Seimo rinkimai 2024: laimėjo socialdemokratai

[infogram id="f7940191-d890-498c-958d-15b89974d8b4" prefix="Xes" format="interactive" title="2024 m. Seimo rinkim: mandatų skaičius"]

[infogram id="37024d15-7c5c-4d01-8dc5-75e414b4510d" prefix="nzT" format="interactive" title="2024 m. Seimo rinkimų rezultatai: po II turo"]

[infogram id="99220007-95a8-431a-8493-96a5cba10c91" prefix="K4p" format="interactive" title="Seimo rinkimai 2024: rezultatai po I turo vienmandatėse apygardose"]

[infogram id="b45fa689-832f-49cb-96c0-ae21c91b0169" prefix="AqB" format="interactive" title="Koalicijos alternatyvos"]

Tariasi dėl koalicijos

Paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams, laimėtojų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) štabe apsilankė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Po konsultacijų su demokratais, su socialdemokratais tame pačiame štabe viešėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, jį lydėjo politikos naujokas Ignas Vėgėlė.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad su partijomis kalbasi atskirai, todėl LVŽS pirmininkas R. Karbauskis laukė savo eilės ir su V. Blinkevičiūte susitiko tik iš LSDP štabo išvykus S. Skverneliui.

Demokratų atstovai su socialdemokratų lydere dėl bendro darbo koalicijoje kalbėjosi privačioje patalpoje, į LSDP štabą buvo atvykę ir L. Savickas, ir V. Sinkevičius.

„Turi dirbti komandos, turi dirbti žmonės, kurie turi sutaikyti mūsų programas. Šiandien jūs jokio sprendimo nesulaukėte ir negalėjote sulaukti. Kaip suprantu, deleguoja kiekviena partija po keturis žmones į darbo grupes, tos darbo grupės dirbs ir manau, kad iki [socialdemokratų] tarybos posėdžio, prezidiumo posėdžio kitą savaitę turėtų tos grupės būti padariusios savo darbą ir priimti sprendimą“, – po susitikimo su V. Blinkevičiūte kalbėjo R. Karbauskis.

Plačiau skaitykite čia.

A. Veryga: tikrai tai nėra rezultatas, dėl kurio labai džiugu

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) II-ajame Seimo rinkime iškovojus tik 2 mandatus, partijos lyderis Aurelijus Veryga sako, kad tai nėra rezultatas, kurio buvo tikėtasi. „Valstiečiams“ šių parlamento rinkimų metu teko ir naujas iššūkis – peržengti 7% rinkėjų balsų kartelę, papildžius savo sąrašą advokato Igno Vėgėlės komandos nariais.

„Aš manau, kad mes turėsime, kaip ir kiekviena politinė jėga, rimtą rezultatų aptarimą, ir žiūrėsime, kas ir kur mums nepasisekė, nes tegul mes turim nors 8 žmones, to užtenka, kad frakciją Seime suformuoti. Bet tikrai tai nėra rezultatas, kurio tikėjomės prieš rinkimus“, – „Laisvės TV“ transliacijoje kalbėjo A. Veryga.

Eimantas Kirkutis, LVŽS kandidatas, Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras laimėjo Šiaulių krašto apygardoje, o Marių apygardoje Klaipėdoje pergalę išplėšti pavyko „valstietei“ Ligitai Girskienei.

„Aišku, visi nori laimėti, ir  nori laimėti kaip galima daugiau, kad galėtų rimčiau savo darbą padaryti, pažadus įgyvendinti. Bet tikrai tai nėra rezultatas, dėl kurio labai džiugu“, – teigė A. Veryga. 

V. Čmilytė-Nielsen: laimėjome 11–12 mandatų, pasiūlymų koalicijai dar negavome

Liberalų sąjūdis pelnė 11–12 mandatų, tačiau pasiūlymų dėl koalicijos iš Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų dar negavo, teigia partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Rezultatas geras. Po pirmojo turo buvo tikrai geras partijos rezultatas ir šiandien mes jį užtvirtinome. Tikiu, kad turime 12 mandatų, 11 tai tikrai. Bus stiprus liberalų balsas Seime“, – sekmadienio vakarą žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Socialdemokratai turi galimybę suformuoti stabilią koaliciją, sako ekspertai

Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijai laimint Seimo rinkimus, politologai sako, kad jie turi perspektyvą sudaryti stabilią valdančiąją koaliciją, kurią sudarytų trijų partijų atstovai.

LSDP anksčiau skelbė ketinanti formuoti valdančiąją daugumą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šiąnakt susitinka su jų atstovais.

Stebuklas Riešėje

Vilniaus rajone esančioje Riešės apygardoje laimėjusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Daiva Ulbinaitė sako, kad prie jos pergalės prisidėjo pasikeitę gyventojai ir jų požiūris.

„Dar bandėme sakyti, kad pakartosime antrą stebuklą prie Riešės, bet man atrodo, kad Riešės apygardoje žmonės jau yra tiek pažengę, tiek sąmoningi, tiek pilietiški, tiek geba susivienyti, kad nežinau, ar tai stebuklas dar kartą, ar tai jau realybė. Man atrodo, kad Vilniaus rajone laisvės padaugėjo dar daugiau, ir tiesiog yra daugiau laisvų žmonių. Ir tas stebuklas jau yra net nebe stebuklas, o realija“, – „Laisvės TV“ transliacijoje kalbėjo D. Ulbinaitė.

Ji mano, kad balsuoti rinkėjus galėjo paskatinti išreikšta prezidentės Dalios Grybauskaitės parama. O pačiai konservatorei šis palaikymas buvo netikėtas, nepaisant to, kad D. Ulbinaitė dirbo D. Grybauskaitės patarėja.

Riešės apygardoje D. Ulbinaitė laimėjo prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narį Waldemarą Urbaną.

S. Skvernelis atvyko į socialdemokratų štabą tartis dėl koalicijos

Jis su socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte užsidarė uždaroje patalpoje tartis dėl bendro darbo koalicijoje, į LSDP štabą atvyko ir demokratų atstovai Lukas Savickas ir Virginijus Sinkevičius.

V. Blinkevičiūtė „Vardan Lietuvos“ atstovus formuoti valdančiąją koaliciją pakvietė jau pirmojo Seimo rinkimų turo prieš dvi savaites.

Pirminiais duomenimis, LSDP naujajame Seime turės 50 vietų, demokratai – 14.

Netikėtumas Pilaitės-Karoliniškių apygardoje

Konservatorė Radvilė Morkūnienė-Mikulėnienė Vilniaus Pilaitės-Karoliniškių apygardoje pralaimėjo „Nacionalinio susivienijimo“ lyderiui Vytautui Sinicai.

TS-LKD lyderė jau pasveikino su oponentą su pergale.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad jos oponentas kampanijos prieš antrąjį turą metu rinkosi akcentuoti būtent tai, kad ji jau patekusi į Seimą pirmajame rinkimų ture. Politikės nuomone, tai nėra garbinga. Ji pati kalbėjusi apie savo vertybes ir partijos programą.

G. Palucko koalicijos vizija: prioritetas – dvi opozicinės partijos

Socialdemokratų partijos atstovas Gintautas Paluckas teigia, kad rinkimus laimėję socialdemokratai prioritetą teikia kitoms dviem šiuo metu opozicijoje esančioms partijoms –  Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

„Jeigu visos trys susitars, koalicija bus ganėtinai tvari, turint omenyje, kad yra dar keletas neafilijuotų asmenų, kuriuos būtų galima prisijungti. <...> Natūralu, ketverius metus dirbus opozicijoje ir turint opozicinę darbotvarkę, vieni kitus geriausiai žinome“, –  sakė G. Paluckas.

Visgi jis pabrėžė, kad viso derybos dėl koalicijos nusikels į pirmadienį, tiksliai suskaičiavus laimėtus mandatus.

„Mūsų, Demokratų ir Valstiečių dauguma kartu sudėjus leidžia mums jaustis užtikrintai formuojant naują valdančią koaliciją“, –  sakė G. Paluckas.

Politikas taip pat nurodė savo priežastį, kodėl pirmajame ture į nugarą kvėpavę konservatoriai, antrąjį smarkiai pralaimėjo.

„Po pirmo turo išaiškėjo vienas dalykas – valdančiąją koaliciją gali formuoti arba socialdemokratai, arba, jeigu laimėtų daugiausia skaičių, konservatoriai, nors jiems balsų trūko. Aš manau, kad tai padėjo apsispręsti žmonėms antrame ture ir  vyko tam tikras blokinis balsavimas, kai žmonės matydami būsimą ar galima socialdemokratų vyriausybę, ją rinkosi“, –  nurodė G. Paluckas.

Laisvės partija pralaimėjo rinkimus

I-ajame Seimo rinkimų ture neperžengusi 5% rinkėjų balsų kartelės, Laisvės partija prarado šansą ir II-ojo turo metu laimėti bent kelis mandatus ir patekti į parlamentą.

Žirmūnų apygardoje Vilniuje daugiausia rinkėjų balsų surinko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Paulė Kuzmickienė (55,89%), aplenkusi „laisvietę“ Morganą Danielę (34,47%). Naujamiesčio–Vilkpėdės apygardoje sostinėje rinkimus laimėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis (48,54%), įveikęs Laisvės partijos vicepirmininką Tomą Vytautą Raskevičių (43,08%).

„Aš manau, kad akivaizdžiai mums pritrūko ryšio su žmonėmis ir jų socialinėmis problemomis arba tomis problemomis, kuriomis jie gyvena. Tai būtent nuo šio atspirties taško, tai, ką rodo rinkimų rezultatai, mes sugrįšime į politinę bendruomenę. Visų pirmiausia, išsianalizuosime, kas įvyko. Tada tikriausiai yra neišvengiami pokyčiai partijos vadovybėje, nes rinkimai yra, iš esmės, pralaimėti“, – „Laisvės TV“ transliacijoje kalbėjo T. V. Raskevičius.

Pasaulio lietuvių apygardoje Laisvės partijos kandidatė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (45,94%) pralaimėjo TS-LKD atstovei Daliai Asanavičiūtei (49,1%). Tiesa, paštu ambasadas dar gali pasiekti rinkėjų balsai, o kandidates skiria 517 balsų.

S. Skvernelis ministru nedirbtų

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad nedirbtų ministru kitos kadencijos Vyriausybėje, net jeigu jo partija būtų valdančiojoje daugumoje. „Ne, tikrai ne“, – LRT televizijai sekmadienio vakarą sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dirbtų Vyriausybėje.

F. Jansonas: prezidentas kviesis parlamentinių partijų lyderius aptarti koalicijos dėlionę

Prezidentas Gitanas Nausėda kviesis į Seimą patekusių partijų vadovus susitikti, kalbėsis apie valdančiosios koalicijos formavimą.

Taip žurnalistams sakė Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) štabe sekmadienį apsilankęs šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

„Rytoj prezidentas pasikvies visų į Seimą patekusių partijų vadovus (...) Esminis tikslas yra išsiaiškinti, kokios yra galimos valdančiosios daugumos dėlionės, kaip tai atrodys, kaip mato laimėjusi partija, kaip mato partijos, kurios užėmė antrą, trečią, penktą, šeštą vietas, kas iš to išeis“, – kalbėjo F. Jansonas.

Jis teigė, kad Prezidentūra tikisi, jog suformuota koalicija bus stabili.

„Šiuo atveju mes tikimės koalicijos, kuri būtų pakankamai skaitlinga, kad įgyvendintų savo pažadus Lietuvos gyventojams, mes tikimės koalicijos, kuri nesugriūtų, pradėdama įgyvendinti tuos pažadus“, – sakė F. Jansonas.

Prezidento patarėjas tikino, kad kitų partijų štabų aplankyti neketina ir atėjo pasveikinti rinkimus laimėjusios partijos.

„Kadangi nugalėtojas labai aiškus, todėl ir sveikiname“, – teigė F. Jansonas.

Suskaičiuoti visi balsai

Pirmadienį bus perskaičiuojami balsai Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad Naujininkų-Rasų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur minimalia persvara prieš Vygintą Gasparavičių (48.22%) laimėjo Artūras Zuokas (48.52%), numatomas balsų perskaičiavimas.  Sprendimas perskaičiuoti šios rinkimų apygardos balsus priimtas dėl itin mažo skirtumo – 32 balsų tarp kandidatų. 

Pasaulio lietuvių apygardoje suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Dalia Asanavičiūtė (49,1%). Antroje vietoje liko Laisvės partijos kandidatė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (45,94%).

Deltuvos pietinėje apygardoje (Širvintų ir Ukmergės rajonuose) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė, Ukmergės r. savivaldybės tarybos narė Indrė Kižienė (53,61%). Antroje vietoje liko Lietuvos regionų partijos kandidatas, anksčiau priklausęs Darbo partijai, Jonas Pinskus (42,24%).

Riešės apygardoje (Vilniaus rajone) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė, vidaus reikalų ministrės patarėja Daiva Ulbinaitė (54,41%). Antroje vietoje liko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Waldemar Urban (43,36%).

Verkių apygardoje (Vilniuje) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas, energetikos ministras Dainius Kreivys (57,61%). Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas (40,58%).

Kuršo apygardoje (Kretingos ir Skuodo rajonuose) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Violeta Turauskaitė (63,72%). Antroje vietoje liko Lietuvos regionų partijos atstovas, anksčiau priklausęs Lietuvos socialdemokratų partijai, Antanas Vinkus (33,54%).

Telšių apygardoje suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Telšių kultūros centro režisierė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė (53,44%). Antroje vietoje liko Valentinas Bukauskas – išsikėlęs pats (43,86%).

Šiaulių krašto apygardoje suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Kirkutis (59,05%). Antroje vietoje liko politinės partijos „Nemuno Aušra“ atstovas, ūkininkas Vytautas Slabys (35,51%).

Deltuvos šiaurinėje apygardoje (Anykščių, Panevėžio ir Ukmergės rajonai) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas, Ukmergės r. savivaldybės tarybos narys Arūnas Dudėnas (53,49%). Antroje vietoje liko demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, anksčiau priklausęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Tomas Tomilinas (41,95%).

Jotvingių apygardoje (Druskininkų ir Lazdijų rajonuose) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas, Druskininkų savivaldybės vicemeras Linas Urmanavičius (56,36%). Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, Druskininkų savivaldybės tarybos narys Povilas Jagelavičius (39,58%).

Justiniškių–Viršuliškių apygardoje (Vilniuje) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis (60,3%). Antroje vietoje liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas, anksčiau priklausęs Lietuvos socialdemokratų partijai, Matas Maldeikis (37,41%).

Petrašiūnų–Gričiupio apygardoje (Kaune) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Darius Razmislevičius (53,4%). Antroje vietoje liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius (43,52%).

Šilainių apygardoje (Kaune) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, Seimo nario Gintauto Palucko patarėjas Laurynas Šedvydis (55,78%). Antroje vietoje liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Martynas Prievelis (40,31%).

Aušros apygardoje (Šiaulių mieste ir rajone) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė Roma Janušonienė (55,6%). Antroje vietoje liko politinės partijos „Nemuno Aušra“ kandidatas, anksčiau priklausęs Darbo partijai, Aidas Gedvilas (38,21%).

Plungės–Rietavo apygardoje (Kretingos rajono, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo politinės partijos „Nemuno Aušra“ atstovas, UAB „MGM Baltija“ direktorius Tomas Domarkas (47,92%). Antroje vietoje liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma (45,84%).

Fabijoniškių apygardoje (Vilniuje) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Remigijus Motuzas (49,85%). Antroje vietoje liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Aistė Gedvilienė (47,99%).

Sūduvos pietinėje apygardoje (Alytaus, Kalvarijos ir Marijampolės rajonuose) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas, anksčiau priklausęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Kęstutis Mažeika (53,5%). Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys Tadas Prajara (42,76%).

Sėlos vakarinėje apygardoje (Biržai ir Kupiškis) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė, Biržų rajono savivaldybės mero patarėja Lilija Vaitiekūnienė (60,46%). Antroje vietoje liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narė Eglė Blaževičienė (35,76%).

Mažeikių apygardoje suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė, Mažeikių r. Auksūdžio darželio-daugiafunkcio centro vadovė Ingrida Braziulienė (60,56%). Antroje vietoje liko demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, anksčiau priklausiusi Lietuvos socialdemokratų partijai, Laima Nagienė (35,79%).

Šilutės apygardoje suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo politinės partijos „Nemuno Aušra“ kandidatė, Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Žebelienė (50,96%). Antroje vietoje liko demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, anksčiau priklausęs Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, Zigmantas Balčytis (46,38%).

Marių apygardoje (Klaipėdoje) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Ligita Girskienė (56,72%). Antroje vietoje liko politinės partijos „Nemuno Aušra“ atstovas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Sergej Mažūga (36,84%).

Žirmūnų apygardoje (Vilniuje) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Paulė Kuzmickienė (55,89%). Antroje vietoje liko Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė (34,47%).

Alytaus apygardoje suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė, Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė (68,7%). Antroje vietoje liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Linas Slušnys (27,45%).

Žemaitijos šiaurinėje apygardoje (Akmenės, Mažeikių ir Skuodo rajonuose) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, Akmenės rajono savivaldybės vicemeras Tomas Martinaitis (51,71%). Antroje vietoje liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Valius Ąžuolas (45,66%).

Raseinių–Josvainių apygardoje suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Matas Skamarakas (69,88%). Antroje vietoje liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narė Vida Ačienė (26,37%).

Raudondvario apygardoje (Kauno rajone) suskaičiuoti visi balsai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko ir rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė, Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė (55,14%). Antroje vietoje liko Liberalų sąjūdžio atstovas Viktoras Pranckietis (42,14%).

V. Blinkevičiūtė sekmadienio vakarą žada dėl koalicijos susitikti su S. Skverneliu

Po 22 valandos, restorane „Grey“, kuriame rinkimų rezultatų laukia socialdemokratų atsotvai, pasirodžiusi partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė buvo pasitikta plojimais ir gėlėmis.
Politikė pasidžiaugė pergale, padėkojo Lietuvos žmonėms, tačiau tiesiai į klausimą ar būtent ji taps premjere neatsakė.
„Galiu prieš visą Lietuvą pasakyti, kad kaip Socialdemokratų partijos pirmininkė prisiimu visą atsakomybę ir kartu su prezidentu formuosiu valdančiąją daugumą“, – kalbėjo politikė.
Perklausta, kada atsisakys Europos parlamento mandato, ji nurodė, kad „sprendimas bus priimtas“ suformavus vyriausybę.
„Turiu galvoje, kad tikrai formuojasi valdančiąją daugumą. Kitokio atsakymo šiandien nebus <...> Mes šituos dalykus aptarsime tiek mūsų partijoje, reikia visus pasverti už ir prieš. Matysime, kokia yra dauguma, iš ko ji susideda ir bus tada sprendimai“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

I. Šimonytė nesikrato darbo opozicijoje 

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad nesikrato darbo opozicijoje ir ketina bendradarbiauti su LSDP tiek, kiek pavyks susitarti dėl Lietuvai esminių klausimų – gynybos ir užsienio politikos. Ji ironiškai pabrėžė, kad pačios V. Blinkevičiūtės būsimi koalicijos partneriai gali  nepalaikyti reikalingų sprendimų. 

„Man beskaičiuojant kaip krenta rezultatai vienmandėse regisi, kad bus didelė LSDP ir dvi mažesnės frakcijos. Bendra darbas susidurs su panašiom problemom, su kuriomis ir šiai koalicijai teko dirbti. Kai kažkas labai didelis ir turi rasti, kaip įtraukt į tuos darbus savo koalicijos partnerius, kurie visaip jaučiasi dėl didžiųjų partnerių priimamų sprendimų“, – sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad nepatarinės kaip dirbti V. Blinkevičiūtei, nes ši politikė „jau ne vieną pūdą druskos yra suvalgiusi“ ir puikiai žino, kaip dirbti politikoje. 

„O jei poniai V. Blinkevičiūtei reikės paramos, kai jos koalicijos partneriai jos nepalaikys, tai diskutuosime, pirma kalbant apie gynybą, nelygybę pajamų. Dėl Lietuvos gerovės rasim būdą dirbti kartu net ir būnant opozicijoje“, – kritiškai kalbėjo I. Šimonytė. 

Ji sakė, kad konvencinė politologų nuomonė pabrėžia Lietuvoje esant dvi pagrindines politines partijas – vieną kairėje ir vieną dešinėje – ir Lietuva yra ten, kur dabar yra, abiems šioms partijoms paeiliui būnant valdžioje. Premjerė pabrėžė, kad LSDP daugiau kartų istoriškai yra buvusi valdžioje, ir Lietuva yra vis tiek nuėjusi vakarietišku keliu, todėl I. Šimonytė ir toliau tikisi tokios kloties.

„Tai kliaudamasi ta (politologine – VŽ past) dogma manau, kad vis tiek mes tais pačiais bėgiais važiuojame nepriklausomai nuo to, kas valdo, noriu tikėtis, kad nematysime pokyčių nei gynyboje, nei užsienio politikoje. Su susidomėjimu tuos sprendimus seksime ir kiek reikės paremsime. Lieka klausimas, koks koalicijoje bus vaidmuo pono Žemaitaičio darinio, kiek bus su juo bendradarbiaujama, būtent tame matysiu problemą ne tik aš, bet ir tie žmonės, kurie vertins Lietuvą iš išorės“, – teigė I. Šimonytė. 

Ji juokavo, kad yra žodžio žmogus, o mandatą į Seimą iškovojo jau pirmajame rinkimų ture, tad tikrai ir toliau ją bus galima išvysti Seimo koridoriuose, o to, kad reikės dirbti opozicijoje, I. Šimonytė problema nelaiko. 

Socialdemokratai laimėjo Seimo rinkimus

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėjo Seimo rinkimus ir gerokai atsiplėšusi nuo artimiausių konkurentų turės didžiausią frakciją parlamente.

Pirmajame ture prieš dvi savaites socialdemokratai iškovojo 20 Seimo narių mandatų, o sekmadienį vykusiame antrajame ture šios partijos kandidatai pirmauja arba laimėjo 30 vienmandačių apygardų.

„Esu labai dėkinga Lietuvos žmonės, kurie taip aktyviai atidavė balsus už mus, socialdemokratus“, – sakė ji.

„Rinkimų rezultatai parodė, kad Lietuvos žmonės, nesvarbu, kur gyvena – didmiesčiuose, miesteliuose ar kaimuose – jie nori pokyčių, jiems reikia visiškai kitokios valdžios“, – pridūrė politikė.

LSDP anksčiau skelbė ketinanti formuoti valdančiąją daugumą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad tokia koalicija Seime turėtų 70 balsų iš 141.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai rinkimuose liko antri ir preliminariai turės 27 narių frakciją.

Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis pasveikino socdemus su pergale rinkimuose.

„Būtų teisinga, manau, pasveikinti socialdemokratus. Stiprus pasirodymas, linkiu atsakingos Vyriausybės, atsakingo požiūrio“, – sekmadienio vakarą žurnalistams partijos štabe sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat pripažino pralaimėjimą Centro-Žaliakalnio apygardoje Kaune, kur nusileido Liberalų sąjūdžio atstovui Simonui Kairiui.

K. Lisauskas: nereikia labai baimintis

Kęstutis Lisauskas, „Alpha Asset Management“ vadovas, sako, kad numatoma būsimoji kairiųjų valdžia neturėtų gąsdinti verslo atstovų. Anot jo, rimtesnių mokestinių pakeitimų reikėtų tikėtis tik 2026 m.

„Jeigu perskaitysime socialdemokratų programą, kaip ir kitų potencialių kairiosios koalicijos partnerių, tai nesunkiai pamatysime, kad siūlomos išlaidos siūlomas pajamas viršija kartais. Kitaip sakant, burbulas didelis, bet kažkokių stebuklų nebus. Biudžetas ateinančių metų plius minus užprogramuotas jau anksčiau priimtų teisės aktų ir įsipareigojimų, tai jis irgi smarkiai nesikeis. Šešių mėnesių taisyklės dėl rimtesnių mokestinių pakeitimų, aš manau, irgi laikysis visi“, – VŽ aiškėjančius Seimo rinkimų rezultatus komentavo K. Lisauskas.

G. Landsbergis sveikina socialdemokratus laimėjus Seimo rinkimus

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sveikina socialdemokratus laimėjus rinkimus į Seimą.

Taip jis kalbėjo sekmadienį suskaičiavus daugumą balsų vienmandatėse apygardose antrajame ture.

„Būtų teisinga, manau, pasveikinti socialdemokratus. Stiprus pasirodymas, linkiu atsakingos Vyriausybės, atsakingo požiūrio“, – žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pirmajame ture prieš dvi savaites iškovojo 20 Seimo narių mandatų, o sekmadienį vykusiame antrajame socdemų kandidatai pirmauja arba laimėjo 30 vienmandačių apygardų.

Nemato būdo formuoti koaliciją be LVŽS 

Šiuo metu opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimų rezultato laukė Vilniaus centre esančiame viešbutyje „Rotonda“. Buvęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė apsilankęs partijos štabe teigė, kad tikisi, jog LVŽS bus pakviesta ir į koaliciją. 

„Šiuo metu tikimės, kad LVŽS gaus antrajame ture 5 mandatus iš dešimties galimų. Iš karto žinome, kad miestų balsai bus palankūs TS-LKD, todėl vertinome racionaliai. Idealus variantas buvo penki mandatai iš dešimties, bet dabar atrodo, kad turėsime keturis“, - sakė I. Vėgėlė. 

Jis teigė, kad būtent jų partijai svarbūs vertybiniai sprendimai, mokesčių politika, šeimos vertybių klausimai, todėl partijos buvimas koalicijoje bus itin svarbus rinkėjams. Bet ieškodami būdo eiti į koaliciją, LVŽS ieškos taškų, kurie jungia, o ne skiria. 

„Dabar akivaizdu, kad daugiausia balsų turi LSDP. Mes ieškome su LSDP to, kas jungia, mus jungia atskirties mažinimo politika, sveikatos apsauga. Mes galime padėti į šoną nesutarimus ir imtis to, kas mus jungia, tai padėtų dirbti kryptingai“, - sakė I. Vėgėlė. 

Jis pabrėžė, kad nemato būdo formuoti koaliciją be LVŽS ir pabrėžė, kad šiuo metu apie ministrų postus ir siūlymus partija negali galvoti, nes negalima siūlyti to, ko neturi.

Rinkimuose nedalyvaujantis Ramūnas Karbauskis, LVŽS lyderis, sakė bijantis prognozuoti, kiek partija gaus mandatų antrajame rinkimų ture. 

 „Sunku pasakyti, kaip žmonės nutars. Mes padarėme viską, ką galėjome, pristatėm programą, partijos nariai aktyviai dirbo visas dvi savaites iki antrojo turo. 

Gal kažkiek buvo keista, kad mus taip įdomiai puolė per tas dvi savaites. Paskutinis išpuolis buvo Sauliaus Skvernelio, jis buvo labai juokingas.

Nes jis rėmėsi prezidentinės komisijos duomenimis mane kažkuo kaltindamas, nors pats tą komisiją laiko nerimta. Šioje situacijoje akivaizdu, kad jiems skauda, norisi laimėti. Žiūrėsime. Po kelių valandų paaiškės, mes norėtume būti antri koalicijoje“, – sakė R. Karbauskis. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2777?placement=

E.Gentvilas: mes būsime tikrai ne bet kokioje daugumoje

Vilniaus bare „Alaus Biblioteka“, kur rinkimų rezultatų laukia Liberalų sąjūdis, ankšta, tačiau nuotaikos neblogos, o savų kandidatų rezultatų sekimą lydintys šūksniai kartais girdimi ir gatvėje. 

Liberalų sąjūdžio senbuvis Eugenijus Gentvilas nurodė, kad rendamasis savais stebėtojais, tikisi, jog partija gaus penkis mandatus, įskaitant ir save.

„Esu realistas, norisi devynių pergalių, bet taip nebūna“, – nurodė Seimo narys.

Tokiu atveju, partija turėtų tiek pat mandatų, kiek ir šiuo metu, tačiau politikas pabrėžia, kad dabartiniai trylika yra kur kas geriau.
„Aritmetiškai trylika yra solidu. Bet su dabartiniais trylika, mes turime Seimo pirmininkę“, – sakė jis.

Paklaustas, apie galima liberalų koaliciją su socialdemokratais ir jų pasirinktais partneriais, E.Gentvilas buvo skeptiškas.
„Dešinieji nukraujavo. Laisvės partiją išmetė visai, konservatoriai daugiamandatėje prarado šešis procentus. Mes laimėjome vienu procentu daugiau. Rinkėjai atidavė atsakomybę ir prievolę kairiesiems formuoti ir populistiniam flangui formuoti Vyriausybę. Žiūrėkime, kaip jiems seksis. Mes tikrai ne bet kokioje daugumoje būsime. Ar būtų solidu liberalams nueiti ten, kur „mieli, Lietuvos žmonės, mes jūsų labui trimis milijardais daugiau perskirstysime, atimsime ir perskirstyme“. Tai ar mūsų trys, ar trylika, ar dvidešimt trys – mums ne pakeliui“, – nurodė jis.

L. Kasčiūnas: neatmetu galimybės dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose

Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos vicepirmininkas, krašto apsaugos ministras sekmadienio vakarą neatmetė galimybės dalyvauti rinkimuose į partijos pirmininko postą.

„Klausimas ankstyvas. Bet atsakau, kad neatmetu galimybės dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose“, – „Delfi“ sakė L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas teigė, kad Seimo rinkimų rezultatai taip pat turės įtakos jo apsisprendimui.

Anot jo, „skaičiavimuose viskas turi reikšmės“.

S. Skvernelis: esame pasiruošę dirbti su socialdemokratais

Saulius Skvernelis, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, sako, kad jei valdančiąją koaliciją sudarytų jo vadovaujama partija, socialdemokratai ir liberalai, „valstybei tai būtų sveika ir stabilu“.

„Visos trys politinės jėgos, jeigu dalyvautų koalicijoje, jos yra prognozuojamos, atsakingos, turinčios patirtį valstybės valdyme ir turbūt nekiltų jokių diskusijų dėl strateginių valstybės krypčių, kad kažkas galėtų pasikeisti“, – „Laisvės TV“ transliacijoje kalbėjo S. Skvernelis.

Vis tik jis neslepia, kad didieji žaidėjai bus socialdemokratai ir jie kviesis kitas politines jėgas prie derybų stalo.

„Bet mes sakome – antradienį bus valdyba, mes pasiruošę dirbti su socialdemokratais, o dėl kitų partijų turėsime tartis kartu“, – pridūrė buvęs premjeras. 

M. Jastramskis: konservatoriams gali nepadėti ir didžiosios apylinkės

VU TSPMI docentas, politologas Mažvydas Jastramkis teigia, kad kol kas Seimo rinkimų rezultatai yra panašūs į 2016 metų Seimo rinkimus. 

„Tik vietoje valstiečių-žaliųjų sąjungos dabar matome socialdemokratų bangą – centrą tarp konservatorių ir radikalesnių „žemaitaičių“ („Nemuno Aušra – VŽ) su „vėgelininkais“ (LVŽS – VŽ). Ir tas duoda rezultatą. Konservatoriams šį kartą gali nepadėti ir didžiosios apylinkės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo M. Jastramskis.

V. Čmilytė-Nielsen: socialdemokratams nesame pirmasis pasirinkimas

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė teigė, kad teoriškai darbas socialdemokratų formuojamoje koalicijoje būtų įmanomas, bet sudėtingas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2779?placement=

„Teoriškai galima bandyti darbą su socialdemokratais ir demokratais (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – VŽ), tačiau programų suderinamas būtų sudėtingas, todėl ir patiems socialdemokratams nesame pirmasis pasirinkimas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat teigė, kad Socialdemokratų partija antrame ture yra pagavusi „bangą“.

„Tokios „bangos“ tikrai nėra naujiena mūsų politikoje. Dar prisimename 2016 m. valstiečių-žaliųjų sąjungos rezultatus. Socialdemokratai yra pagavę pagreitį ir rodo tikrai gerus rezultatus vienmandatėse“, –  LRT eteryje sakė Seimo pirmininkė. 

„Baltosios pirštinės“: rinkimų diena kur kas ramesnė

Valdemaras Baranas, visuomeninės organizacijos, stebinčios rinkimus, „Baltosios pirštinės“ vadovas, sako, kad rinkimų dieną sulaukia kur kas mažiau pranešimų apie galimus pažeidimus.

„Pastebėjome, kad išankstinis balsavimas kelia tikrai daugiau rizikų, ypač per II-ąjį turą. (...) Šiuo metu tiriame dar vieną atvejį vienoje apylinkėje, kur vienas asmuo namuose gavo nukopijuotą balsavimo biuletenį, atspausdintą juodai ant balto“, – „Laisvės TV“ transliacijoje kalbėjo V. Baranas, pabrėždamas, kad ši informacija jau perduota Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Anot „Baltųjų pirštinių“ vadovo, dėmesį reikėtų atkreipti į komisijų narių darbą rinkimų apylinkėse.

„Pastebime, kad daugiausia pažeidimų yra komisijų darbo klaidos. Mes suprantame, kad VRK fiksuoja jas kaip smulkias, mažareikšmes klaidas, bet čia yra rinkimų ABC ir tai ne tik apsunkina darbą ir parodo komisijų nekompetenciją, bet ir tuo pačiu sukelia abejonių ir nepasitikėjimą rinkimų organizavimu“, – akcentavo V. Baranas.

Laimi socialdemokratai

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2778?placement=

Suskaičiavus dviejų trečdalių apylinkių rezultatus, Lietuvos socialdemokratai pirmauja 31-oje apylinkėje, demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6-iose, politinė partija „Nemuno Aušra“ – 6-iose, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4-iose.

M. Jastramskis: rinkimai yra referendumas dėl konservatorių

VU TSPMI docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad šie rinkimai iš tiesų yra referendumas dėl konservatorių.

„Tarp dešimties aktyviausių apygardų tik dviejose antrame ture nėra konservatoriaus. Panašu, mobilizuojasi abi pusės. Įdomiai atrodo Centras-Žaliakalnis, kur Gabrieliui Landsbergiui iššūkį meta liberalas Simonas Kairys. Aišku, įdomiausi reikalai bus Utenoje ir ypač Riešėje. Tarp pasyviausių apygardų randame tik du konservatorius, čia apskritai be jų visi kiti – iš opozicijos. Panašu, kad žmonėms ten mažai skirtumo, ar bus demokratas, ar socialdemokratas. Įdomiausia iš pasyviausių man – Pajūrio, kur konservatorius Arūnas Valinskas prieš „Nemuno Aušros“ kandidatę Daivą Petkevičienę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politologas.

R. Žemaitaitis: „Nemuno aušros“ durys – atviros diskusijoms dėl centro kairės koalicijos

„Tie, kurie puolė mane ir žemino „Nemuno aušrą“, tai turiu jus nuvilti, nes mes esame šių rinkimų nugalėtojai“, – LRT televizijai kalbėjo partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Jis pridūrė, kad „labai norės pasižiūrėti“, kaip socialdemokratų lyderė suformuos valdančiąją koaliciją iš 3 partijų. 

R. Žemaitaitis sako, kad jo partijos durys „yra atviros“ diskusijoms dėl centro kairės koalicijos.

Anot politiko, „Nemuno aušra“ svarstytų bendradarbiauti su Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jei šios nesusitartų formuoti bendros valdančiosios daugumos.

„Socialdemokratų pirmininkė pasakė, kad sudarys (koaliciją – BNS) iš trijų politinių partijų. Labai norėsiu pažiūrėti, kaip tie skaičiai jiems atrodys iš tų trijų politinių partijų (...). Duokime savaitę formuoti valdančiąją daugumą“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Jei jau blogai seksis, durys jiems yra atviros ir centro kairės koalicija „Nemuno aušroje“ galėtų sulaukti pokalbio“, – pridūrė jis.

 G. Paluckas: „esu ramus“

Socialdemokratų partijos vienas iš lyderių Gintautas Paluckas, teigė, kad dėl koalicijos formavimo jaučiasi ramiai.

„Svarbiausia, kad laimėtų Lietuvos žmonės. Kažkokia vyriausybė bus, kažkokia koalicija bus, yra įvairių praktikų. Aš esu visiškai ramus. Laukiam rezultatų, tikimės geriausio, kokius gausime su tokiais ir dirbsime. O toliau visi ramiai išmiegoję, pirmadienį – antradienį visi išsimiegoję ir pradėsime tas koalicijas lipdyti. Būna, kad užtrunka ilgiau, būna, kad užtrunka trumpiau“, – kalbėjo vienas iš Socialdemokratų lyderių Gintautas Paluckas.  

Jis sako, kad socialdemokratai neketina skubėti formuoti koalicijos sulaukus rinkimų rezultatų.

„Dėl koalicijų formavimo, nežinau, šventės pasižymi gera nuotrauka, kažkas bus čierką padaręs, prie tokių dalykų nepradėsi lipdyt atsakingai koalicijų“, – žurnalistams sekmadienį užsidarius rinkimų apylinkėms po antrojo Seimo rinkimų turo sakė G. Paluckas.

Pasak jo, partijos turės įsivertinti rinkimų rezultatus ir tuomet bus galima kalbėti apie formuojamas daugumas.

„Šią naktį nėra jokios skubos, kad reiktų kažką dirbtinai sulipdyti“, – kalbėjo G. Paluckas.

Daugiausiai plojimų bei reakcijų socialdemokratų štabe sulaukia bendražygių rezultatai. Ekrane pasirodžius jų rezultatams, skamba politikų vardai ir vertinimai.

Reaguojama ir konkurentų surinktus balsus. Su girdima nuostaba pasitikti Nacionalinio susivienijimo kandidato Vytauto Sinicos išankstiniai rezultatai Pilaitės-Karoliniškių apygardoje prieš konservatorę Radvilę Morkunaitę – Mikulėnienę (69% ir 31% suskaičiavus vienos apylinkės rezultatus). 

Politologė Socialdemokratų partijos „bangos“ neprognozuoja

Rima Urbonaitė sekmadienio vakarą teigė, kad socialdemokratų „bangos“ šiuose Seimo rinkimuose nematysime.  

„Iš to ką pamatėme pirmajame ture, didelės bangos nebus, jie tik vienu mandatu atitrūksta nuo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Jeigu vertintumėme rinkimų rezultatus vienmandatėse TS-LKD 2020 m. ir Socialdemokratų partijos šiuose rinkimuose, tai konservatoriai 2020 m. pasirodė geriau. Tai reiškia, kad jau bangos nebebus“, – sakė politologė.

„Šių rinkimų laimėtojai bus tik „de jure“, bet ne „de facto“, – „Delfi“ eteryje kalbėjo R. Urbonaitė.

G. Landsbergis teigia į klausimus apie M. Navickienę atsakęs

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) štabe kalbėjęs Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis, teigė, kad rinkiminės kampanijos metu iškilęs su Monika Navickiene, parlamentare ir buvusia socialinės apsaugos ir darbo ministre, susijęs skandalas partijos rezultatams rinkimuose neturėjo padaryti įtakos.

„Skandalas net nėra tiesiogiai susijęs su M. Navickiene. Rinkimų laiku lengva prikabinti  etiketes, o rezultatą parodys suskaičiuoti balsai, kaip tai atrodė rinkėjams. Atsakymai iš partijos duoti maksimaliai skaidriai, o rinkėjai susidaro vaizdą, kuris ne visada pavaldus net į komunikaciją itin orientuotų politikų įtakai“, – sakė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu apie sąlygų diktavimą formuojant vyriausybę negalvojantis, per anksti nesidžiaugiantis, bet tikisi pasiekti geriausių įmanomų rezultatų rinkimuose.

„Man atrodo, kad sąlygų diktavimas demokratija besidžiaugiančioje valstybėje nėra ta forma, kuri džiugintų žmones. Reikia ieškoti sutarimų, nesidžiaugti per anksti, įgyvendinti savo tikslus kiek galima geriau“, – teigė G. Landsbergis.

Paklaustas apie politinį priekabiavimą prie V. Blinkevičiūtės jis teigė, kad žurnalistams tiesiog patinka ši formuluotė, bet nesigilinama į jos turinį ir pabrėžė, kad dabar, po rinkimų, tik prasidės politikos formavimas, o to rezultatai paaiškės vėliau.

Partijos lyderio nuomone, didelis rinkėjų aktyvumas kol kas nepranašauja TS-LKD konkrečių rezultatų. Kai kuriose apygardose aktyvumas daug didesnis nei ankstesniuose rinkimuose ir sudėtinga prognozuoti, ką tai gali reikšti partijai.

Jis teigė pastaruoju metu neskyręs daug laiko kampanijai, nes dėmesį skyrė užsienio reikalų ministro pareigoms.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2775?placement=

S. Skvernelis teigia nebrėžiantis raudonų linijų dėl galimos koalicijos partnerių

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigia nebrėžiantis raudonų linijų dėl galimos centro kairės valdančiosios koalicijos partnerių. 

„Man žalia spalva patinka, mėlyna dar labiau patinka. Mes nebraižysime raudonų linijų tikrai, gal kitokiomis spalvomis“, – žurnalistams sekmadienį užsidarius apylinkėms po antrojo Seimo rinkimų turo sakė S. Skvernelis. 

Jo teigimu, esminis dalykas derantis dėl koalicijos – kiek demokratų programinės nuostatos atsispindės būsimos koalicijos sutartyje.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2776?placement=

Su D.Kreiviu besirungiantis A. Sysas: viščiukus skaičiuojame prieš 12 valandą

Socialdemokratų štabe belaukiant rinkimų rezultatų, nuotaikos pakilios, žmonės renkasi vis gausiau.

Vienas iš vienmandatėje besivaržančių kandidatų Algirdas Sysas teigia, kad šį vakarą jaučiasi dar geriau nei įprastai, nes baigėsi rinkimų maratonas.

Paklaustas apie savo šansus Verkių apygardoje įveikti savo konkurentą, konservatorių energetikos ministrą Dainių Kreivį, politikas atsakė, kad „viltis miršta paskutinė“.

Verkių apygardos rinkėjų aktyvumas yra vienas didžiausių (49,26%).

„Labai sunku, nes jis dvi kadencijas ten buvo išrinktas. Žmonių atmintis trumpa – vienas kitas prisimena „Ignitį“, o mano gimtasis Balsių kaimas buvo keturias dienas be elektros. Ten visko gali būti, laukiame. Verkių apygarda visuomet pasižymėdavo konservatyvumu, mes būdavome ketvirti-penkti, tai stebuklas, kad socdemai išėjo į antrą turą“, - nurodė politikas.

Paklaustas, ką mieliau priimtų į dvi savaites aptarinėjamą centro kairės valdančiąją koaliciją, A. Sysas sakė, kad „viščiukai skaičiuojami prieš 12”.

„Dvyliktą valandą viščiukai bus suguldyti į dėžutes ir tada matysime. Neperspektyvu spėlioti, kas gi bus. Lietuvos rinkėjai tuo ir pasižymi, kad II ture viskas gali apsiversti aukštyn kojomis“, - kalbėjo politikas.

R. Urbonaitė: aktyvumas nedžiugina

Rima Urbonaitė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, teigia, kad Seimo rinkimų antro turo aktyvumas nėra džiuginantis, į antrąjį turą balsuoti ateina kur kas mažesnis skaičius rinkėjų negu į pirmąjį.

„Paradoksas, kad žmonės labai nori rinkimų personalizavimo, bet kai gali personalizuoti net daugiamandatėse, suteikti pirmumo balsus, daugiau nei pusė renkasi tuo nepasinaudoti. Tai reiškia, kad žmonėms neįdomu“, – „Delfi“ tiesioginiame eteryje kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

„Rinkėjai niekaip neįsisavina, kad antrajame ture mes išrenkame dar pusę Seimo <..>“, – sakė politologė.

R. Urbonaitė teigia, kad už žemą rinkimų aktyvumą atsakomybę turėtų prisiimti ir politikai.

„Tai ir politikų neatlikti darbai, nes jie turi užsiimti rinkėjų edukavimu“, – sakė politologė.

II ture balsavo 41,31% rinkėjų

30,52% rinkėjų balsavo rinkimų dieną sekmadienį, dar 10,8% atidavė balsą iš anksto.

Šis aktyvumas yra didesnis nei per antrąjį parlamento rinkimų turą 2020 m., tačiau nusileidžia aktyvumui per balsavimą pirmajame ture šiemet.

Daugiausiai antrajame ture yra socialdemokratų, konservatorių, partijos „Nemuno aušra“ kandidatų, taip pat demokratų, liberalų ir „valstiečių“. Visos šios partijos jau gavo mandatų pagal proporcinę rinkimų sistemą per spalio 13-osios balsavimą daugiamandatėje apygardoje. Išsamiau apie I turo rezultatus skaitykite čia.

Po pagrindinio balsavimo spalio 27-ąją paaiškės visa naujojo Seimo sudėtis. Į pirmąjį posėdį jis susirinks lapkričio viduryje. Iki to laiko turėtų būti sutarta dėl naujos valdančiosios koalicijos.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2772?placement=

Gauta 17 pranešimų

Sekmadienį – pagrindinę parlamento rinkimų antrojo turo dieną – gauta 17 pranešimų apie galimus pažeidimus, BNS sakė Ramūnas Matonis, Policijos departamento atstovas.

Anot jo, per šią savaitę iš viso gauti 34 pranešimai apie galimus pažeidimus.

„Baltosios pirštinės“: kas ketvirtoje apylinkėje fiksuoti pažeidimai

Rinkimų organizacijos „Baltosios pirštinės“ stebėtojai aplankė per 120 apylinkių, kas ketvirtoje jų fiksuoti įvairūs smulkūs pažeidimai, rinkimų komisijų klaidos, praneša organizacija.

Anot jos, dažniausiai pranešama apie netikrinamus rinkėjų asmens tapatybės dokumentus, patarinėjimus už ką balsuoti, netinkamai plombuotas balsadėžes, nenaudojamus asmens duomenų apsaugai skirtus lakštus, leidimas į balsavimo kabinas eiti ne po vieną be priežasties. Į stebėtojų pastabas komisijos atsižvelgė ir pastebėtas klaidas ištaisė.

Organizacija taip pat sulaukė kelių dešimčių pranešimų iš rinkėjų – didžioji dauguma jų apie neleistiną agitaciją, ypač socialiniuose tinkluose, taip pat apie smulkias rinkimų komisijų darbo klaidas.

„Baltosios pirštinės“ sulaukė pranešimų, kad nebuvo sudaryta galimybė balsuoti namuose ir specialiuose punktuose, rinkimų komisijos atliko neleistinus veiksmus už rinkėjus.

„Esame sulaukę informacijos apie vieną atvejį kai rinkėjai, balsuojantys namuose, gavo ne originalų rinkimų biuletenį, o jo kopiją. Informacija apie šį atvejį pasidalinome su VRK, apylinkėje balsų skaičiavimą taip pat stebės mūsų stebėtojai“, – pranešime sako Valdemaras Baran, organizacijos vadovas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2773?placement=

Nuo darbo nušalintas neblaivus rinkimų komisijos narys

Kretingos rajone, Kuršo rinkimų apygardoje, sekmadienį nuo darbo nušalintas neblaivus Raguviškių rinkimų apylinkės komisijos narys, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Komisiją šios apylinkės pirmininkė informavo apie tai, jog minėtas narys vis padarydavo pertrauką darbe ir išeidavo į lauką. 

Anot VRK, vienos iš tokių pertraukų metu vyras atkreipė netoliese patruliavusio policijos pareigūnų ekipažo dėmesį. Patikrinę jo blaivumą, policijos pareigūnai nustatė 1,98 promilės girtumą.

Pasak pranešimo, dėl šio atvejo balsavimo procesas Seimo rinkimų antrajame ture nesutriko, Raguviškių rinkimų apylinkės komisija tęsia darbą.

V. Blinkevičiūtė sako „labai norinti“ trijų partijų koalicijos

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako „labai norinti“ iš trijų centro-kairiųjų partijų sudarytos valdančiosios koalicijos, ją tikisi suformuoti dar šiąnakt.

„Labai norėčiau, nes viskas iš tikrųjų yra rinkėjų valioje ir žmonės nuspręs. Būtų gerai, kad užtektų trijų partijų formuoti koaliciją, nes vis tiek reikia tarpusavyje suderinti ir programines nuostatas, rengti Vyriausybės programą, priemonių planą, lygiai taip pat ir Seime dėlioti bendrus darbus“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje sakė socialdemokratų lyderė, atidavusi balsą vienmandatėje apygardoje.

Valdančiąją koaliciją ketina sudaryti trys partijos – Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vis tik dalis ekspertų abejoja, jog šios politinės jėgos po abiejų Seimo rinkimų turų turės daugumą naujajame parlamente.

Prezidentui Gitanui Nausėdai manant, kad valdančioji koalicija išaiškės jau pirmadienio naktį po antrojo Seimo rinkimų turo, V. Blinkevičiūtė teigė, kad būtų labai patenkinta, jei taip įvyktų.

„Būtų tas aiškumas ir tada man atrodo, kad visiems būtų geriau“, – kalbėjo ji.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2774?placement=

Pasiteiravus, ar nepakakus balsų daugumai sudaryti į koaliciją būtų kviečiama partija „Nemuno aušra“, V. Blinkevičiūtė kalbėjo esanti optimistė ir tikinti, kad trijų partijų koalicijai sudaryti pakaks.

„Dabar, kai žiūriu į žmonių aktyvumą iki 15 valandos, tai jis bus tikrai, ko gero, didesnis nei prieš ketverius metus, kad buvo, o gal šiek tiek mažesnis, kaip visada, negu pirmame ture“, – sakė politikė.

Pagrindinę Seimo rinkimų dieną balsavusi V. Blinkevičiūtė savo valią išreiškė Naujamiesčio–Vilkpėdės apygardoje, kurioje sekmadienį varžosi konservatorius Žygimantas Pavilionis ir Laisvės partijos kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius.

„Padariau pasirinkimą, nes esu įsitikinusi – kas bebūtų išrinktas šitoje apygardoje, vis tiek jie dirbs Lietuvai“, – teigė socialdemokratų lyderė.

V. Blinkevičiūtė sakė kol kas neapsisprendusi, ar socialdemokratai rinkimų naktį eis į kitų partijų štabus.

„Bet manau, kad teks“, – sakė ji.

VRK nepastebi išaugusio Pasaulio lietuvių apygardoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus

Vykstant antrajam Seimo rinkimų turui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sako nepastebinti išaugusio naujų Pasaulio lietuvių apygardoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus.

„Situacija stabilizavosi, dalis rinkėjų atsišaukė balsavimą ir nepastebime, kad būtų kažkokia padidėjusi registracija“, – sekmadienį LRT radijui sakė Lina Petronienė, VRK pirmininkė.

Taip ji kalbėjo šią savaitę pasirodžius informacijai, kad Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę ir pirmajame rinkimų ture Lietuvoje balsavę rinkėjai registruojasi balsuoti netoli Lietuvos sienos esančiose diplomatinėse atstovybėse ir papildomose balsavimo vietose taip galimai piktnaudžiaudami rinkėjo teise.

Vis dėlto VRK dėl to nutarė kol kas nepradėti tyrimo, bet žada stebėti situaciją.

Pasaulio lietuvių apygardoje antrajame Seimo rinkimų sekmadienį varžosi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

„(Balsuoja – BNS) šiek tiek pasyviau nei pirmajame ture ir šiek tiek aktyviau negu antrajame ture“, – teigė VRK pirmininkė.

L. Petronienė taip pat kalbėjo besitikinti, kad didžioji dalis antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų bus aiškūs iki pirmadienio pirmos valandos nakties.

G. Nausėda apie „strateginį balsavimą“

Naujosios Vilnios vienmandatėje apygardoje, kurioje registruotas Gitanas Nausėda, prezidentas, sekmadienį varžosi konservatorių kandidatas Liutauras Kazlavickas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Edita Tamošiūnaitė.

Penktadienį interviu BNS G. Nausėda teigė balsuosiantis strategiškai, tačiau sekmadienį neatsakė, pagal kokius principus rinkosi kandidatą.

„Strateginis balsavimas apima įvertinimą, kad būtų ne tik stabili valdančioji koalicija, bet ir stipri opozicija, kas yra demokratijos atributas. Taip ir supraskite“, – sakė prezidentas.

Vėliau jis pridūrė pasirinkęs kandidatą, turintį aiškų požiūrį į vertybinius klausimus, Lietuvos ateitį.

G. Nausėda taip pat ragino rinkėjus balsuoti antrajame ture. Anot jo, aktyvumas kol kas nėra didelis ir tai liūdina.

Prezidentas: koalicijos laukti ilgai nereikės

Gitanas Nausėda, prezidentas sako manantis, kad valdančioji koalicija išaiškės jau pirmadienio naktį po antrojo Seimo rinkimų turo.

„Aš manau, kad taip. Manau, kad nereikės labai ilgai laukti ir matysime galbūt net prieš vidurnaktį, nors nenoriu spėlioti, priklausys nuo balsavimo skaičiavimo efektyvumo“, – sekmadienį žurnalistams sakė Naujojoje Vilnioje balsavęs šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo valdančiąją koaliciją ketinant sudaryti trims partijoms – Lietuvos socialdemokratų partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – nors dalis ekspertų abejoja, jog šios politinės jėgos po abiejų Seimo rinkimų turų turės daugumą naujajame parlamente.

Prezidentas sakė nenorintis spėlioti, ar trijų partijų užteks valdančiajai koalicijai sudaryti.

„Tai visiškai būrimas iš kavos tirščių“, – sakė G. Nausėda.

Vis tik jis kalbėjo besitikintis, kad valdančioji koalicija bus darbinga ir „neišsiskirs esminiais strateginiais Lietuvos gyvenimo klausimais“.

Šalies vadovas sakė, kad neskubės pokalbiui kviesti daugiausia mandatų surinkusios partijos atstovo.

„Aš manau, kad nereikėtų skubėti ir reikėtų pirmiausia pačioms partijoms įvertinti, kas jas ves į Vyriausybę ar kas imsis Vyriausybės vadovo vaidmens“, – teigė G. Nausėda.

Jis pridūrė po antrojo rinkimų turo ketinantis kalbėtis su visų partijų atstovais, tačiau kada konkrečiai tai įvyks, negalėjo pasakyti.

Du ikiteisminiai

Dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise per išankstinį balsavimą Seimo rinkimų antrojo turo metu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, praneša Ramūnas Matonis, Policijos departamento atstovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Elta“. 

Pasak R. Matonio, sekmadienį reikšmingų pažeidimų kol kas nefiksuojama, per išankstinį balsavimą šią savaitę buvo gauta 17 pranešimų apie galimus pažeidimus.

Kelios dešimtys įspėjimų apie galimus pažeidimus

Kaip skelbia nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“, per visą išankstinio balsavimo laikotarpį stebėtojai sulaukė kelių dešimčių rinkėjų skambučių apie galimus pažeidimus.

Anot organizacijos, vyresnio amžiaus gyventojai sulaukia rinkimų komisijų, nors nepareiškė noro balsuoti, taip pat pranešama apie komisijų daromą spaudimą balsuoti už konkretų kandidatą. Stebėtojai pastabų turėjo ir dėl neužtikrinamo balsavimo slaptumo, biuletenio žymėjimo už rinkėją.

„Daugiau dirbt“

Lietuvoje sekmadienį rinkėjai grįžo prie balsadėžių išreikšti savo valią antrajame Seimo rinkimų ture, rinkimų dieną agituoti už kandidatus ir partijas draudžiama.

Atsidarius balsavimo punktui Vilniuje, Žirmūnų apygardos Kazliškių apylinkėje, savo balsą pirmasis atiduoti atėjo 26-erių baltarusis Vladas.

„(Tikiuosi – BNS) pokyčių vidaus politikoje“, – BNS sakė programinės įrangos inžinierius.

Statybose dirbantis Arūnas Dagys teigė rinkimuose balsavęs „už kitus“.

„Šiek tiek tvarkos norėčiau daugiau, skaidrumo“, – BNS kalbėjo 63-ejų vyras.

Kiek daugiau rinkėjų per pirmą pusvalandį balsavo Kaune, Kalniečių rinkimų apygardos Šiaurės rinkimų apylinkėje. Savo valią pareikšti atėjusi 76-erių Janina Varneckienė sakė, kad jos balsas buvęs protesto.

Kiti du BNS kalbinti rinkėjai – gydytoja Jurgita Karandienė ir pensininkas Gediminas Šatas teigė balsavę už stabilumą.

„Manau, mūsų prioritetas yra krašto gynyba, sveikatos apsaugos, švietimo gerinimas, nes visose šitose srityse dar šiek tiek šlubuojame, yra kažkokių kartais priimtų ne visai protingų sprendimų. Tai norisi, kad jie būtų ištaisyti, o geri pradėti darbai – tęsiami“, – kalbėjo 42-ejų J. Karandienė.

„Nesunku buvo pasirinkti – už ką reikėjo, už tą prabalsavau. Mažiau vogt, daugiau dirbt, taip sakyčiau“, – teigė 67-erių G. Šatas.