Rusijos kalinti amerikiečiai grįžo namo
Naujas skyrius „NATO: tai pavyko dėl glaudaus Aljanso bendradarbiavimo“
Lėktuvas su žurnalistais Evanu Gershkovichu, Alsu Kurmasheva ir buvusiu JAV jūrų pėstininku Paulu Whelanu nusileido ketvirtadienį apie 23 val. 40 min. vietos (penktadienį 6 val. 40 min. Lietuvos) laiku bazėje netoli Vašingtono, kur jų laukė prezidentas Joe Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris, penktadienį pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Sugrįžusius amerikiečius pasveikino jų artimieji ir draugai. Išlipusius iš lėktuvo juos apkabino J. Bidenas ir K. Harris.
Išvakarėse J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose priėmė grįžtančių amerikiečių šeimas ir gyrė didelius mainus kaip diplomatinį žygdarbį. Tačiau sandoris, kaip ir kiti ankstesni, atspindėjo disbalansą.
JAV ir sąjungininkės paleido rusus, apkaltintus ar nuteistus už rimtus nusikaltimus, mainais į tai, kad Rusija išlaisvintų žurnalistus, disidentus ir kitus žmones, kalintus dėl kaltinimų, kuriuos Vakarai laiko išgalvotais.
Galiausiai Rusija ir Vakarai sutarė dėl 24 kalinių ir dviejų nepilnamečių paleidimo.
„Tokiems sandoriams, kaip šis, reikalingi sunkūs skambučiai, – kalbėjo J. Bidenas. – Man nėra nieko svarbesnio už amerikiečių apsaugą namuose ir užsienyje.“
Jis taip pat padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už jo vaidmenį vykdant didžiausią apsikeitimą kaliniais su Rusija nuo Šaltojo karo laikų, pranešė turkų prezidentūra.
Per Ankaros oro uostą, kuriame įvyko JAV bei kelių Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas kaliniais, skrido septyni lėktuvai su 24 kaliniais ir dviem nepilnamečiais, anksčiau pranešė Turkijos prezidentūra.
Apsikeitime dalyvavo kaliniai iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos, o mainai įvyko tarpininkaujant Turkijos žvalgybos tarnybai MIT.
10 kalinių, paleistų per mainus Ankaroje, išvyko į Rusiją, 13 – į Vokietiją ir trys – į JAV.
Istorinis apsikeitimas
Daugiausiai dėmesio sulaukęs kalinys buvo 32 metų E. Gershkovichas, kuris 2023 metų kovą buvo sulaikytas Rusijoje, kur rengė reportažą. Šią liepą jis buvo nuteistas 16 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos JAV pasmerkė.
E. Gershkovicho šeima pareiškime teigė, kad „491 dieną laukė Evano paleidimo“.
„Negalime sulaukti, kada galėsime jį apkabinti iš visų jėgų ir iš arti pamatyti jo mielą ir drąsią šypseną“, – sakė jie.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kiek anksčiau pasveikino sugrįžusius rusų kalinius. Tarp jų buvo ir Vadimas Krasikovas, Rusijos žvalgybos agentas, įkalintas Vokietijoje už buvusio čečėnų sukilėlio nužudymą.
„Noriu pasveikinti jus sugrįžus į tėvynę“, – sakė V. Putinas.
J. Bidenas pasveikino JAV sąjungininkus už „drąsius sprendimus“ paleisti už žmogžudystes, šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus kalintus rusus, kad būtų išlaisvinti amerikiečiai ir Rusijos disidentai.
Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, sakė, kad apsikeitimas buvo sunkus, bet gelbstintis gyvybes. Berlynas sutiko priimti iš viso 12 žmonių, iš kurių penki turi Vokietijos pilietybę.
O. Scholzas pasakojo apie jaudinantį susitikimą su jais Kelno oro uoste ir pridūrė: „Daugelis bijojo dėl savo sveikatos ir net gyvybės.“
Tarp jų yra vokietis Rico Kriegeris, kuris Baltarusijoje buvo nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu, tačiau šią savaitę jam buvo suteikta malonė.
Keletą dienų buvo spėliojama apie susitarimą, kai keli kaliniai dingo iš Rusijos kalėjimų, tačiau iki tol, kol jie pagaliau persėdo į lėktuvus Ankaroje, jokio patvirtinimo nebuvo.
„Sulaikėme kvapą ir sukryžiavome pirštus“, – sakė Jake'as Sullivanas, JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Tai buvo pirmieji Rusijos ir Vakarų mainai nuo 2022 metų gruodžio. Tuomet namo grįžo Rusijoje kalinta JAV krepšinio žvaigždė Brittney Griner, o Amerika paleido Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą.
Tai taip pat didžiausias apsikeitimas nuo 2010 metų, kai Rusija ir Vakarai apsikeitė 14 įtariamų šnipų. Tarp jų buvo dvigubas agentas Sergejus Skripalis, kurį Maskva išsiuntė į Britaniją, ir slaptoji rusų agentė Ana Čapman, Vašingtono perduota Rusijai.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Iki tol tokie dideli apsikeitimai vyko tik Šaltojo karo metu.
Baltieji rūmai atskleidė, kad buvo rengiamasi sudaryti dar platesnio užmojo susitarimą, mat buvo bandoma derėtis dėl V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno išlaisvinimo, bet šį vasarį jis mįslingomis aplinkybėmis mirė kalėjime.
NATO: tai pavyko dėl glaudaus Aljanso bendradarbiavimo
NATO ketvirtadienį pasidžiaugė, kad dėl glaudaus Aljanso bendradarbiavimo per apsikeitimą kaliniais su Rusija buvo paleista gausybė kalinių.
„Džiaugiuosi, kad šiandien paleisti neteisėtai sulaikyti sąjungininkių piliečiai ir Rusijos politiniai kaliniai. Tai pavyko pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant NATO sąjungininkėms“, – teigė Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius
„Tai kainavo nemažai, tačiau tai buvo kompensuota neteisėtai įkalintų žmonių laisve ir gyvybe“, – pridūrė jis.
„Žurnalistai ir politinė opozicija turi turėti galimybę laisvai reikšti teisėtas nuomones be bauginimo“, – nurodė J. Stoltenbergas.
„Nors šios politinių kalinių grupės paleidimas yra diplomatijos pergalė, Rusijoje tebėra neteisėtai kalinama per daug kitų kalinių. Raginu paleisti visus, kurie vis dar yra ten“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
