Karoblis: bemuitė prekyba su JK išliks

Publikuota: 2016-09-27
Raimundas Karoblis, užsienio reikalų viceministras, buvęs Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Raimundas Karoblis, užsienio reikalų viceministras, buvęs Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Raimundas Karoblis, užsienio reikalų viceministras, akcentuoja, kad po „Brexit“ referendumo Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga atsidūrė pralaimėtojų gretose, o derybininkų uždavinys pasiekti, kad abi pusės iš šios keblios padėties išeitų laimėtojomis.

Mažiausia, ką ES ir JK gali išsaugoti, tai yra laisva dvišalė prekyba prekėmis, tačiau lygiai taip pat svarbu susitarti dėl kitų bendrosios rinkos ingredientų – žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimo.

„Po „Brexit“ atsidūrėme pralaimėtojų gretose, turime siekti, kad iš padėties išeitume laimėtojais. Tai yra uždavinys ES ir JK derybininkams“, – šiandien sakė p. Karoblis, JK prekybos rūmų Lietuvoje organizuotoje diskusijoje Vilniuje „Brexit“ pasekmėms politikai ir verslui aptarti.

„Nors mes paliekame ES, mes nepaliekame Europos“, – akcentavo Claire Lawrence, Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje. Pasak jos, JK aktyviai dalyvauja kontinento ir tarptautinėse saugumo iniciatyvose.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Siekiame stiprios ES, JK neturi intereso turėti silpnos Bendrijos. Norime likti atviri, norim dirbti su vyriausybėmis, bendruomenėmis, kompanijomis ir žmonėmis“, – sakė p. Lawrence.

Ko siekia Lietuva derybose su JK

Pasak p. Karoblio, svarbiausias Lietuvos interesas yra išsaugoti JK Europos saugumo architektūroje.

„Taip pat Lietuvai yra labai svarbu užtikrinti į JK emigravusių piliečių teises. Atviras klausimas – kas bus su tais, kurie JK gyvena mažiau nei penkis metus“, – kalba p. Karoblis.

Pasak, jo, lietuviai, kurie ten gyvena ilgiau, turi visas JK sistemos teikiamas socialines garantijas, tačiau pastaraisiais metais išvykusieji yra pažeidžiami.

ES biudžeto finansavimo klausimas nėra jau tokia didelė problema: jei JK paliktų ES nuo 2019 m. sausio, tai Lietuvos įmokos teišaugtų 43 mln. Eur, o tai palyginti nėra didelė suma.

„Taip, mes siekiame bendrosios rinkos prioriteto derybose, o čia kalbame apie visas judėjimo laisves, įskaitant žmonių judėjimo laisvę“, – sako p. Karoblis.

Buvęs Lietuvos ambasadorius ES perspėja britus, kad to neužtikrinus būtų sunku tikėtis, jog JK išlaikys paslaugų judėjimo laisvę, įskaitant finansines paslaugas, o tai reikštų, kad JK veikiančios finansų institucijos negalės gauti taip vadinamo „Europos paso“ ir Londono sityje veikiantys bankai negalės teikti paslaugų visoje ES.

Minimumas – prekybos sutartis

Europoje yra šalių, kurios patirs nuostolių dėl „Brexit“, pvz, Airija, tačiau Lietuva didelių nuostolių neturėtų patirti. Lietuvos realusis BVP dėl „Brexit“ kitąmet turėtų būti 0,09 proc. punkto (p. p.) arba 44 mln. Eur mažesnis nei prognozuojama pagal bazinį plėtros scenarijų, neįvertinus JK pasitraukimo iš ES pasekmių, nurodo britų strateginių rinkos tyrimų bendrovė „Euromonitor International“.

Labiausiai nukentėtų Airija (-0,27 p.p), o Estija atsidurtų didžiausių aukų trejetuke (-0,15 p.p.). Poveikis Lietuvai 2017 m. būtų kuklesnis ir artimas tokioms ekonomikoms, kaip Honkongas, Singapūras, Italija, Danija ar Suomija. Lietuvos prekių eksportas į JK š. m. I pusmetį, palyginti su 2015-ųjų sausiu-birželiu, sumažėjo 7,1%, iki 478 mln. Eur, o lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 13,4% iki 401 mln. Eur, skelbia Statistikos departamentas.

„Bemuitė prekyba tikėtina išliks“, – prognozuoja p. Karoblis. Jo nuomone, laisvos prekybos susitarimai su JK, išskyrus jautrias žemės ūkio produkcijos grupes, išliks, tačiau jis mano, kad dviejų metų, kurie duoti deryboms dėl JK išėjimo sąlygų iš ES yra per mažas laiko tarpas, o tokia sutartis gali įsigalioti ne 2019 m, o apie 2021 m.

„Brexit“ neatliktų darbų pasekmė

Andrius Kubilius, buvęs premjeras ir Seimo TS–LKD frakcijos lyderis, sako, kad „Brexit“ yra platesnė nei ES ir JK santykių problema, susijusi su populizmo išvešėjimu kontinente, o pretekstas tam stagnuojanti ekonominė padėtis, bedarbystė, menkstančios gyventojų pajamos.

Ramūnas Vilpišauskas, Tarptautinių santykių ir politikos instituto vadovas, pritaria p. Kubiliui, bet sako vis tik nerandąs atsakymo, kodėl britai nusprendė išeiti iš ES. Jis nemano, kad tai atsitiko dėl ES sąrangos. Migracija turėjo įtakos, bet tai ne dėl ES šalių narių piliečių.

„Bet kas gi yra tas „Brexit“? Jis neįvyko, ir po trijų mėnesių nėra aiškios JK vyriausybės politikos, o britų žiniasklaida suka vieną ir tą pačia žinią, kad oficialias derybas JK pradės po naujų metų ir kad „Brexit“ apribos imigraciją į salą“, – kalbėjo p. Vilpišauskas.

„Politikai nesugebėjo priimti sprendimų, stiprinančių Europos konkurenciją, vietoj to buvo rūpinamasi socialine apsauga. Akivaizdus pavyzdys, tai ES paslaugų direktyva, kurios priėmimo metu, pavyzdžiui, buvo demonizuotas santechniko iš Lenkijos įvaizdis, nepasiekė savo tikslo“, – sakė politologas.

Bėda, kad politikos elitas apsimetė sprendžiantis problemas. Regis, kad tai mažai pasikeitė.

„Kai dabar EK vadovas Jeanas Claude'as Junckeris kalba apie pigų mobilųjį ryšį namų rinkos kainomis, man labai primena vieno Darbo partijos kandidato prieš Seimo rinkimus Vilniaus Lazdynų mikrorajone skelbiamą pažadą „kiekvienam lazdyniečiui – po naują butą“, – ironizavo p. Vilpišauskas.

Bendrijoje netenkame reformatorės

Ponas Karoblis apgailestavo, kad Lietuva ir už pertvarkas ES aktyviau pasisakančios bendrijos valstybės narės neteks britų, nes JK buvo balansuojanti jėga, pasisakanti už stiprią, saugią Europą su vieninga paslaugų ir energetikos rinką.

„Geroji žinia, kad mūsų šalys vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis“, – sako diplomatas, pridurdamas, kad abi šalys panašiai mato įvykius Sirijoje, Rusijos vaidmenį Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Europoje.

Pasak jo, dabartinės Europos egzistencinės krizės priežastis yra lyderystės trukumas bendrijos valstybėse.

„Bratislavoje (ES neoficialiame lyderių viršūnių susitikime š. m. birželio 15-16 d.) teko dėl laisvos prekybos sutarčių įkalbinėti net olandus, belgus, austrus. Jei neatliksime būtinų reformų, egzistencinė krizė Europoje toliau tęsis“, – sako p. Karoblis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku