R. Šadžius teikia atnaujintą reformos planą – koreguojami kone visi mokesčiai

Interviu BNS ministras teigia, jog daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlęs nekilnojamojo turto (NT) mokestis maždaug 250.000 Eur vertės butą turinčiai šeimai kainuos 7 eurus per mėnesį. 

Finansų ministras nusileido politikams ir pasiūlė iki 40.000 Eur vertės vieno asmens turimo būsto visai neapmokestinti, o šeimai, jei tai bendra nuosavybė, šios grindys būtų 80.000 Eur. 

Šeimai su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką mokesčio grindys būtų atitinkamai 50.000 ir 100.000 Eur.  

Ministerijos pasiūlymuose neliko ir 2% NT tarifo itin brangiam turtui (virš 600.000 Eur vertės) – jis bus apmokestintas 1% tarifu. 

Tačiau ministras siūlo papildomu 0,2% tarifu apmokestinti visą komercinį turtą, išskyrus žemės ūkio veiklai  naudojamus objektus, ir šias lėšas skirti Gynybos fondui.

Gyventojų pajamos, kaip jau skelbta, nepriklausomai nuo šaltinio, būtų apmokestinamos progresiniais – 20, 25 ir 32% – tarifais, tačiau siūlomas ir ketvirtas – 36% tarifas didžiausioms pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių.

Mažesnių pajamų gavėjams, įskaitant ir dirbančius individualiai, siūloma lengvatų.   

R. Šadžius taip pat pasiūlė naują idėją – 2% visų gyventojų valstybei sumokėto pajamų mokesčio skirti Gynybos fondui.

Pelno mokestį R. Šadžius siūlo didinti iki 17%, o lengvatinį – iki 7%.

Be to, siūloma keisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas – knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifą siūloma mažinti nuo 9 iki 5%, o lengvatinį 9% tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, didinti iki 12%.

Tačiau centralizuotam šildymui PVM siūloma didinti iki 21% kartu padidinant kompensacijoms skaičiuoti naudojamo turto vertę. Šias kompensacijas gaunančius gyventojus siūloma visiškai atleisti nuo NT mokesčio.

Draudimo sutartims siūlomas 10% tarifas, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad iš pakeistų mokesčių būtų surinkta apie 0,6 mlrd. Eur per metus. 

Kita vertus, šie pokyčiai nulemtų nedidelį, iki 0,2% BVP augimo pamažėjimą. 

• Skelbiame R. Šadžiaus interviu BNS suredaguotą variantą.

– Pelno mokestį siūlote padidinti iki 17%. 

– Taip. O atitinkamą lengvatinį tarifą, kuris buvo penki, dabar šeši, – iki 7%.  

– Ir dar viena naujiena – siūlote pailginti mokestines atostogas naujoms įmonėms nuo vienerių iki dvejų metų. Kodėl? 

– Pelno mokesčio įstatymo pakeitimuose yra realizuota keletas idėjų, kurios, beje, buvo įrašytos ir į Vyriausybės programą ir anksčiau buvo taip pat įvairių koaliciją sudarančių partijų rinkiminėse programose: pirma, skatinti įmones augti, plėstis, stotis ant kojų. Tai viena iš šitų priemonių – prailginimas tų mokestinių atostogų iki dvejų metų.

Kita labai svarbi priemonė yra tas vadinamas momentinis įsigyto turto nusidėvėjimas, kada atlikus tam tikrą investiciją šįmet, ją galima būtų perkelti į sąnaudas ne per keletą metų – dvejus, trejus ar ketverius, priklausomai nuo turto rūšies, o perkelti čia ir dabar. Ir tokiu būdu apmokestinamasis pelnas smarkiai sumažėja šįmet ir pelno mokesčio mokėjimas, jis neišnyksta, bet jis atsideda vieneriems arba dvejiems metams. Ir tai yra tam tikra paskata įmonėms atlikti tas investicijas čia ir dabar ir naudoti tuos resursus, kuriuos įmonė turi, nereikalaujant užšaldyti tam tikrų lėšų pelno mokesčio mokėjimui.

– Gerai, einam toliau prie gyventojų pajamų mokesčio ir didžiausia intriga ir naujiena, kurią aš čia matau, yra 36% tarifas didžiausioms pajamoms, tai yra virš 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), kas šiandien būtų, jeigu nesuklysiu, apie 250.000 Eur per metus...

– Bet tas tarifas pradėtų veikti papildomoms virš tos sumos gaunamoms pajamoms. Tai jeigu būtų 130 VDU per metus, tai dar nelabai daug to procento ir prisidėtų. 

– Bet premjeras Paluckas minėjo, kad atsisakoma 8% papildomo tarifo būtent didžiausioms pajamoms, toks variantas, anot jo, nesvarstomas. Kodėl jūs vis dėlto pridedat keturis procentus – vietoj 32% siūlote 36%?

– Iš tikrųjų, pačioje pradžioje, kai mes braižėme pradinę schemą, ėjo kalba apie papildomus 8 proc. kurie tokiu būdu kompensuotų – čia mes turim irgi turėt omeny tą faktą, kad pajamoms virš 60 VDU per metus nebetaikomos „Sodros“ įmokos. Ta mokestinė našta pranykus „Sodros“ įmokoms, jinai santykinai kiekvienam uždirbtam papildomai eurui mažesnė. Tai tie 8% tarsi būtų atstatę „Sodros“ įmokas.

Dėl to mes galvojome, kad dėl 8% sutarimo nerasime, bet siūlome 4% kaip kompromisinį variantą. Seimas po to spręs. Racionalu ar neracionalu, galiausiai Seime bus galutinis apsisprendimas. Ir matyt, dėl šito punkto, aš prognozuočiau, bus diskusijų.

– Gyventojų pajamoms, kaip ir skelbta, iki 36 VDU siūlomas 20% tarifas – didžioji dalis Lietuvos žmonių mokės tokį tarifą. Nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc. 

– Pajamoms virš 36, virš 60 – tai daliai virš... Spaudoje man yra tekę matyti, kai yra daroma ta elementari klaida. Ne visiems aišku, kad čia daliai, viršijančiai tą ribą, pradedamas taikyti didesnis tarifas. Jisai palies tuos, kurie šiek tiek virš, tarkime, 36 VDU per metus uždirba. Ir tarp jų yra labai svarbių žmonių – tai yra, pavyzdžiui, ministrai ir Seimo nariai. Jų atlyginimai viršija šitą ribą. Tai ministrai ir Seimo nariai iš tikrųjų pajus papildomą mokestinę naštą.

– Bet ten tik 5 proc. punktai prisidės, ne taip ir daug.

– Bet ta didžioji dalis, vadinkime, vidurinės klasės atstovų, jie greičiausiai šito tarifo išaugimo nepajus. Tai yra, mes įgyvendinam socialinio teisingumo principą, kad ne mažiausias pajamas ir ne vidurinės klasės atstovai, o būtent turtingiausi visuomenės nariai svariau prisidės prie mūsų biudžeto formavimo.

– Yra dar šiokių tokių lengvatų mažesnių pajamų gavėjams. 

– Mažų pajamų gavėjams, pavyzdžiui, kurie gauna individualios veiklos pajamas iki 35.000 Eur, apmokestinimo situacija niekaip nepasikeis. Didesnes pajamas gaunantiems – nuo 35.000 iki 42.000 – mokesčio tarifas pamažu didės, kol pasieks 20%.  Ir jau virš 42.000 gaunantiems įsijungia progresinis apmokestinimas kartu su kitom pajamom.

Labai svarbios išlygos yra gaunantiems socialines pašalpas arba išmokas iš ilgalaikio darbo fondo, honorarus, palūkanas, dar kažką. Jiems išlieka 12 VDU limitas, iki kurio pajamų mokestis išlieka 15%, kaip ir dabar. 

– Pakalbėkime dar apie nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Čia irgi yra naujienų.

– Yra supaprastinta formulė, nes dabar neapmokestinamas pajamų dydis, taip, augant darbo pajamoms iki 2.000 su trupučiu, jisai mažėja. Jisai sumažės truputį sparčiau ir dėl to supaprastės formulė ir nereikės labai sudėtingų perskaičiavimų kiekvienais metais keičiantis minimaliai algai. Tai kad 100 kartų nekaitaliotume įstatymų ir nelaužytume tų formulių, mes siūlome supaprastinimą, kurio žmonės net nepastebės.

– O kaip dėl papildomo NPD vaikus auginančioms šeimoms, ką siūlo prezidentas?

– Prezidento pasiūlymas yra Seime. Mes į šituos projektus šito neįtraukėm. Ką mes įtraukėm dar papildomai – mes siūlome 2% visų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų nukreipti į Gynybos fondą.

Dabar mes metams pasibaigus galime tam tikrą nedidelį procentą (1,2% – BNS) savo valia nukreipti į politinių partijų sąskaitas arba į visuomeninių organizacijų sąskaitas. Mes siūlome dar 2% ir tam nereikės jokios žmogaus valios išraiškos. Ir tokiu būdu, man atrodo, ir visuomenė, visi dirbantys išreikš savo solidarumą.

– Nauja ir tai, kad jūs siūlote apmokestinamoms išlaidoms priskirti darbuotojų naudą, kai darbdavys sumoka už sveikatos draudimą. Kodėl atsirado toks siūlymas? 

– Eina kalba apie privatų sveikatos draudimą ir tai iš tikrųjų yra darbuotojų nauda ir siūlome šitos lengvatos, kuri buvo kažkada įdėta, atsisakyti kaip ne pačios būtiniausios, vadinkim taip.

– Einam prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, kuris čia sukėlė didžiausią erzelį. Atsitraukiat nuo savo pasiūlymo pirminio apmokestinti nekilnojamą turtą nuo nulinės vertės ir dabar siūlot grindis – 40.000 Eur vienam asmeniui arba 80.000 Eur bendrasavininkiams.   

– Kompromisinis variantas yra žmonių turimam pirmajam būstui, kuriame jie deklaravę savo gyvenamąją vietą, iš esmės taikyti trigubą lengvatą. Viena – tai yra vertės grindys. Antra – apskaičiuotas tam būstui mokėtinas nekilnojamo turto mokestis mažinamas pusiau.

– Bet ne visiems?

– Visiems mažinamas pusiau. Ir trečia, jeigu likutis mokėtino nekilnojamo turto mokesčio per metus neviršija 5 eurų, tai jo nei skaičiuot, nei mokėt. 

Siūlome skaičiuoti tokiu būdu – sakykim, šeima turi pirmąjį būstą, neblogą būstą, 250.000 Eur vertės, paskaičiuotą pagal vidutinę rinkos vertę. Kadangi šeima iš dviejų asmenų ir tai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai skaičiuodami mokestį, pirmiausia dalinam 250.000 abiem ir kiekvienam iš jų lieka po 125.000.

Kiekvienam atimame 40.000, kadangi kiekvienas iš jų turi teisę į 40.000 grindis. Lieka 85.000. Ši suma patenka į 0,1% tarifo ribą. Vadinasi, mokestis vienam iš jų būtų 85 Eur per metus. Visai ūkiškas mokestis.

– O šeimai būtų 170 Eur? 

– 170. Tačiau kadangi jie abu deklaravę gyvenamąją vietą, mes taikome 50% lengvatą ir bendroj sumoj už šitą neblogą būstą mokėti visai šeimai reikėtų 85 Eur per metus, tai yra 7 eurus per mėnesį. Nemanau, kad tai nepakeliama mokestinė našta šeimai, kuri gali gyventi 250.000 Eur vertės būste.

– O jeigu ta šeima gyvena savo būste, bet dar turi penkis butus, kuriuos nuomoja?

– Kadangi ta nuolaida yra taikoma pirmam būstui, visa likusi turto vertė sumuojasi ir kiekvienam mes taip pat padalinsim pusiau ir tada skaičiuojam pagal skalę: nuo 40.000 iki 200.000 Eur – šitai daliai taikomas 0,1% tarifas, atitinkamai po to skalė 0,2%, 0,5% ir 1% (0,2% tarifas – būsto vertei nuo 200.001 Eur iki 400.000 Eur, 0,5% – nuo 400.001 Eur iki 600.000, 1% – nuo 600.001 Eur – BNS). 

– Ir jokios nuolaidos 50% jau čia nėra?

– Tik pirmam būstui.

– Siūlote 4% maksimalų tarifą komerciniam neprižiūrimam, apleistam turtui. Kodėl? 

– Savotiška paskata – jeigu negali prižiūrėt, jeigu tu apleidai tą turtą, tu atiduok jį kam nors, kuriam galbūt reikės, kuris prižiūrės, kuris perstatys tą namuką ar sutvarkys tą pastatą ir paleis jį antram, trečiam ar ketvirtam gyvenimui.

– Dar noriu paklausti dėl būsto apmokestinimo. Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė ponia Daiva Čibirienė neseniai kalbėjo nesuprantanti tokios logikos, kai brangiausią turtą turintys žmonės mokės mažiau nei dabar, o tie, kurie dabar nemoka arba moka labai mažai, mokės daugiau. Kodėl turėtų mokėti turtingiausieji mažiau, jeigu jie ir dabar tyliai moka ir nesipriešina tam mokesčiui?

– Mūsų analizė rodo, kad kadangi dabar 2021 m. kainomis yra skaičiuojamas mokestis, o 2026 m. jau bus skaičiuojama nuo didesnių kainų, kurios išaugo... Mes matome įverčius, kuriuos jau dabar turi Registrų centras 2026 m. ir modeliuodami šitą skalę taip pat turėjome omenyje, kad nenutiktų taip, kaip D. Čibirienė sako, ir sukonstravome laiptelius tokiu būdu, kad to greičiausiai nenutiks arba tai bus tokie vienetiniai atvejai, kurie bendro paveikslo neiškreips. Tai į šitą socialinio teisingumo aspektą mes konstruodami laiptelius iki 1%, į tą mes atsižvelgėme.

– Bet po penkerių metų, ministre, bus dar didesnė nekilnojamo turto vertė ir kas šiandien turi 100.000 Eur vertės butą kur nors provincijoj, tai jau bus 200.000 galbūt. 

– Mes atsižvelgėme į pasiūlymus, kurie jau buvo išsakyti ir koalicijos partnerių, kad tą vertinimą, kad jis būtų sklandesnis, jį reikėtų atlikti dažniau, kas trejus metus, kas yra priimta tarptautinė praktika. Aš asmeniškai manau, kad per artimiausius trejus metus turto verčių šuolis yra mažai tikėtinas.

– Papasakokite dar apie išlygas šeimoms su daugiau negu trim vaikais ir arba neįgaliu vaiku. Čia yra jiems lengvatų. 

– Jau ir šiuo metu gausesnės šeimos skaičiuojant brangaus NT apmokestinimą pagal dabartinę schemą, jos taip pat turi išlygas ir lengvatas, jos turi aukštesnį neapmokestinamą laiptelį. Negalėtume pasakyti, kad tai kažkokia papildoma lengvata, mes tiesiog atkartojame tą schemą, kuri jau dabar įstatyme yra įrašyta.

Kas yra svarbu, kad tame pačiame įstatyme mes nustatome, kad nežiūrint to, kad savivaldybės nustato komerciniam ir juridinių asmenų turtui taikomą mokesčio tarifą, mes nustatome papildomą 0,2% NT, naudojamo ūkinėje veikloje, tarifą, ir tai būtų taikoma visiems objektams, išskyrus tuos, kurie turi ir dabar lengvatas, pavyzdžiui, žemės ūkio veikloje naudojami objektai, jiems tas nebūtų taikoma. Pajamos iš jo eitų į Gynybos fondą.

– Jūs siūlote 50% būsto mokesčio skirti Gynybos fondui ir pusę savivaldybėms. Jau sutarta su savivaldybėmis dėl tokio pasiskirstymo?

– Sakyčiau, kad taip, nes iš tikrųjų mūsų pradinė pozicija buvo visą šitą papildomą prieaugį paimti į Gynybos fondą, tačiau turėjome susitikimą su Savivaldybių asociacija ir su jais sutarta.

– Pakalbėkime dar apie PVM lengvatas. Jūs siūlote knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifą mažinti nuo 9 iki 5%, kas yra naujiena, taip pat didinti lengvatinį 9% tarifą iki 12%. O kodėl su knygomis taip nusprendėt?

– Dėl to, kad elektroniniai leidiniai ir periodiniai leidiniai ir dabar yra apmokestinami 5%. Tai logikos tame, kodėl kitos knygos yra 9%, o elektroninės 5%, nėra. Antra vertus, manau, kad didinti tą tarifą iki 12% knygoms tuo metu, kai bus tam tikrų apmokestinimo pasikeitimų autoriams už jų gaunamą honorarą, irgi būtų nesąžininga. Tai pirmiausia motyvas vis dėlto suvienodinti elektroninius ir paprastus leidinius.

– O 12% PVM tarifas bus centriniam šildymui vietoj 9%? 

– Ne, centriniam šildymui mes siūlome lengvatą apskritai naikinti. Dėl to, kad tai yra lengvata, ji netikslinga, jinai pasiekia tuos, kuriems iš esmės ji nėra reikalinga, pačius turtingiausius, turinčius daugiausia šildomo ploto. Tuo tarpu tiems žmonėms, kuriems yra nelengva susimokėti už komunalines paslaugas, jau dabar yra numatytos lengvatos ir šios Vyriausybės planuose yra reikšmingai išplėsti tas lengvatas, pvz., nustatant žymiai liberalesnius turto limitus.

– Žodžiu, grįžta 21% PVM šildymui kartu su išplėstom lengvatom turtui? 

– Taip. Mes siūlome galiausiai priimti šitą sprendimą. Jis sukeldavo visokių kontroversijų anksčiau, bet man atrodo, šiandien iš tikrųjų susiklostė tinkamos sąlygos priimti tą sprendimą, kadangi energijos kainos nėra kosminėse aukštumose ir valstybė turi galimybę pasirūpinti tais, kuriems to labiausiai reikia. 

– Dar liko draudimo mokestis – kaip suprantu, lieka vienas 10% tarifas visoms sutartims, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę, kuriai anksčiau siūlėte 5% tarifą. Kodėl to atsisakėte?

– Dėl to, kad civilinės atsakomybės apdraudimas fiziniams asmenims yra įstatymo reikalavimas ir niekas, kas vairuoja automobilį, negali išsisukti nuo šito draudimo. Antra vertus, civilinės atsakomybės draudimo įmokos taip pat auga. Tai tie, kurie vairuoja, jie tam tikra prasme ir dabar jau neša tą papildomą infliacijos ir ekonominio augimo naštą, kurią galbūt būtų nesąžininga dar labiau padidinti.

Bet visoms kitoms draudimo rūšims labai nedidelis 10% mokestis, kurį mes vadiname saugumo mokesčiu ir kuris eitų į Gynybos fondą, man atrodo, jis yra logiškas. Jeigu tu draudiesi, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, na, susimokėk dar ir tuos 10% to turto saugumui, nes tavo turto išlikimas ir nuo to priklauso.

– Paskutinis liko cukraus mokestis...

– Tikrai ne cukraus – saldintų gėrimų ir taikomas ne cukrui kaip tokiam, o būtent saldintiems gėrimams, kur yra ir medicinos mokslo įrodymai, kad jų vartojimo ribojimas teigiamai paveiktų visuomenės sveikatą. Lengvatos būtų kūdikių mišinėliams arba jogurtams, arba pienui. Antra vertus, tai taip pat kompromisinis variantas.

– Po antro svarstymų raundo, kai dabar dvi savaites savo pastabas galės teikti tiek institucijos, tiek visuomenė, ir pataisos pagaliau pasieks Vyriausybę bei Seimą, dėl ko jūs labiausiai nerimaujate? Kas, jūsų manymu, galėtų keistis po diskusijų, ypač Seime? 

– Sunku prognozuoti. Viešojoje erdvėje šiuo metu daugiausia diskusijų būtent dėl nekomercinio NT mokesčio. Pasiūlymų bus visokių. Šiuo metu aš net ir nenorėčiau prognozuoti, kur čia bus kažkokių punktų. Man tikrai labai norėtųsi, kad tas subalansuotas variantas toks į Vyriausybę ir atkeliautų.

Mūsų specialistai Finansų ministerijoje atliko ekonominio poveikio vertinimą ir jis rodo, kad esant kitom lygiom aplinkybėm, įgyvendinus šituos pakeitimus ir atsižvelgiant į didesnį gyventojų pajamų, įmonių pelnų apmokestinimą, pačiu blogiausiu atveju galima tikėtis 0,2% BVP praradimo.

Antra vertus, tikrai nepamirškime, kad įgyvendinus šituos pakeitimus galų gale galima būtų atšildyti šiuo metu įšaldytą milžinišką RRF fondo pinigų sumą – 400 mln. Eur, kurių investavimas į mūsų ūkį keleriopai padengtų BVP praradimus. Tai va tokia yra ekonominė šito klausimo realybė.

– Premjeras pranešė, jog kitais metais gynybai numatoma skirti 5,25 proc. BVP ir toks biudžeto projektas turėtų atkeliauti į Seimą. Kiek jūs planuojate gynybai surinkti iš didesnių mokesčių didesnių?

 – Jeigu aš neklystu, ne pirmaisiais, bet jau antraisiais, trečiaisiais metais pajamų prieaugis būtų arti 600 mln. Eur per metus.

– Bet tai per mažai.

– Tai yra per mažai. Antra vertus, nežiūrėkim plokščiai į gynybos finansavimą. Tie penki su virš procentų, jie nebūtinai turi būti įkalkuliuoti į mūsų valstybės biudžetą. Nepamirškime, kad mes paleidžiame milžinišką viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą – tai yra gynybos išlaidos į karinio miestelio Rūdninkuose statybą. Iš valstybės biudžeto mes pradėsime kompensuoti tas investuotas lėšas nuo 2028 m. ir tas kompensavimas išsidėstys per ilgą laikotarpį, kurį mes suderėsime, pavyzdžiui, su Europos investicijų banku.

Tai tas skaičiavimas nėra toks tiesioginis. Tai, ką mes gynybai išleisime 2026-2027 m., nebūtinai atsispindės valstybės biudžete. Tačiau tai, ko reikia mums valstybės biudžete, pavyzdžiui, įsigyjant ginkluotę arba dalyvaujant europiniuose įsigijimo projektuose, tai šitą iš Gynybos fondo lėšų papildytų tokiu būdu, manau, mes sugebėsime finansuoti, kad smarkiai nepažeistume Mastrichto kriterijų.

Be abejo, turėsime pasinaudoti ES siūloma išlyga, kuri leis laikinai peržengti, bet tik laikinai peržengti 3% Mastrichto kriterijaus deficito ribą. Bet sąlyga yra, kad po ketverių metų mes turime tą peržengimą susikompensuoti. Tai tokiu būdu mes pinigų srautus ir susiplanuosim.

– Ar jūsų analitikai paskaičiavo pesimistinį variantą, jeigu nepavyktų iš šitų mokesčių padidinimo surinkti jūsų planuojamų, tarkim, 600 mln. Eur, o pavyktų tik pusę to, pvz.? Nes kai kurie ekonomistai kalba, kad jūs galit negauti to efekto, kurio tikitės.

– Kada mes prognozuojame ekonominę šalies ateitį, visada suskaičiuojame centrinį scenarijų. Ką mes po to šalia jo pasakome, tai didinančias ir mažinančias augimo tempus rizikas. Tų rizikų yra, aš tikrai neužmerkiu akių. Tos rizikos yra, bet mūsų fiskaliniai rezultatai yra paskaičiuoti centriniam scenarijuj. Kito scenarijaus nėra ir mes galim tik pasakyt, gali būt daugiau, gali būt mažiau, bet centrinis mūsų tikėtinas scenarijus yra toks.