Mari Kiviniemi: niekas nenori būti EBPO sąrašo dugne

Publikuota: 2015-10-03
Atnaujinta 2015-10-08 10:25
2015 09 17. Mari Kiviniemi, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja. Juditos Grigelyt?s (V?) nuotr.
2015 09 17. Mari Kiviniemi, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja. Juditos Grigelyt?s (V?) nuotr.
 

Narystė EBPO atkreips dėmesį ir į Lietuvos ydas. „Idealių valstybių nėra, mūsų žinutė visoms narėms – galite daryti daugiau“, – sako Mari Kiviniemi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja. Ji pabrėžia, kad valstybių vertinimas viena kitos atžvilgiu yra veiksminga priemonė kurti netiesioginį spaudimą reformoms vykdyti. EBPO veikloje girdimas ir verslininkų balsas.

Kokia nauda iš EBPO narystės Lietuvai ir kaip ją pajus verslo sektorius?

Lietuvai bus prieinama visa mūsų turima informacija ir tyrimai. Tai padės sukurti kokybiškesnes reformas, kurias įgyvendinus padidės šalies konkurencingumas.

Lietuva taip pat gaus konkrečią pagalbą projektuojant reformas ir jas įgyvendinant. Kalbant apie stojimo procesą, prieš tampant EBPO nare Lietuvai reikės atlikti namų darbus. Dalis pokyčių, be abejonės, verslo bendruomenę paveiks teigiamai.

Lietuvai reformų veikiausiai reikės tokiose srityse kaip Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reguliavimas, taip pat bus prisijungta prie Kovos su kyšininkavimu konvencijos.

Kokiais kanalais verslo bendruomenė gali įsitraukti į EBPO veiklą?

Organizacijoje mes turime du nuolatinius komitetus. Vienas skirtas bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis (angl. Trade Union Advisory Committee), kitas – bendradarbiauti su verslu ir pramone (angl. Business and Industry Advisory Committee).

Verslo ir pramonės organizacijos gali prisijungti ir bendradarbiauti su EBPO, mes palaikome nuolatinį dialogą su minėtu komitetu. Per šią grandį Lietuvos verslininkai taip pat gali palaikyti diskusiją ir daryti įtaką sprendimams (plačiau papildomoje informacijoje – VŽ).

infogr.am::infogram_0_biac_bendradarbiavimas_su_ebpo

Lietuvoje daug kalbama, kaip narystė sustiprins tarptautinį šalies įvaizdį. Bet Lietuva bus lyginama su kitomis EBPO narėmis, taip bus išryškinamos ir ydos. Ar sutiktumėte, kad toks skaidrumas yra puiki spaudimo priemonė ir paskata reformuotis?

Žinoma, rezultatai yra lyginami su kitų valstybių rodikliais, diskutuojama. Taigi ir EBPO jaučiamas netiesioginis spaudimas. Patys sprendimų priėmėjai pamato, kad jiems ne kaip sekasi.

Tai iš tiesų veiksminga. Šiuolaikiniame pasaulyje niekas nenori būti sąrašo apačioje. EBPO valstybes apimantys įvairių sektorių vertinimai yra puiki priemonė didinti netiesioginį spaudimą valstybėms tobulinti politiką. Tik pabrėžiu, kad galiausiai viskas yra vyriausybės rankose.

Užsiminėte apie neišvengiamus pokyčius VVĮ sektoriuje, į tai pirštu yra bedęs ir jūsų kolega Nicola Bonucci, Teisės klausimų direktorato vadas. Kokie esminiai VVĮ valdymo principai, kurių reikalauja laikytis EBPO?

Apskritai kalbant apie VVĮ funkcionavimą, jos turi veikti vienodomis konkurencinėmis sąlygomis su privačiu verslu.

Priėjimas prie finansų turi vykti rinkos sąlygomis.

Jokių privilegijų, kurios verslui apsunkintų konkuravimo sąlygas. Jokių ministrų valdybose. Funkcijos turi būti aiškiai apibrėžtos.

Tai, žinoma, tik keli aspektai, EBPO šiam sektoriui yra sudariusi gairių rinkinį (angl. OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises 2015).

Kokios tolesnės procedūros stojant ir kokio indėlio į organizacijos veiklą laukiama iš Lietuvos?

Iki metų pabaigos Lietuva pateiks pradinį memorandumą, kuriame nurodys savo pozicijas EBPO priemonių atžvilgiu. Tada bus pradėta dirbti komitetuose.

Lietuvą vertins 21 komitetas, jie nagrinės įvairių sričių (švietimas, konkurencingumo politika ir pan. – VŽ) teisinį reglamentavimą, vykdomą politiką ir praktikas. Padėtis Lietuvoje bus lyginama su EBPO standartais.

Paskui komitetai pateiks rekomendacijas dėl tobulintinų sričių. Nesitikima, kad nuo pirmos dienos siūlymai bus įgyvendinti, bet norima aiškaus įsipareigojimo, kad tai bus padaryta kaip įmanoma greičiau.

Pabrėžiu, kad svarbiausia yra stojimo proceso kokybė, o ne trukmė.

Kalbant apie Lietuvos indėlį, ji pasidalys unikalia savo patirtimi ir žiniomis. Išlieka daug iššūkių, tačiau per 25 metus šalis pasiekė labai daug.

Parodydami, kokias reformas jums pavyko įgyvendinti, kitoms valstybėms suteiksite informacijos, kas veikia, o kas – ne.

Manau, mūsų žinutė valstybėms visada yra „galite padaryti daugiau“. Idealių valstybių nėra.

Žvilgtelėkime į globalesnę perspektyvą. Regis, per pastarąjį dešimtmetį gerokai išsiplėtė EBPO bendradarbiavimo geografija. Nuo 2007 m. pradėti derybas dėl narystės pakviestos Rusija (procesas suspenduotas), Kolumbija ir Kosta Rika. EBPO sustiprino partnerystę su Kinija, Indija ir kitomis svarbiausiomis besivystančio pasaulio valstybėmis. Kas lėmė tokį posūkį?

EBPO geografija iš tiesų plečiasi. Siekiame būti įvairiapuse organizacija, darančia įtaką pasaulio mastu.

Globalūs iššūkiai sienų nepaiso, todėl jeigu norime su jais susidoroti ir rasti kolektyvinius sprendimus, būtina bendradarbiauti su kuo daugiau valstybių.

Pavyzdžiui, plėtodami dialogą – kalbu ne tik apie organizacijos nares, EBPO bendradarbiauja su daugiau negu 100 valstybių, nepriklausančių organizacijai, – matome, kad svarbu, jog valstybėms ir jų verslo sektoriams galiotų vienodos taisyklės.

Išmintinga įtraukti daug valstybių kuriant ir įgyvendinant rekomendacijas bei susitarimus. Tokiu būdu visi laikosi tokių pačių taisyklių.

Regis, EBPO pastaruoju metu sustiprino socialinę dimensiją. Daugiau dėmesio skiriama tokiems klausimams kaip nelygybės mažinimas. Kodėl tai svarbu?

Remdamiesi analize siekiame išspręsti ekonominius, valdymo ir socialinius iššūkius. Mus domina, kaip valstybės gali tapti konkurencingesnės, sukurti aplinkos atžvilgiu tvaresnį ir visas socialines grupes įtraukiantį augimą.

Idėja yra ne tik užtikrinti ūkio plėtrą, bet ir pagerinti piliečių gyvenimo kokybę. Mūsų devizas – „Geresnė politika geresniam gyvenimui“. Kalbant konkrečiai apie nelygybę, mūsų tyrimai rodo, kad šis veiksnys neigiamai veikia ekonomikos augimą. Taigi turime kurti tokias sąlygas, kad visi visuomenės sluoksniai galėtų prisidėti prie augimo ir kartu galvoti, kaip paskirstoma augimo sukurta nauda.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 24 d.

infogr.am::infogram_0_mari_kiviniemi_dosje3

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Premjeras pasipiktino: trūksta atsakomybės dėl taršos Klaipėdoje 13

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė pasipiktinimą dėl „sujauktos, biurokratiškos ir neefektyvios“...

Verslo aplinka
2018.08.13
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 20

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Lietuvoje išaiškinta nelegali alkoholio gamykla 2

Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sunaikino vieną iš didžiausių falsifikuotos degtinės gamybos vietų. Per...

Agroverslas
2018.08.08
Per porą savaičių – pasiūlymai dėl Kelių fondo panaudojimo pertvarkos 3

Susisiekimo ministerijai liepta iki vasaros pabaigos suformuluoti pasiūlymus, kaip derėtų pakoreguoti...

Verslo aplinka
2018.08.08
Nesuteiks prioriteto privačiomis lėšomis tiesiamiems keliams 1

Vyriausybė nelinkusi sutikti su Seime gimusia idėja suteikti prioritetą privačiomis lėšomis tiesiamiems ar...

Verslo aplinka
2018.08.06
Vėl siūloma migracijos sistemos valdymo pertvarka

Vyriausybė vėl bando siūlyti Seimui migracijos funkcijų reformos paketą. Šįsyk Migracijos departamento...

Verslo aplinka
2018.08.01
Nespėja pildyti lūkesčių Premium

Naftos pramonės milžinės išbrido iš krizės, kurią prieš keletą metų sukėlė nusmukusios naftos kainos, tačiau...

Energetika
2018.08.01
Investuotojai valdžiai rašo 7, bet vertinimas galėjo būti ir geresnis

Asociacija „Investuotojų forumas“ iš esmės teigiamai vertina šių metų pirmojo pusmečio Vyriausybės ir Seimo...

Verslo aplinka
2018.08.01
Lietuva ėmė kaupti krizėms skirtus finansinius lašinius Premium 9

Pastarieji pertekliniai biudžetai leido Lietuvai imtis galimoms būsimoms krizėms skirtų rezervų kaupimo –...

Verslo aplinka
2018.07.31
Infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės

Metinė infliacija Lietuvoje liepą, išankstiniais duomenimis, sudaro 2,2%. Toks kainų įvertis reiškia, kad...

Verslo aplinka
2018.07.30
Premjeras grįžta po atostogų, imsis kitų metų biudžeto dėlionių 1

Baigęs tris savaites trukusias atostogas premjeras Saulius Skvernelis grįžta į darbą. Vienas pirmųjų jo darbų...

Verslo aplinka
2018.07.30
Ekspertai: ekonomikos pakilimas neišnaudojamas finansiniam balansui gerinti 3

Pastaraisiais metais Europoje fiksuojamas ciklinis ekonomikos pakilimas nėra išnaudojamas gerinti struktūrinį...

Verslo aplinka
2018.07.30
Būsimi rinkimai išblukino valdančiųjų norus skaidrinti valstybės įmonių paramą 1

Prieš kelerius metus kilo ne vienas skandalas dėl valstybės valdomų įmonių, ypač „Lietuvos geležinkelių“,...

Verslo aplinka
2018.07.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau