Sakartvelo premjeras bando tikinti, kad šalies narystė ES išlieka prioritetu

„Mūsų pagrindinis užsienio politikos prioritetas, savaime suprantama, yra europinė integracija. Bus daroma viskas, kad iki 2030 metų Sakartvelas visiškai integruotųsi į ES“, – spaudos konferencijoje sakė I. Kobachidzė ir pridūrė, kad tikisi „santykių su ES perkrovimo“.

Sakartvelo užsienio santykiai su Vakarų šalimis pastaruoju metu kaip niekada įtempti. Visus šiuos metus didėjo įtampa tarp šalies valdančiosios partijos ir ES bei Jungtinių Valstijų, todėl kilo abejonių dėl Sakartvelo siekių integruotis į Vakarų organizacijas.

Briuselis įšaldė Tbilisio stojimo į ES procesą po to, kai šį pavasarį „Gruzijos svajonės“ įstatymų leidėjai priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos įstatymą“, nukreiptą prieš pilietinę visuomenę.

„Gruzijos svajonės“ nariai bando išlaikyti regimybę, kad šalis narystės Bendrijoje kurso esą neatsisako. 

Vienas valdančiosios partijos šalininkas, kuris taip pat vadovauja valstybei artimai stambiai įmonei, „Deutsche Welle“ sakė, kad kritiškos „Gruzijos svajonės“ partijos priešrinkiminės pastabos apie ES esą buvo „tik kalbos“ ir kad šalis vis dar yra pakeliui į Bendriją.

Tačiau partijos šalininkas, pageidavęs likti anonimas, pridūrė, kad partija labiau suinteresuota atkurti santykius su Rusija. Nors partijos rinkimų kampanijos plakatuose pavaizduota ES vėliava ir partijos šūkis: „Į Europą tik su taika, orumu ir gerove“.

Tokios nuorodos į proeuropietišką Sakartvelą tėra gudrybė ir dūmų uždanga rinkėjams, teigia šalies strateginių ir tarptautinių studijų fondo vyresnysis darbuotojas Šota Utiašvilis. 

Šalies konstitucijoje įtvirtintas narystės Bendrijoje siekis, jį remia apie 80% gyventojų, kaip rodo įvairios visuomenės nuomonės apklausos, tad valdantieji tokiais pasisakymais bando išvengti masinių protestų gatvėse, kuriuos privalėtų malšinti. Šalies prezidentė jau paragino kartvelus šiandien susirinkti į protestą dėl, opozicijos teigimu, suklastotų rinkimų rezultatų.