Pirmieji naujosios JAV prezidento administracijos signalai sukėlė nerimą ES pareigūnams

ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas žurnalistams teigė, kad M. Rubio į šią savaitę vykusį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą buvo kviestas ir todėl, kad „paaiškintų JAV požiūrį“ ir į paskutiniu metu viešoje erdvėje išsakytas pretenzijas į Grenlandiją. Joje gyvena apie 60.000 ES piliečių.

M. Rubio susitikime nepasirodė ir neprisijungė į jį nuotoliu. Naujasis JAV valstybės sekretorius apskritai niekaip nereagavo į Bendrijos kvietimą. 

Paklaustas apie K. Kallas kvietimą, M. Rubio atstovas spaudai „Politico“ atsakė, kad „šiuo metu nėra numatyta jokių sekretoriaus kelionių, apie kurias galėtume pranešti“.

Neatvykimas nebūtinai yra lemtinga diplomatinė klaida. ES užsienio reikalų ministrai paprastai susitinka bent kartą per mėnesį, taigi M. Rubio gali atvykti kitą kartą. Tačiau JAV valstybės sekretoriaus tyla sukėlė nerimą Briuselio pareigūnams. Ypač dėl pastaruoju metu ir taip įtemptų santykių tarp sąjungininkų. 

M. Rubio tylėjimas sukėlė nerimą pareigūnams Briuselyje, kurie įtaria, kad JAV prezidento D. Trumpo administracija sąmoningai nesivelia į bendradarbiavimą ES lygiu ir norėtų su Europos šalimis bendrauti dvišaliu formatu. Visa tai yra strategijos „skaldyk ir valdyk“, kuria gali būti silpninama ES, dalis, – teigia „Politico“ apžvalgininkai.

Tai nėra geras signalas ES ir JAV santykiams ir visiškai kitokia santykių dinamika negu tarp buvusio Amerikos prezidento Joe Bideno administracijos ir Bendrijos. Tuo metu Vašingtonas glaudžiai bendradarbiavo su Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen biuru visais klausimais – nuo sankcijų Rusijai iki vakcinų pirkimo.

Europa rizikuoja, kad D. Trumpui pavyks susilpninti Bendrijos vienybę, todėl Briuselis taps labiau pažeidžiamas dėl Vašingtono spaudimo tokiais klausimais kaip prekyba.

ES pareigūnai – nelaukiami svečiai 

Ir daugiau D. Trumpo komandos veiksmų rodo šaltuką ES kaip organizacijos atžvilgiu.  JAV prezidentas į savo inauguraciją sausio 20 d. nepakvietė nė vieno iš svarbiausių Bendrijos pareigūnų – nei Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen, nei vyriausiosios ES diplomatės K. Kallas, nei Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos, tačiau nusprendė pakviesti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni.

ES paprasčiausiai neatrodo D. Trumpo administracijos prioritetas. Be pirmųjų pokalbių telefonu su tuzinu ES nepriklausančių šalių užsienio reikalų ministrų, M. Rubio kalbėjosi su penkiais Bendrijos užsienio reikalų ministrais. Tačiau ne su ES pareigūnais. 

VŽ primena, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat telefonu asmeniškai vienas pirmųjų kalbėjosi su M. Rubio.

„Mūsų įsipareigojimai saugumui ir kolektyvinei gynybai yra nepalaužiami, – po pokalbio įraše socialiniame tinkle „X“ teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių mūsų žemėje.“

Italijos užsienio reikalų ministras po pokalbio buvo nusiteikęs optimistiškai. 

„Iš amerikiečių nesulaukėme jokios neigiamos žinios Italijos atžvilgiu, todėl manau, kad viskas vyksta visiškai teisinga linkme. Manau, kad yra vietos dialogui su JAV“, – praėjus dienai po pokalbio su M. Rubio Briuselyje kalbėjo Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

Galiausiai K. Kallas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad jai telefonu pavyko pasikalbėti su JAV valstybės sekretoriumi. Nors pokalbis įvyko gerokai vėliau negu su kitais lyderiais. 

„Aptarėme pasaulines problemas, kuriose ES ir JAV turi bendrų interesų, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, Irano įtaką ir Kinijos keliamus iššūkius. ES ir JAV visada stipresnės veikdamos kartu. Tikimės netrukus susitikti“, – „X“ rašė K. Kallas.

Aukščiausiems ES pareigūnams neliko nieko kito, kaip tik drąsiai nusiteikti ir skelbti, kad ES yra atvira dialogui su naująja administracija. Jei M. Rubio jaučiasi taip pat, vasario 24 d. įvyks dar vienas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Tačiau suprasti vienas kitą gali būti sudėtinga. 

Dar daugiau žibalo į ugnį jau pirmosiomis naujojo JAV lyderio darbo dienomis įpylė jo telefonu įvykęs konfliktas su Danijos premjere Mette Frederiksen. D. Trumpas grasino sankcijomis, jei Kopenhaga nenusileis jo reikalavimams dėl Grenlandijos.

D. Trumpas primygtinai tvirtino norintis, kad JAV perimtų Grenlandiją – didžiulę ir autonomišką Danijos salą, užimančią strategiškai svarbią vandenyno dalį, nes tirpstant ledynams atsiveria nauji laivybos keliai. 

Pasak Europos pareigūnų, M. Frederiksen pateikė įvairių pasiūlymų dėl glaudesnio bendradarbiavimo kariniais ir ekonominiais klausimais, tačiau primygtinai tvirtino, kad Grenlandija, kurioje jau yra svarbi Amerikos bazė, nėra parduodama.

Įtampa dėl Grenlandijos nepadeda 

Viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad 85% Grenlandijos gyventojų nepritaria prisijungimui prie JAV, nors D. Trumpas tvirtina, kad žmonės ten to nori.

Tik 6% Grenlandijos gyventojų yra už prisijungimą prie JAV, 9% neturi nuomonės šiuo klausimu.

Apklausa taip pat parodė, jog beveik pusė Grenlandijos gyventojų mano, kad padidėjęs D. Trumpo dėmesys salai kelia grėsmę.

Po sausio 15 d. skambučio, apie kurio agresyvų toną anksčiau pranešė „The Financial Times“, Danija stengėsi nuraminti situaciją, ragindama savo partnerius Bendrijoje neaštrinti padėties, kol reikalai taps aiškesni, informavo neįvardijami ES pareigūnai.

Tačiau jei D. Trumpas nuspręstų daryti spaudimą Danijai ekonominėmis priemonėmis, taikydamas muitus, prognozuojama, kad Bendrija bus priversta įvesti atsakomuosius muitus, teigia Zaki Laidi, politikos mokslų instituto „Sciences Po“ profesorius ir buvusio ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio patarėjas.

„Man buvo pasakyta, kad D. Trumpas gana rimtai nusiteikęs Grenlandijos atžvilgiu, ir tai bus didžiulis iššūkis ES, jei į tai griežtai nereaguosime“, – teigė Z. Laidi.

Šis nuogąstavimo jausmas buvo akivaizdus Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume. Čia sklandė gandai apie D. Trumpo pokalbį su M. Frederiksen, kaip ir nerimas dėl to, ką antroji D. Trumpo administracija reikš visai Europai.

Kol kas danai daugiausia dėmesio skiria dialogui. Tačiau ES ir JAV santykius dar labiau apkartinti gali D. Trumpo planuojami muitai. Jis žadėjo vasario 1 d. paskelbti naujus muitus ne tik Kanadai ir Meksikai, bet ir Bendrijai. Kol kas nėra iki galo aišku, ar tikrai jie bus paskelbti ir kokio dydžio.