Dar viena D. Trumpo kadencija Baltuosiuose rūmuose išbandys transatlantinius santykius

Pirmosios D. Trumpo kadencijos metu jo autoritarinius instinktus varžė prezidento pasirinkti pareigūnai, biurokratija ir teismai. Tačiau antrosios kadencijos metu situacija gali pasikeisti.

„Amerika gali lengvai išgyventi dar ketverius D. Trumpo prezidentavimo metus, kaip ir kitų abiejų partijų buvusių netobulų vyrų prezidentavimo laikotarpius. Šalis gali net suklestėti. Tačiau rinkdami D. Trumpą laisvojo pasaulio lyderiu, amerikiečiai rizikuoja ekonomika, teisine valstybe ir tarptautine taika“, – teigia „The Economist“.

Bent jau D. Trumpo komanda antrąją kadenciją būtų kitokia negu pirmąją.

„Buvęs JAV prezidentas suprato negalintis kliautis senbuviais respublikonais, kad šie patenkintų jo užgaidas, jei jos stipriai prasilenkia su normomis. Tokių žmonių jis nebesirinks“, – sako Bartonas Gellmanas, „Brennan“ teisingumo centro vyresnysis patarėjas. 

VŽ primena, kad D. Trumpas pasirinko dešiniųjų pažiūrų Jamesą Davidą Vance’ą kaip savo dešiniąją ranką ir kandidatą į viceprezidentus. 

39 metų Ohajo senatorius yra vienas iš labiausiai izoliacionistiškai nusiteikusių Respublikonų partijos narių. Jis griežtai pasisako prieš tai, kad Ukrainai būtų skiriama daugiau lėšų, ir peikia, jo nuomone, pernelyg didelę Europos priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų, kai kalbama apie gynybą.

Be to, jo darbotvarkę šįkart sustiprins Respublikonų partijos susigrąžinta Senato kontrolė ir greičiausiai išlaikyta Atstovų Rūmų kontrolė. Demokratai turės nedaug galimybių varžyti respublikono sprendimų.

Europiečiams didžiausią nerimą turėtų kelti D. Trumpo ankstesni pareiškimai apie NATO aljansą.

„Vienas iš didelių Europos šalių prezidentų atsistojo ir pasakė: „Na, pone, jei mes nemokėsime ir jei mus užpuls Rusija, ar jūs ginsite mus?“ Aš pasakiau: „Jūs nemokėjote, jūs nesumokėję? Ne, aš jūsų neginčiau. Iš tiesų aš skatinčiau juos (rusus – VŽ) daryti viską, ką jie, po velnių, nori. Turit sumokėti. Turit apmokėti savo sąskaitas“, – per šią rinkiminę kampaniją yra pasakęs buvęs JAV prezidentas.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos esmė, įtvirtinta sutarties 5 straipsnyje, yra kolektyvinės gynybos pažadas, kad vienos šalies narės užpuolimas yra visų Aljansui priklausančių šalių užpuolimas. D. Trumpas jau seniai skundžiasi dėl to, kiek kitos NATO šalys išleidžia gynybai, palyginti su Jungtinėmis Valstijomis, ir ne kartą grasino išvesti JAV iš NATO.

Šiais metais 23 valstybės iš 32 NATO narių turėtų pasiekti 2% BVP išlaidų kartelę.

Ruošėsi iš anksto 

„Daugeliu atžvilgių NATO narės jaučiasi kur kas labiau pasitikinčios savo gebėjimais susidoroti su D. Trumpu nei tada, kai jis pirmą kartą atėjo į valdžią kaip visiškas pasaulio scenos mėgėjas. Iš dalies jų pasitikėjimą didina tai, kad ruošiamasi iš anksto“, – reziumuoja „Politico“ apklausę dešimtis Europos lyderių ir sprendimų priėmėjų.

Pasiruošimą, anot leidinio, iš esmės apima trys dedamosios.

Pirma, su D. Trumpu ir jo patarėjais intensyviai bendrauta asmeniškai, tikintis užmegzti santykius, kurie padės sumažinti konfliktus.

Antra, vykdomi politikos pokyčiai, kuriais siekiama įtikti D. Trumpui ir jo politinei koalicijai, daugiausia atkreipiant dėmesį į nusiskundimus dėl nepakankamų Europos gynybos išlaidų.

„Žinoma, didžiausias iššūkis yra tai, kad mes nežinome – ir, manau, niekas tiksliai nežino, – ką jis darys“, – „Politico“ sakė vienas NATO šalies diplomatas.

Be to, D. Trumpas būtų griežtas Kinijos atžvilgiu. Jei JAV taikys daugiau muitų Kinijai, tai gali sukelti riziką, kad vietoj to didesnis Kinijos eksporto kiekis bus dempingo kaina parduodamas Europoje. Tai savo ruožtu gali priversti ES pasekti JAV pavyzdžiu ir pakelti muitus, o tai padidintų prekybos karo su Kinija riziką. JAV taip pat gali didinti spaudimą Bendrijai mažinti ekonominius ryšius su Pekinu.

D. Trumpas rinkimų kampanijos metu yra pažadėjęs įvesti 10% tarifą visoms importuojamoms prekėms ir naujus 60% ar didesnius tarifus visoms prekėms iš Kinijos.

„Mūsų baziniai įverčiai rodo, kad euro zonos BVP, D. Trumpo pergalės atveju galėtų sumažėti maždaug 1%, o infliacija ūgtelėti 0,1 proc. punkto. D. Trumpo perrinkimas keltų didelę neigiamą riziką šiaip jau konstruktyviai euro zonos augimo prognozei“, – savo klientams išsiųstame pranešime teigė Jaris Stehnas ir Jamesas Moberly, JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai.

Anot ekspertų, prekybos politikos neapibrėžtumas, papildomas spaudimas Europai gynybos ir saugumo srityje ir JAV vidaus politikos sprendimai, pavyzdžiui, mokesčių srityje, turėtų neigiamą šalutinį efektą ir Europos ekonomikai.

Yra būdų išvengti konfrontacijos dėl prekybos arba ją sušvelninti, pavyzdžiui, palaikyti dialogą per ES ir JAV Prekybos ir technologijų tarybą (TTC), kad būtų galima išspręsti ginčus prieš jiems įvykstant. Bendrija taip pat turėtų stengtis paįvairinti ir užtikrinti prekybos susitarimus su kitais potencialiais prekybos partneriais, tokiais kaip MERCOSUR grupė ar Indija.

„Su JAV prezidentu J. Bidenu atsisveikiname su Šaltojo karo politikais, kurie į transatlantinę partnerystę žiūrėjo kaip į pusiau religinę dogmą. Europa turės priimti naujas Jungtines Amerikos Valstijas, labiau susirūpinusias dėl Azijos ir Lotynų Amerikos, galbūt partnerystės su Europa sąskaita“, – teigia Patrycja Sasnal, idėjų kalvės „Council on Foreign Relations“ apžvalgininkė.

Europiečiai, anot analitikės, tikėdamiesi, kad gali sugrįžti prie senų gerų laikų, kai JAV sumoka daug, o mainais prašo nedaug, po rinkimų skaudžiai nusivils. Tai ypač pasakytina apie išlaidas gynybai ir saugumą. Anot jos, Europa turi suprasti, kad transatlantiniai santykiai jau negrįžtamai pasikeitė ir kad ES interesai ir vertybės nebevisiškai sutampa su JAV.

Europos valstybės turi būti pasirengusios pasikeitusiai pasaulio tvarkai, kurioje jos daug labiau pasikliauja savimi ir kitais potencialiais sąjungininkais (Jungtine Karalyste, Japonija, Pietų Korėja) nei tradiciniais transatlantiniais partneriais.

Pavojingiausia – Ukrainai 

Vis tik D. Trumpo pergalė pavojingiausia yra Ukrainai.

D. Trumpas vieninteliuose įvykusiuose jo debatuose su oponente K. Harris paklaustas, ar jis nori, kad Ukraina laimėtų karą prieš Rusiją atsakė: „Aš noriu, kad karas baigtųsi“, atsisakydamas pasirinkti Rusijos ar Ukrainos pusę.

Buvęs JAV prezidentas teigė, kad jis galėtų per 24 val. išspręsti Rusijos karą Ukrainoje, jei būtų vėl išrinktas, ir kalbėjo apie gresiantį pasaulinį karą.

D. Trumpo pareiškimai, kad jam pavyks pasiekti susitarimą dėl karo nutraukimo dar prieš pradedant oficialiai eiti pareigas, kartu su jo dažnai išreiškiamu miglotu požiūriu į Ukrainą (jis netgi yra apkaltinęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėjus šį karą) kelia nerimą, jog jis privers ukrainiečius priimti jiems nepalankų sprendimą tiesiog nutraukdamas karinės paramos tiekimą.

V. Zelenskis, kuris pastaruoju metu gauna klausimą apie tai, kas nutiks, jei rinkimus laimės D. Trumpas, praktiškai kiekviename renginyje ar konferencijoje, kartojo, kad „supranta visas rizikas“.

„D. Trumpas daug kalba, bet aš negirdėjau, jog būtų sakęs, kad sumažins finansinę paramą Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis.

Kita vertus, jis suvokia tragiškas JAV karinės paramos praradimo pasekmes.

„Jei parama sumažės, Rusija užgrobs dar daugiau mūsų teritorijų ir mes nelaimėsime šio karo, – V. Zelenskis teigė Pietų Korėjos transliuotojui KBS. – Tokia yra realybė.“

Ukraina pastaruoju metu akivaizdžiai ieško būdų, kaip sudominti D. Trumpą, kurio „transakcinis“ požiūris į JAV užsienio politiką iš jo viešų pasisakymų yra gana aiškus visiems.

V. Zelenskis pabrėžia, kad apginti Ukrainą yra JAV „nacionalinis interesas, nes jo šalis yra turtinga gamtos išteklių, ypač naudingųjų metalų, kurie yra verti trilijonų USD“.

2022-aisiais Kanados konsultacijų kompanija „SecDev“ iš tiesų įvertino Ukrainoje glūdinčias naudingąsias iškasenas: dujas, anglis ir naftą, – jų vertė siekia 26 trln. USD.

Strateginiai resursai – įskaitant apie 7% visų pasaulio titano išteklių, 20% pasaulio grafito išteklių ir 500.000 t ličio, reikalingo elektromobilių baterijų gamybai, – glūdi Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos atstovų, britų žvalgybos ir kai kurių nepriklausomų šaltinių duomenimis, Rusija jau grobia kai kuriuos iš šių išteklių iš okupuotų teritorijų.

Pasak V. Zelenskio, šie ištekliai „sustiprins arba Rusiją ir jos sąjungininkes, arba Ukrainą ir demokratinį pasaulį“.

Dominuos transakciniai santykiai 

Lindsey Graghamas, JAV senatorius ir D. Trumpo šalininkas, viename interviu, kuriame dalyvavo kartu su V. Zelenskiu, patvirtino jo žodžius: „Jie „sėdi“ ant trilijonų dolerių vertų naudingųjų iškasenų, kurios praverstų mūsų ekonomikai. Todėl noriu padėti mūsų draugams Ukrainoje.“

„D. Trumpas yra visiškai neprognozuojamas – tiek gerąja, tiek blogąja prasme, – sako Oleksandras Kovalenka, žymus Ukrainos karybos ir politikos analitikas. – D. Trumpas gali visiškai neprognozuojamai nuspręsti dėl visiško paramos Ukrainai nutraukimo, bet lygiai taip pat neprognozuojamai gali paskirti tokio dydžio paramą, apie kurią Joe Bidenas ar K. Harris net nesvajojo.“

V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie galimybę Ukrainos kariais pakeisti JAV karius, dislokuotus Europoje, jau po to, kai šis karas baigsis. Jis pažymėjo, kad realiuose mūšiuose užgrūdinti Ukrainos kariai galėtų būti naudingi saugant Europos žemyną.

Ši idėja taip pat galėtų atliepti D. Trumpo išsakytą ilgalaikį tikslą sumažinti Europoje esančių JAV karių skaičių. 2020-aisiais jis iš Vokietijos atšaukė maždaug 10.000 JAV karių – apie ketvirtadalį apskritai dislokuotų šioje šalyje. Rusijos karo Ukrainoje kontekste D. Trumpo sprendimas atšaukti JAV karius iš bazių Europoje būtų stiprus signalas Kremliui, kuris gali paskatinti ir dar vieną Rusijos agresijos bangą.

Tiesa, dar prieš rinkimus Lietuvos politikai ir politologai ragino situacijos nedramatizuoti.

Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas, VŽ sakė, kad, nesvarbu, kas sėdės Baltuosiuose Rūmuose „lietuviai vis tiek išsisuks“.

„Mūsų įdirbis ir su viena, ir su kita stovykla (respublikonų ir demokratų – VŽ) – gana reikšmingas. Mes dirvą nuolat purename. Tarkime, jei laimėtų D. Trumpas, jo akyse tiek Baltijos šalys, tiek Lenkija, yra pavyzdinės Europos valstybės, viską darančios teisingai. Manau, kad tikrai sugebėsime pasinaudoti šiuo požiūriu, – prognozavo Ž. Pavilionis.

O Dovilė Šakalienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, pridūrė, kad, nors skirtumų tarp kandidatų yra, „Lietuva dirbs su tuo, ką pasirinks Amerikos žmonės“.

„Svarbu tai, jog D. Trumpas ir K. Harris vieningai sutaria, kad pagrindinė grėsmė yra Kinija. (...) Taigi, mūsų pagrindinis iššūkis bus Kinijos ir Rusijos stiprėjančio bendrininkavimo rizikų akcentavimas, JAV ir Europos partnerystės, ginantis nuo šios „blogio ašies“, stiprinimas, ypač atsižvelgiant į JAV interesus Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – pažymėjo ji.  

D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad kandidatų į JAV prezidentus strateginiai tikslai – panašūs, nors taktika skiriasi: „D. Trumpas akcentuoja spaudimą, K. Harris pabrėžia aljansų reikšmę.“

„Žinoma, abu metodai duoda tam tikrų rezultatų. Bet iš esmės skirtųsi pats bendravimo stilius“, – prognozavo NSGK narė.

Margarita Šešelgytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė,n pastebi, kad D. Trumpui svarbūs transakciniai santykiai. 

„D. Trumpas į tarptautinius santykius linkęs žvelgti iš verslininko perspektyvos – jam svarbu transakcijos, mainai: „tu man, aš tau“. Sakyčiau, realizmo tarptautinių santykių perspektyva persmelktas požiūris, kuris veikiau remiasi stipriojo teise, o ne liberalizmo paradigmos siūlomos teisės viršenybės principu. Tai nėra gera žinia tarptautinėms institucijoms – Jungtinėms Tautoms, NATO ir kitoms. Atrodo, kad galime tikėtis daugiau dvišalio, o ne daugiašalio bendradarbiavimo“, – prognozavo M. Šešelgytė.

Dar viena problema, pasak profesorės, kad D. Trumpas – nenuspėjamas, o tai tarptautiniuose santykiuose nėra gerai.

Būtent realizmu grįstas D. Trumpo požiūris, pasak Ž. Pavilionio, gali sukelti nepageidaujamų trinčių tarp sąjungininkų.

„Nesakau, kad santykiai su Europa atšals, tiesiog gali padaugėti įvairių nereikalingų konfliktų, kuriuos reikės valdyti. Diplomatiškai šnekant, D. Trumpo požiūris į Vokietiją ir Prancūziją – ne visuomet objektyvus, na ir dar jo meilė Viktorui Orbanui (Vengrijos premjerui – VŽ). (...) Vis dėlto respublikonai pasižymi „kietu“ požiūriu: „mes laimime, jūs pralaimite“. Tokia jėgos politika. Todėl, manau, jie stengsis padidinti JAV karinę galią, sieks energetiškai dominuoti. O demokratai laikosi požiūrio „visi laimi“ (angl. win-win). Deja, tai ne visuomet padeda, ypač kai kovoji su autoritarais“, – teigė Ž. Pavilionis. 

Mažvydas Jastramskis, politologas, Vilniaus universiteto (VU) TSPMI docentas, teigia, kad K. Harris pralaimėjimą lėmė nepopuliari J. Bideno administracija.

„Nepopuliari vyriausybė pralaimi –  K. Harris pralaimėjimas didele dalimi yra J. Bideno  pralaimėjimas. Fundamentai vis dar paaiškina JAV rinkiminius pokyčius – infliacija ir jos įtakoti prasti ekonomikos vertinimai demokratams kainavo perrinkimą. D. Trumpas 2016 metais su siena buvo įžvalgus – demokratai į jį reagavo tapdami palankesniais imigracijos atžvilgiu, tačiau galiausiai tai atsisuko prieš juos. Panašu, kad įžvalgus buvo ir G. Landsbergis – dabar konfrontacija su Kinija taps dar svarbesne JAV užsienio politikoje ir mes turėsime prie to taikytis.  Atitinkamai tolesnis gynybos finansavimo didinimas tampa būtinybe“, – JAV rinkimus įvertino politologas.

Jau dabar aišku, kad antroji D. Trumpo antroji kadencija greičiausiai nebus tokia, kokia buvo pirmoji. Jis turės kur kas didesnį mandatą diktuoti darbotvarkę Kongrese. Amerikos dėmesys gali nusisukti nuo Europos, ypač saugumo ir gynybos srityje, tad ginkluotis ir didinti savo savarankiškumą reikės greitai. Respublikono pergalė rinkimuose gali būti tinkamu žadintuvu išjudinti Europą.