Sakartvelo rinkimų komisija: rinkimus laimėjo „Gruzijos svajonė“

Papildyta M. Saakašvilio reakcija

Oficialūs rezultatai iš daugiau kaip 99% rinkimų apylinkių parodė, kad „Gruzijos svajonė“ laimėjo 54,08% balsų, o keturių provakarietiškų opozicinių aljansų sąjunga surinko 37,58%, spaudos konferencijoje sakė centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Giorgis Kalandarišvilis.

Jo teigimu, „rinkimai vyko ramioje ir laisvoje aplinkoje“.

Įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas ir opozicijos lyderis Michailas Saakašvilis, kuris 2003-aisiais vadovavo taikiai Rožių revoliucijai, sekmadienį paragino surengti masinius antivyriausybinius protestus.

„Žinoma, niekas neturėtų patekti į parlamentą! Dabar yra laikas rengti masinius protestus. Turime parodyti pasauliui, kad kovojame už laisvę ir kad esame žmonės, kurie nesitaikstys su neteisybe“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė jis. 

Stebėtojų pastabos

Sakartvelo parlamento rinkimus aptemdė spaudimas rinkėjams ir nelygios konkurencinės sąlygos, sekmadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai, po to, kai valdančioji partija paskelbė tvirtą pergalę.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir NATO jungtinės stebėjimo misijos pareiškime teigiama, kad balsavimą „lydėjo nelygios konkurencinės sąlygos, spaudimas ir įtampa“, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl rezultatų patikimumo.

„Nelygios konkurencinės sąlygosmažina pasitikėjimą rezultatais“, – sakoma pareiškime.

Stebėtojai teigė, kad rinkėjams pasiūlyto plataus pasirinkimo „nepakanka, kad rinkimai atitiktų tarptautinius demokratijos principus“.

EP stebėtojai atskirai pareiškė, kad per balsavimą buvo pastebėti pažeidimai, ir sakė, kad rinkimai žymi demokratijos nuosmukį Sakartvele.

„Esame labai susirūpinę dėl demokratijos nuosmukio Sakartvele. Vakar vykusių rinkimų eiga, deja, yra to įrodymas“, – teigė stebėtojai ir pažymėjo, kad jie matė biuletenių klastojimo ir fizinio smurto prieš stebėtojus atvejus.

„Konstitucinės daugumos“ nepasiektų

Pagal šiuos rezultatus „Gruzijos svajonė“ gautų 91 vietą 150 narių parlamente – nepakankamai, kad pasiektų „konstitucinę daugumą“, kurios ji siekė, norėdama uždrausti visas pagrindines opozicines partijas. Tam reiktų 113 vietų parlamente.

„Gruzijos svajonė“ užsitikrino tvirtą daugumą“, – žurnalistams sakė Mamuka Mdinaradzė, partijos vykdomasis sekretorius.

Valdančioji partija šeštadienį jau buvo paskelbusi pergalę, tačiau provakarietiška laikoma opozicija pasmerkė rezultatus kaip suklastotus, o rinkimus – kaip „konstitucinį perversmą“.

Po „Gruzijos svajonės“ pergalės šalis gali užmegzti glaudesnius ryšius su kaimynine Rusija, o Kaukazo šalies viltims įstoti į Europos Sąjungą (ES) gali būti suduotas didelis smūgis.

Tina Bokučava, opozicinio Vieningojo nacionalinio judėjimo (UNM), kuris vykdė proeuropietišką kampaniją, lyderė, sakė, kad rezultatai buvo „suklastoti“, o rinkimai – „pavogti“.

„Tai bandymas pavogti Sakartvelo ateitį, – teigė ji, tvirtindama, kad UNM nepripažįsta rezultatų. – Tikimės, kad opozicija bus vieninga ragindama imtis veiksmų, kurie bus paskelbti artimiausiomis valandomis.“

Partijos „Akhali“ lyderis Nika Gvaramija pavadino tai „konstituciniu perversmu“, kurį įvykdė vyriausybė.

„Gruzijos svajonė“ neliks valdžioje“, – sakė jis.

Briuselis griežtai kritikavo „Gruzijos svajonės“ politiką ir teigė, kad rinkimai turės lemiamos įtakos Sakartvelo galimybėms įstoti į ES.

Prieštaringi apklausų rezultatai

Po balsavimo 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje paskelbtos rinkėjų apklausos parodė prieštaringus rezultatus – vienos iš jų duomenimis, pirmavo valdančioji partija, o kitos – opozicija.

VŽ jau rašė, kad šeštadienį, remdamasi pirmosiomis apklausomis, Sakartvelo provakarietiška opozija buvo paskelbusi savo pergalę. 

Vienai iš apklausų parodžius, kad pirmauja opozicija, prezidentė Salomė Zurabišvili, palaikanti opoziciją, pasveikino su „europietiškojo Sakartvelo“ pergale, nepaisant „mėginimų suklastoti“ balsavimą.

Kitai rinkėjų apklausai parodžius, kad laimėjo valdančioji partija, Viktoras Orbanas, Vengrijos ministras pirmininkas, pasveikino „Gruzijos svajonę“ ir socialiniuose tinkluose pareiškė, kad ji pasiekė „triuškinamą pergalę“.

Paskelbus rinkėjų apklausos rezultatus, rodančius vyriausybės pergalę, Bidzina Ivanišvilis,„Gruzijos svajonės“ lyderis, pasidžiaugė partijos „sėkme tokioje sudėtingoje situacijoje“.

„Užtikrinu jus, kad per ateinančius ketverius metus mūsų šalis pasieks didelę sėkmę. Mes daug nuveiksime“, – sakė jis.

Opozicinės partijos teigė, kad per balsavimą būta balsavimo biuletenių klastojimo ir bauginimo atvejų.

S. Zurabišvili sakė, kad kai kuriuose balsavimo punktuose buvo „didelį nerimą keliančių smurto atvejų“.

Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip prie vienos rinkimų apylinkės Tbilisio priemiestyje mušasi kelios dešimtys vyrų.

Kitame vaizdo įraše matyti susistumdymas prie UNM – pagrindinės Sakartvelo opozicinės jėgos, kurią įkūrė įkalintas buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis – rinkimų kampanijos biuro Tbilisyje.

Taip pat buvo nufilmuotas įtariamas balsavimo biuletenių klastojimo incidentas pietrytiniame Sadachlo kaime.

Antivakarietiška retorika

Kampanijos metu „Gruzijos svajonė“ teigė, kad norėtų gauti tokią daugumą, kad galėtų priimti konstitucinį visų pagrindinių opozicinių partijų draudimą.

Nuo 2012 m. valdanti „Gruzijos svajonė“ iš pradžių vykdė liberalią provakarietišką darbotvarkę, bet per pastaruosius dvejus metus pakeitė kursą.

Rinkimų kampaniją partija grindė sąmokslo teorija apie „pasaulinę karo partiją“, kontroliuojančią Vakarų institucijas ir siekiančią įtraukti Sakartvelą į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Šalyje, kur dar neužgijo Rusijos 2008 m. invazijos žaizdos, „Gruzijos svajonė“ siūlo rinkėjams baisias istorijas apie priartėjusią karo grėsmę ir tikina, kad jai kelią užkirsti gali tik ši partija.

Televizijai neseniai duotame interviu B. Ivanišvilis piešė groteskišką Vakarų, kur, anot jo, „orgijos vyksta tiesiog gatvėse“, vaizdą.

„Gruzijos svajonei“ anksčiau šiais metais priėmus prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos įstatymą“, nukreiptą prieš pilietinę visuomenę, prasidėjo kelias savaites trukę gatvių protestai, o teisės aktas buvo kritikuojamas kaip Kremliaus stiliaus priemonė, kuria siekiama nutildyti kitaminčius.

Dėl šio žingsnio Briuselis įšaldė Sakartvelo stojimo į ES procesą, o Vašingtonas įvedė sankcijas dešimtims Sakartvelo pareigūnų.

Valdančioji partija taip pat vykdė kampaniją prieš seksualines mažumas. Ji priėmė priemones, kuriomis draudžiama LGBTQ „propaganda“, pripažįstamos negaliojančiomis užsienyje sudarytos tos pačios lyties asmenų santuokos ir draudžiamas lyties keitimas.

Opozicinė koalicija yra pasirašiusi proeuropietišką politinę platformą, kurioje numatytos plataus masto rinkimų, teismų ir teisėsaugos reformos.

Aljansui priklausančios partijos susitarė, kad jei laimės daugumą, suformuos laikinąją daugiapartinę vyriausybę, kuri įgyvendins šias reformas prieš skelbiant naujus rinkimus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.