmesio stiprinant priešakinius gynybinius pajėgumus NATO rytiniame flange – Suomijoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Lietuva tikisi, kad deklaracijoje be kita ko atsiras vietos ir NATO partnerių (Lietuvos atveju – Vokietijos) įsipareigojimui dislokuoti Baltijos šalyse po pilnai techniškai aprūpintą brigadą.
Taip pat verta dėmesį atkreipti į tai, kad, nors dėl Rusijos NATO sąjungininkai beveik vieningi, požiūris į Pekiną, kurią Amerika laiko didžiausiu kariniu iššūkiu ir grėsme, gali tapti išbandymu JAV ir Europos santykiams, nes anaiptol ne visos Senojo žemyno šalys, tarp jų ir ekonomiškai galingiausioji Vokietija, yra pasirengusios traktuoti Kiniją kaip ypatingą grėsmę.
12:00 NATO vadovas: „Wagner“ kol kas nėra Baltarusijoje
Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kariai kol kas nėra dislokuojami Baltarusijoje, bet NATO būtų tam pasirengęs, sako Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Iki šiol mes nematėme jokių „Wagner“ pajėgų dislokavimo ar judėjimo į Baltarusiją, tačiau, be abejo, įdėmiai stebime, kas vyksta“, – atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį sakė J. Stoltenbergas.
Jis sakė suprantantis, jog tai kelia Lietuvos susirūpinimą, tačiau patikino, jog „NATO yra čia, esame pasirengę ginti nuo bet kokios potencialios grėsmės“.
Praėjusią savaitę Baltarusijos kariuomenė pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją pagal susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas trumpai gyvavęs maištas Rusijoje.
11:52 Britų istorikas: Ukrainai reikia NATO
Timothy Gartonas Ashas, Oksfordo universiteto Europos studijų profesorius, portalo „The Guardian“ skiltyje antradienį ragina JAV prezidentą Joe Bideną NATO viršūnių susitikime elgtis ryžtingai, antraip ateityje jis gali būti žinomas kaip JAV lyderis, „praradęs Ukrainą“.
Jis pažymi, kad JAV karinė parama Ukrainai yra kritiškai svarbi, kaip ir ilgalaikis saugumas, be kurio Ukrainoje bus mažai investicijų, nedaug po karo grįžtančių žmonių, nevyks sėkmingi šalies atstatymo darbai. Tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje NATO narystė Ukrainai yra kritinės svarbos.
„Nors JAV karinė ir ekonominė pagalba Ukrainai yra didžiulė ir itin svarbi, Europa šiuo metu yra priekyje JAV, jei vertinsime strateginę poziciją karo nualintos šalies atžvilgiu, – rašo T. G. Ashas. – Europos Sąjunga (ES) padarė tai, ko dar nėra padarę NATO: nedviprasmiškai įsipareigojo Ukrainos narystei.“
11:50 NATO suvažiavimo deklaracijos laukiama jau antradienį
NATO turėtų paviešinti viršūnių susitikimo deklaracijos tekstą dar antradienį, prie „Litexpo“ sakė Jensas Stoltenbergas, Aljanso generalinis sekretorius.
Šiuo metu vis dar derinamame Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste siekiama rasti lingvistinį kompromisą tarp partnerių, kuris parodytų, kad Ukraina artėja prie narystės NATO. Ukrainiečiai viliasi, kad Vilniaus susitikimo deklaracijoje bus aiškiai įvardintos sąlygos ir aplinkybės, leisiančios Ukrainai sutrumpinti kelią į NATO.
Pasak „Financial Times“ šaltinių, bandoma derinti įsipareigojimą „pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai su tuo sutiks sąjungininkai ir bus įvykdytos sąlygos“.
Pareigūnų aptariamame komunikato projekte būtų teigiama, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, sakė žmonės, pabrėždami, kad jis gali keistis.
Teksto projekte taip pat teigiama, kad sąjungininkai „pripažįsta, jog Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją“ peržengė „narystės veiksmų plano“, turint omenyje oficialų stojimo į NATO procesą, ribas.
11:48 Policija aiškinasi aplinkybes dėl stende pasirodžiusio įrašo su neva krentančiu J. Bidenu
Policija aiškinasi aplinkybes dėl antradienio naktį Vilniaus senamiestyje stende pasirodžiusio įrašo, kuriame užfiksuotas neva krentantis JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Naktį gautas pranešimas, kad transliuoja per ekraną įrašą, priimtas sprendimas išjungti, dabar tikslinamos aplinkybės“, – sakė Ramūnas Matonis, Policijos departamento atstovas.
Per šį stendą, stovintį šalia „Grėjaus“ restorano Pilies gatvėje, Vilniaus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“ transliuoja savo reklamą.
Pasak R. Matonio, daugiau incidentų, susijusių su NATO viršūnių susitikimu, Vilniuje neužfiksuota.
11:38 J. Stoltenbergas žada, kad Ukrainai bus pasiųsta stipri ir vieninga žinutė
„Žinutė (Ukrainai dėl narystės NATO – VŽ) bus pozityvi, žinutė bus stipri ir vieninga. Mes esame su Ukraina tiek, kiek reikės. NATO šalys yra pasirengusios remti Ukrainą ginkluote“, – antradienio rytą „Litexpo“ žurnalistams sakė Jensas Stoltenbergas, Aljanso generalinis sekretorius.
Jis taip pat nurodė, kad yra pasiūlęs elementus, kurie priartintų Ukrainą prie NATO: daugiametę pagalbos Ukrainos kariuomenei programą, taip pat, kaip jau skelbta, Ukrainos-NATO taryba turėtų užtikrinti glaudesnį politinį bendradarbiavimą tarp Kyjivo ir NATO. Tai suteiktų Kyjivui aukštesnį statusą bendruose susitikimuose.
11:20 E. Lucasas. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – kavos ar šampano?
Aljanso jau nebeištikusi smegenų mirtis, kaip 2019-aisiais sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir jis nebėra atgyvenęs, kaip kad 2016-aisiais pareiškė Donaldas Trumpas, komentare rašo Edwardas Lucasas, Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.
Tačiau tarp paplekšnojimų per petį lieka nepatogių tiesų. Galbūt NATO iš tiesų puikiai tvarkosi pagal savo sąlygas, bet ne pagal daug griežtesnius standartus, kurie iš tikrųjų yra svarbūs – išorinio pasaulio standartus.
Visą komentarą skaitykite čia.
11:04 J. Bidenas patikino G. Nausėdą: NATO kolektyvinės gynybos principas – nepajudinama vertybė
Susitikimo pradžioje kreipdamasis į J. Bideną Lietuvos vadovas be kita ko sakė:„Jūs matote, kas vyksta aplink mus, saugumo situacija prastėja, nes mums kaimyninė Baltarusija yra faktiškai praryjama Rusijos. Todėl mes tikimės papildomo mūsų sąjungininkų dėmesio mūsų saugumo situacijai užtikrinti.“
J. Bidenas savo trumpame pasisakyme prisiminė, kaip 2014 m. jau lankėsi Lietuvoje, kai buvo tuometinis JAV viceprezidentas. Esą ir tada, ir dabar Vašingtono bei jo sąjungininkų požiūris į gynybą nekinta.
„Jungtinės Valstijos šiandien yra čia, kad dar kartą patikintų savo įsipareigojimus NATO. Esame įsipareigoję Lietuvai ir Baltijos šalims, ir NATO“ , – sakė J. Bidenas.
„Mes visąlaik NATO sutarties 5 straipsnį skaitome pažodžiui – visi veikiame išvien kolektyviai užtikrindami visų savo narių saugumą. Labai vertiname Lietuvos dedamas pastangas stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Taip pat mus vienija pastangos prisidėti prie Ukrainos sėkmės“, – kalbėjo jis.
Pasak G. Nausėdos, Ukrainos klausimu prezidentas J. Bidenas yra optimistiškas, teigia, kad reikia padaryti tam tikrų darbų, kad Ukrainos narystė NATO taptų realybė.
„Bet šiandien JAV, aš cituoju jį: yra didžiausios Ukrainos rėmėjos ir toliau rems Ukrainą iki pergalės“, – po susitikimo žurnalistams sakė Lietuvos vadovas.
„Svarbiausia, kad jau šiame NATO susitikime mes sugebėtume rasti aiškų kelią, kaip atverti tas atviras NATO duris. Vienas dalykas yra deklaruoti, kad NATO durys yra atviros, kitas dalykas – nurodyti konkretų mechanizmą, kaip praeiti pro tas duris“, – tvirtino jis.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2070?placement=
11:00 NATO karinis vadas: turime adaptuoti ekonomiką gynybos planams įgyvendinti
Admirolas leitenantas Robas Baueris, NATO Karinio komiteto pirmininkas, sako, kad viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintų naujų regioninių Aljanso gynybos planų įgyvendinimo reikia imtis nedelsiant, nors tai vis tiek užtruks. Tam prireiks ir investicijų bei ekonomikos adaptavimo.
Kalbėdamas NATO viešojo forumo diskusijoje jis taip pat pažymėjo, kad šie gynybos planai yra gyvas dokumentas.
„Jeigu grėsmė keisis, mes tuos planus pakeisime, kadangi turime pateikti atsaką pokyčiams. Tai jau buvo padaryta prieš pradedant Rusijai karą Ukrainą, jie jau keitėsi nuo to laiko. Taigi dabar mes esame geroje padėtyje. Jeigu Rusija persigrupuos ir jos gynyba ir puolimas taps stipresni, mes vėl atsakysime į tai“, – teigė R. Baueris.
10:37 Prezidentūroje – J. Bidenas
Antradienį, be susitikimų NATO formatuose, numatytas ir dvišalis Lietuvos bei JAV prezidentų susitikimas.
G. Nausėda kolegą iš JAV pirmadienio vakarą pasitiko Vilniaus oro uoste. O antradienio rytą Prezidentūroje įvyko oficiali JAV lyderio pasveikinimo ceremonija ir J. Bideno dvišalis susitikimas su G. Nausėda.
„JAV prezidento atvykimas į Lietuvą – tai istorinis įvykis, liudijantis apie artimus ir tvirtus mūsų šalių ryšius. Lietuva vertina Jungtinių Valstijų strateginę partnerystę ir nepaprastai reikšmingą indėlį, stiprinant rytinio NATO flango ir viso Aljanso gynybą“, – susitikimo išvakarėse pareiškė G. Nausėda.
Po susitikimo prezidentūroje abu valstybių vadovai vyks į „Litexpo“ parodų ir kongresų centrą, kuriame antradienį ir trečiadienį vyks NATO viršūnių susitikimas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2069?placement=
10:25 G. Nausėda: Ukrainai esame skolingi aiškų kelią į narystę
„Ukrainos vieta yra NATO aljanse. Turime pagilinti politinius ir praktinius ryšius su Ukraina, nubrėždami aiškų kelią į Ukrainos narystę NATO. Aiškus kelias į narystę NATO yra tai, ką mes skolingi Ukrainai, tik 5 straipsnis gali suteikti tikras saugumo garantijas, kurios atbaidytų Rusiją nuo bet kokios būsimos agresijos“, – antradienį NATO viešajame forume sakė prezidentas.
Jis sako besitikintis, kad Ukrainos ir NATO taryboje bus tiesiamas kelias jai tapti Aljanso nare, kai tai leis aplinkybės.
„Rytoj vyksta pirmasis susitikimas NATO-Ukrainos tarybos formatu, jo metu tikimės nutiesti kelią Ukrainai tapti NATO nare ir pakvietimas bus, kai tik aplinkybės leis. Niekas negali atimti teisės iš Ukrainos padaryti tokį pasirinkimą“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tikiuosi, kad po šio susitikimo galėsime pasidžiaugti, kad NATO narių bus 32“, – sakė jis, turėdamas omenyje Švedijos prisijungimą Turkijai nusileidus dėl šios šalies narystės.
Prezidentas pabrėžė, kad taip pat svarbu ir toliau teikti finansinę bei karinę paramą, kad Ukraina pasiektų pergalę.
Jis kalbėjo, jog tarptautinei tvarkai kylant vis daugiau iššūkių, NATO narės turi glaudžiau bendradarbiauti. Be kita ko, anot prezidento, Aljansui reikia gilesnių partnerysčių ir su kitų regionų šalimis – Balkanų, Kaukazo ir Ramiojo vandenyno regionų.
10:38 Švedijos prisijungimo prie NATO kaina
NATO viršūnių susitikimas antradienį prasideda pakilia nuotaika – išvakarėse po iki vėlumos užtrukusių derybų, Turkija atsiėmė savo prieštaravimus dėl Švedijos prisijungimo prie Aljanso ir taip sumažino tvyrojusią įtampą Vilniuje.
Renginio užkulisiuose svarstoma, kas paskatino Turkijos prezidentą Recepą Tayipą Erdoganą pakeisti savo ligšiolinę poziciją šiuo klausimu. Teigiama, kad patyręs turkų derybininkas mainais gavo šį bei tą, ko labai geidė.
Pirmiausia, anot leidinio „Politico“, Ankara ir Stokholmas susitarė sukurti „naują dvišalį saugumo susitarimą“ ir kad Švedija pateiks „veiksmų planą, kuriuo bus grindžiama tolesnė kova su visų formų terorizmu“. Stokholmas taip pat susitarė neremti kitų kurdų kovotojų grupuočių ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą su Turkija. Dvišalį susitikimą moderavęs NATO generalinis sekretorius įsipareigojo įsteigti naują „specialiojo kovos su terorizmu koordinatoriaus“ pareigybę NATO.
10:30 Lietuva imasi žingsnių planuojant įsigyti tankų
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų įkurti diviziją, imamasi žingsnių dėl tankų įsigijimo – šie planai bus pristatomi institucijoms, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Esame deklaravę, kad, kuriant diviziją, reikia divizinio lygmens pajėgumų: ugnies palaikymo, sunkiosios technikos, pavyzdžiui, tankų. Bet tam, aišku, reikalingas papildomas finansavimas. Turime pirminį vertinimą, dabar aš jo netskleidinėsiu, dar pristatinėsime kitoms institucijoms, bet bet kokiu atveju, tie žingsniai yra daromi“, – žurnalistams Prezidentūroje antradienį kalbėjo A. Anušauskas.
10:29 Vengrija žada ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO
Vengrija ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO, dabar tai tėra tik techninis klausimas, antradienį pareiškė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai NATO generalinis sekretorius paskelbė, kad Vilniuje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
10:01 J. Stoltenbergas: Aljansui bus daug lengviau saugoti Baltijos regioną
Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Aljansui bus daug lengviau saugoti Baltijos jūros regioną, sako Jensas Stoltenbergas, Aljanso generalinis sekretorius.
„Pirmiausia svarbiausia žinia yra ta, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra istorinis dar jam neprasidėjus, nes dabar jau turime Švedijos narystę. Švedija taps visateise šio Aljanso nare, o tai naudinga Švedijai, Turkijai, NATO ir visam Baltijos regionui“, – antradienį prasidedant viršūnių susitikimui sakė J. Stoltenbergas.
09:49 Rusijos politikas: R. T. Erdoganas elgiasi chamiškai, bet niekuo nerizikuoja
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas žengė dar vieną nedraugišką Rusijai žingsnį, sutikdamas atsisakyti veto dėl Švedijos narystės NATO. Tačiau, įtakingo Rusijos Dūmos deputato teigimu, Kremlius ir šįkart vargu ar į tai reaguos. Ir Ankara tai žino.
09:35 Baltieji rūmai: NATO suteiks Ukrainai kelią į Aljansą, bet ne grafiką
NATO nustatys Ukrainai reformų kelią, kad ji galiausiai galėtų prisijungti prie Aljanso, tačiau nepateiks konkretaus tvarkaraščio, antradienį pareiškė Jake'as Sullivanas, Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Bus „parengtas reformų Ukrainai kelias, tačiau negaliu pateikti tvarkaraščio“, sakė J. Sullivanas žurnalistams Vilniuje prieš NATO viršūnių susitikimą.
09:31 Lietuvos ambasadorius NATO: susitarimas dėl gynybos planų yra didelis susitikimo laimėjimas
Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
„Tai yra puikus rezultatas Vilniaus viršūnių susitikimo, kad regioniniai planai yra patvirtinti, ir kartais mes jų svarbos pilnai neįvertiname“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Pasak jo, tai yra „esminis posūkis“ nuo požiūrio, vyravusio po 1990-ųjų, kai buvo manoma, jog „taikos dividendų laikotarpis atneš taiką“.
08:54 Apžvalgininkai: konflikto baimė stabdo NATO dėl Ukrainos, bet V. Zelenskis Vilniuje gali pakeisti požiūrį
Pastarąsias dienas NATO šalių diplomatai praleido žongliruodami žodžiais ir formuluotėmis, kad narystės Aljanse siekianti Ukraina išliktų motyvuota Vilniaus viršūnių susitikime pasiektu rezultatu, bet Kyjivui nebūtų prižadėta per daug.
NATO vadovai turėtų sutarti atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano vykdymo (angl. Membership Action Plan, MAP), įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą ir sukurti paramos su Rusijos invazija tebekovojančios šalies kariuomenės paramos planą.
Tačiau didžiausia susitikimo intriga išlieka dėl to, ką NATO viršūnės deklaracijoje Ukrainai pasakys šalia viso šito.
08:03 Kariuomenės vadas: Rusija būtų iškart išstumta iš Baltijos šalių
NATO narėms susitarus dėl naujų gynybos planų, Rusijai siunčiama žinia, jog Baltijos šalys būtų tučtuojau ginamos agresijos atveju, sako kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
Kaip antradienį LRT radijui sakė V. Rupšys, patvirtinus naujus planus, Rusijai siunčiamas signalas, kad Baltijos šalys būtų ginamos „nuo pat pirmos minutės, kad čia ir dabar ir kaip dabar politikai mėgsta sakyti – nė centimetro nebus atiduota“.
„Jeigu Rusija čia ir įžengs pėdą, ji bus išstumta iš čia“, – sakė kariuomenės vadas.
O, pasak jo, pasiektas susitarimas su Turkija dėl Švedijos narystės NATO taps rimta dilema Rusijai, ją reikės spręsti tariantis, ne žvanginant ginklais.
07:32 Vilniuje bus pasitikti maratono „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ dalyviai
Vilniuje prasidedant NATO viršūnių susitikimui, antradienio vakarą Lukiškių aikštėje bus pasitikti istorinio maratono „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ dalyviai.
Antradienio vakarą po 16 dienų trukusio maratono iš Ukrainos į Lietuvą, į Lukiškių aikštę, bus atnešta Ukrainos vėliava.
Ukrainos ir Lietuvos sportininkai, kariai ir žinomi žmonės į liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje dvi savaites bėgdami kartu nešėsi vėliavą iš fronto linijos Bachmute. Taip akcijos sumanytojai siekia parodyti Lietuvos paramą Ukrainos siekiams tapti Aljanso nare.
Vakare, 18:30 val., Lukiškių aikštėje vyks baigiamasis akcijos koncertas.
Kaip skelbia organizatoriai „Blue/Yellow“, į renginį Lukiškių aikštėje rekomenduojama ateiti anksčiau ir tik pėsčiomis, siūloma atsinešti Lietuvos, Ukrainos, JAV, NATO ir NATO sąjungininkų vėliavų.
Su savimi būtina turėti asmens dokumentą, nesinešti nereikalingų, pavojų galinčių kelti daiktų, transparantų. Rekomenduojama atvykti pusvalandžiu anksčiau.
07:25 NATO lyderiai Vilniuje spręs dėl Ukrainos narystės perspektyvos, gynybos finansavimo
NATO lyderiai antradienį Vilniuje renkasi į dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą, jame sąjungininkai turėtų apsispręsti dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos, gynybos finansavimo.
Išsamiau apie tai skaitykite čia.
07:09 Po derybų Vilniuje žalia šviesa – Turkija žada ratifikuoti Švedijos narystę NATO
Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, vėlų pirmadienio vakarą pranešė, kad po trišalių derybų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sutiko atsisakyti savo veto dėl Švedijos narystės NATO ir prisižadėjo, kad netrukus „paragins Turkijos parlamentą ratifikuoti Švedijos narystę NATO“.
Plačiau apie tai rašoma čia.
06:50 Per viršūnių susitikimą Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo NATO
Vilniuje antradienį vykstant NATO viršūnių susitikimui Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo Aljanso veiklai.
Deklaracija bus pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.
Šią deklaraciją antradienį viršūnių susitikimo metu pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministrai Arvydas Anušauskas, Inara Mūrniecė ir Hanno Pevkuras.
06:30 Svarbiausi klausimai ir darbotvarkė
Parama Ukrainai ir jos santykių su NATO statusas, taip pat narystės perspektyvos, Švedijos įstojimo į Aljansą blokados įveikimas, rytinio flango karinis stiprinimas, 2% bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas gynybos reikmėms, Kinijos problema. Šie klausimai taps svarbiausiais per šią savaitę vyksiantį galingiausio pasaulyje gynybinio bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje.
[infogram id="61784cc4-8bca-4e5e-880c-cfa3a3c7610a" prefix="FBi" format="interactive" title="NATO viršūnių susitikimas: svarbiausi klausimai"]
[infogram id="d39be56a-c63c-41f8-835c-ca410612cb52" prefix="zqX" format="interactive" title="NATO viršūnių susitikimas: darbotvarkė"]
06:30 Visos NATO vėliavos – į Vilnių
JAV prezidentas Joe Bidenas, Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas, taip pat Italijos, Kanados, Ispanijos, Turkijos, Lenkijos bei kelių dešimčių kitų valstybių lyderiai liepos 11–12 d. dalyvaus Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Jame dalyvaus iš viso beveik pusšimtis oficialių delegacijų – ne tik iš NATO valstybių-narių, bet ir iš partnerių, pvz., ES, Australijos, Pietų Korėjos, Japonijos.
Pakviestas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Planuojama, kad viršūnių susitikimo metu Vilniuje lankysis apie 5.000 politikų, pareigūnų, žurnalistų.
06:30 „Už mūsų ir jūsų laisvę“
Viršūnių susitikimo išvakarėse NATO paskelbė vaizdo įrašą, pavadintą „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Jame kalbama apie NATO vienybę, dėmesį telkiant į Ukrainos kovą už laisvę bei Rusijos žiaurumą užpuolant suverenią valstybę.
06:30 Ilgo Lietuvos kelio į NATO detalės
2024-ųjų kovą sukaks dvidešimt metų, kai Lietuva įstojo į stipriausią pasaulyje gynybinį Aljansą. NATO suvažiavimo Vilniuje proga „Verslo žinios“ primena, kaip ėjome į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.
Vos atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva iškart pasirinko vakarietiškos integracijos kryptį. Dar 1990 m. rudenį Briuselyje pradėjo veikti Baltijos informacijos biuras, kuris tuomet dar negalėjo gauti oficialios akreditacijos, tačiau jau vykdė diplomatines funkcijas – jo veikla buvo skirta tarpvalstybiniams santykiams, ryšiams su Europos Bendrija, taip pat ryšiams su NATO.
06:30 NATO istorija: nuo 12 iki 31 valstybės. Bet bus daugiau
Kitąmet Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai NATO sukaks 75-eri. Šią sukaktį daugiau kaip trijų dešimčių gynybiniam Aljansui priklausančių valstybių vadovai paminės susitikime Vašingtone 2024 m. Bet dar iki jubiliejinio suvažiavimo NATO viršūnės susitinka Vilniuje. Ta proga VŽ primena NATO istoriją – kaip ir kodėl atsirado Aljansas, kas tapo jo steigėjais, kaip vyko plėtra, su kokiais didžiausiais iššūkiais per tris ketvirčius amžiaus susidūrė organizacija.
Plačiau skaitykite čia.
