Prezidentas pasirašė 2024 m. valstybės biudžetą
G. Nausėda pabrėžė, kad priimdama biudžetą valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius, nors pripažino, kad dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino.
Pasak jo, 2024-ųjų biudžete pritrūko nuosekliai įvykdyto įsipareigojimo kelti mokytojų algas ir politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, Vyriausybės programos laikymosi: „Palankiai vertinu, kad biudžete numatyta galimybė kitais metais atsiradus sąlygoms padidinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Taip pat, nors ir vienkartiniu sprendiniu, biudžeto proceso finiše Vyriausybė padidino finansavimą šalies keliams. Labai nedaug buvo padidintas ir vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas. Tačiau apskritai dėmesys vaikus auginančioms šeimoms liko per mažas.“
Prezidentas teigiamai įvertino ir tai, kad planuojant išlaidas laikytasi fiskalinės drausmės ir biudžeto deficitas neviršija 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) Mastrichto kriterijaus, o valdžios sektoriaus skola – 39,9%.
„Tačiau pajamų srityje biudžetas, deja, neatliepia sukeltų lūkesčių, kad bus sugeneruotos reikšmingos ir tvarios naujos biudžeto pajamos ateičiai“, – teigia G. Nausėda.
Žengti precedento neturintį žingsnį ir vetuoti svarbiausią 2024 m. valstybės finansinį dokumentą prezidentą ragino biudžetu nepatekinti streikuojantys mokytojai.
G. Nausėda praėjusią savaitę tvirtino dar turįs šiek tiek laiko, todėl svarstąs, kaip pasielgti.
Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto parengtą ir dukart pagal Seimo narių pateiktus pasiūlymus pakoreguotą 2024 m. valstybės biudžetą parlamentarai balsų dauguma patvirtino gruodžio 5 d.
Pagal Konstituciją, prezidentas turi per dešimt dienų apsispręsti, ar pasirašyti Seimo priimtą teisės aktą, ar jį vetuoti, grąžinant parlamentarams pakartotinai svarstyti su savo pastabomis.
Seimas galėtų veto atmesti 71 ar daugiau balsų. Kitų metų biudžetas buvo patvirtintas 73 Seimo nariams balsavus už.
Pedagogų streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas pareiškė, kad priimdamas biudžetą Seimas esą neatsižvelgė į mokytojų reikalavimus dėl atlyginimų augimo. Todėl jis vylėsi, kad G. Nausėda pasinaudos savo konstitucine veto teise.
„Tikimės, kad prezidentas palaikys mus ir nereikės ten eiti mitinguoti“, – sakė A. Navickas.
Prezidentūros atstovai iškart po Seimo priimto sprendimo dėl biudžeto iš principo neatmetė veto galimybės. Antai šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius apgailestavo, kad kitų metų biudžete esą nebuvo tinkamai išspręsti mokytojų atlyginimų ir kelių finansavimo klausimai: „Biudžetas šįkart tikrai nėra tobulas.“
O ir pats prezidentas teigė, kad priimtasis biudžetas „pakabino ore“ Vyriausybės mokytojams duotus pažadus dėl atlyginimų didinimo.
Kita vertus, valstybės vadovas netiesiogiai leido suprasti, kad vargu ar galima tikėtis veto – jis pareiškė, kad kitąmet atidžiai seks šalies ekonomines prognozes ir primins „Vyriausybei pažadus, duotus mokytojams“.
Politologas Ainius Lašas VŽ priminė, kad per visą pastarąjį trisdešimtmetį nei vienas prezidentas nevetavo nei vieno biudžeto, nors pamąstymų apie tai ar net grasinimų tą padaryti pasitaiko kone kasmet.
„Iš esmės, tai nėra visiškai neįmanomas dalykas, nes gyvename tikimybių pasaulyje, kur vienokia ar kitokia tikimybė visuomet egzistuoja. Bet šiuo atveju tikimybė, kad biudžetas bus prezidento nepasirašytas, yra labai maža. Tai išties būtų jeigu ne politinė atominė bomba, tai mažiausiai labai rimtas sistemos supurtymas. Tam reikia turėti ypatingų argumentų. Ir savotiško avantiūrizmo. O G. Nausėda nėra avantiūristas“, – pastebėjo A. Lašas.
Kitų metų biudžete yra numatomas 3% BVP viešųjų finansų deficitas – lygiai toks, kokį leidžia sugrįžtanti per pandemiją laikinai panaikinta ES fiskalinio tvarumo taisyklė.
[infogram id="5f4d7f02-b746-4f2f-aa70-ceef12b127a9" prefix="oXG" format="interactive" title="2024 m. biudžetai: 2023 11 23"]
