Rusijos centrinis bankas siunčia pavojaus signalą Kremliui

Centrinis bankas šį įspėjimą pateikė prezentacijoje, parengtoje vasario mėn. diskusijai, kuriai pirmininkavo ministras pirmininkas Michailas Mišustinas ir kurią matė „Reuters“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad gali įvesti Rusijai papildomų sankcijų, jei taikos susitarimas nebus sudarytas. Jis taip pat pažadėjo padidinti JAV naftos gavybą ir paragino OPEC lyderę Saudo Arabiją pumpuoti daugiau naftos, kad padėtų pasaulio ekonomikai.
Centrinis bankas, kuris bent kartą per metus įslaptintose ataskaitose atidžiai nagrinėja ekonominę riziką, nenurodė, pagal kokį scenarijų OPEC ir Jungtinės Valstijos galėtų užtvindyti rinką ir kiek tikėtina tokia rizika.
Ankstesnėse savo ataskaitose, kurias matė „Reuters“, centrinis bankas įvardijo naftos kainas kaip vieną iš Rusijos ekonomikai kylančių rizikų, tačiau niekada taip konkrečiai nenurodė, kaip galėtų pasireikšti užsitęsęs žemų naftos kainų ciklas.
Minėtose centrinio banko skaidrėse taip pat teigiama, kad OPEC nepanaudoti pajėgumai yra beveik rekordiškai dideli – prilygsta Rusijos naftos eksporto apimčiai.
„Istorinis precedentas: po 1974–1985 m. aukštų naftos kainų laikotarpio laukė 18 (!!!) metų žemų naftos kainų“, – sakoma pristatymo skaidrėje, naudojant tris šauktukus.
Dešimtmečius aukštos naftos kainos leido Kremliui amortizuoti ekonomiką ir leisti lėšas politinėms kampanijoms užsienyje, pavyzdžiui, remti vyriausybes nuo Kubos iki Angolos ir Vietnamo.
Kainoms kritus, ekonomika atsidurdavo ant dugno, o tai turėjo įspūdingų geopolitinių pasekmių, pavyzdžiui, 1991 m., kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Šiuo metu naftos kainos yra apie 70 USD už barelį – tai kol kas patogus lygis Rusijai, kurios biudžete numatyta 69,7 USD kaina. Tačiau Rusijai šiemet nesiseka pasiekti biudžete užsibrėžtų tikslų, ekonomiką kankina aukšta infliacija, o verslą dusina itin aukštos palūkanos, kurias centrinis bankas atkakliai laiko ties maždaug 20%.