2024-03-07 15:40

Europos liaudies partija parėmė U. von der Leyen kandidatūrą antrai EK pirmininkės kadencijai

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. Octav Ganea („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. Octav Ganea („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
Konservatyvioji Europos liaudies partija (ELP, didžiausia jėga Europos Parlamente, ketvirtadienį išreiškė paramą Ursulos von der Leyen kandidatūrai antrai Europos Komisijos pirmininkės kadencijai.

Rumunijos sostinėje Bukarešte įvykusiame partijos suvažiavime paskelbta, kad buvusios Vokietijos gynybos ministrės perrinkimą parėmė 400 delegatų. 89 delegatai balsavo „prieš“.

Praėjusį mėnesį U. von der Leyen paskelbė, kas sieks antros EK pirmininkės kadencijos.

U. Von der Leyen kandidatūra iškelta prieš birželio 6–9 dienomis vyksiančius Europos Parlamento – vienintelės demokratiškai renkamos ES institucijos – rinkimus.

Po šio partijos parėmimo ji tampa tvirta lydere kovoje dėl aukščiausio Bendrijos posto.

Tikimasi, kad po birželį įvyksiančio balsavimo ELP išliks didžiausia galia ES įstatymų leidžiamojoje valdžioje, tačiau U. von der Leyen paskyrimui vis tiek turės pritarti ES valstybių narių lyderiai. Beveik pusė jų yra ELP nariai.

Ketvirtadienį baigiantis dvi dienas trukusiam partijos suvažiavimui, U. von der Leyen perspėjo dėl tikėtino populistų iškilimo per artėjančius EP rinkimus ir Rusijos bandymo „nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus“.

„Mūsų taikiai ir vieningai Europai kaip niekada anksčiau iššūkį meta populistai, nacionalistai, demagogai – tiek kraštutiniai dešinieji, tiek kraštutiniai kairieji, – kalbėjo ji. – Pavadinimai gali būti skirtingi, bet tikslas tas pats. Jie nori paminti mūsų vertybes ir nori sunaikinti mūsų Europą. ELP niekada neleis, kad taip atsitiktų.“

Nuo tada, kai 2019 metais U. von der Leyen buvo išrinkta EK vadove, jai teko susidurti su keliomis 450 mln. piliečių sąjungą supurčiusiomis krizėmis. Tarp jų – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą.

U. von der Leyen taip pat skatino Žaliąjį kursą, kuriuo siekiama, kad iki 2050 metų grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui.

U. von der Leyen pažymėjo, kad po to, kai karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas prieš dvejus metus įsakė pradėti karą Ukrainoje, Europa siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos energijos.

„Mes pasipriešinome V. Putino šantažui nešvariomis anglimis, nafta ir dujomis. Atsikratėme šios priklausomybės“, – sakė ji.

„Masiškai investuojame į švarią energiją. Pirmą kartą Europoje iš vėjo ir saulės pagaminome daugiau elektros energijos nei iš dujų. Taip kuriamos geros darbo vietos čia, namuose, mažinamos kainos ir valoma tarša. Be to, tai suteikia mums energetinį saugumą“, – tvirtino EK vadovė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791