S. Gurijevas. Sankcijos Rusijai veikia
Šiandien Rusijos lyderiai turi mažiau kuo džiaugtis. Pastarasis valiutos krytis žemiau politiškai svarbaus 100 RUB už dolerį slenksčio privertė Kremlių nervintis, o CB atsidūrė ugnies linijoje.
V. Putino patarėjas ekonomikos klausimais Maksimas Oreškinas dažniausiai kritikuodavo CB dėl jo karingumo. Vis dėlto po pastarojo rublio kryčio jis išsakė savo nuomonę laikraštyje ir apkaltino politikos formuotojus pernelyg dideliu „švelnumu“ ir leidimu nenuosaikiai augti kreditams.
CB iškart sušaukė neeilinį valdybos posėdį, kuriame nusprendė pakelti palūkanų normas net 3,5 procentinio punkto ir nuteikė jau kitą mėnesį laukti dar vieno didinimo. Atrodo, kad svarstomos ir papildomos valiutos kontrolės priemonės. O finansų ministras Antonas Siluanovas, kaip teigiama, pasisako už Rusijos eksportuotojų įplaukų doleriais priverstinį pervedimą atgal į šalį ir pardavimą centriniam bankui. Nuvertėjimas išryškino spaudimą, kurį karas – ir reaguojant į jį įvestos sankcijos – daro Rusijos ekonomikai.
2022 m. balandį rašiau, kad V. Putinas neturėtų švęsti rublio atsigavimo, kuris atspindėjo du dalykus, galiausiai neigiamai atsiliepsiančius Rusijos ekonomikai. Pirma, dėl Vakarų sankcijų krito importas, ir dėl to buvo netekta galimybių gauti importinių plataus vartojimo prekių ir tarpinių komponentų.
Taigi, buvo suvaržyti Rusijos gamybos pajėgumai. Antra, padidėjo įplaukos už naftos eksportą, tačiau tai paskatino Vakarų šalių vyriausybes įvesti embargą naftai ir rusiškos žaliavinės naftos kainų ribas. Būtent taip ir nutiko. 2022 m. gegužę Europa paskelbė, kad per 6–8 mėnesius įsigalios embargas maždaug 90% rusiškos naftos importo. Netrukus G 7 šalys sutarė dėl kainos viršutinės ribos.
Atidėtas šių politikų įgyvendinimas leido V. Putinui susižerti didžiules įplaukas. Nors Vakarai įšaldė apie 300 mlrd. USD Rusijos CB atsargų, Rusijos rekordinis einamosios sąskaitos perteklius 2022-aisiais (227 mlrd. USD) beveik kompensavo šią sumą. Tačiau ši aukso gysla galutinai išsemta: pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos įplaukos už dujas ir naftą krito kone perpus, ir dėl to biudžeto deficitas pasiekė 2% metinio BVP.
Naftos embargas ir kainos riba taip pat lėmė Rusijos bendrojo eksporto sumažėjimą trečdaliu 2023 m. sausį–liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Dėl to Rusijos prekybos perteklius susitraukė nuo 204 mlrd. USD iki 64 mlrd. USD, o einamosios sąskaitos perteklius – šešiskart, nuo 165 mlrd. USD iki vos 25 mlrd. USD.
Kaip ir buvo galima numatyti, staigus įplaukų iš angliavandenilių eksporto krytis paskatino spartų Rusijos fiskalinės padėties pablogėjimą. Kurį laiką atrodė, kad Rusijos lyderiams tai nė motais: šalis tebeturi nemenkas ženminbio juanių atsargas, todėl gali sau leisti biudžeto deficitą. Karas Ukrainoje lieka svarbiausias Kremliaus prioritetas: vien per pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos karinės išlaidos 12% viršijo biudžete visiems metams numatytą sumą.
Rusijos valdžia tikėjosi ne tik finansuoti karą, bet ir kad nenutrūkstamas išlaidavimas suteiks ekonomikai keinsistinį postūmį. Tačiau šios viltys netapo tikrove būtent todėl, kad prekybos sankcijos pakenkė Rusijos gamybiniams pajėgumams. Izoliuota nuo Vakarų ir praradusi šimtus tūkstančių darbuotojų kare ir emigracijoje, Rusijos ekonomika paprasčiausiai negali pagaminti tiek, kiek nori V. Putinas.
Rusijos ekonomikai kaistant didesnės valdžios išlaidos tiesiog paskatino infliaciją. Nereikėtų stebėtis ir CB sprendimu numinti stabdį, nepaisant galimo didesnių palūkanų normų poveikio našumo augimui. Dabartiniu „Bloomberg“ vertinimu, recesijos Rusijoje tikimybė per kitą pusmetį siekia 21%, palyginti su 6% prieš palūkanų pakėlimą.
Akivaizdu, kad sankcijos veikia. Vis dėlto V. Putino nenutrūkstamas gebėjimas finansuoti karą Ukrainoje rodo, kad reikia imtis tolesnių priemonių. Įvertinę įmantrius metodus, kuriais įmonės sugalvojo apeiti naftos embargą ir kainų ribas, Vakarai privalo rasti būdų užkamšyti sankcijų spragas ir pamažinti naftos kainos viršutinę ribą nuo 60 USD už barelį iki 50–55 USD ar net mažiau.
Kitas svarbus faktas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant pastarąjį rublio vertės smukimą, – V. Putino gebėjimas apeiti prekybos sankcijas. Rublis pinga, nes Rusijai reikia JAV dolerių, kad galėtų finansuoti importo sąskaitas, kurios 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo trečdaliu, nuo 57 mlrd. USD iki 76 mlrd. USD.
Šis padidėjimas iš dalies atspindi kylančias bandymų apeiti sankcijas sąnaudas, kurios irgi prisideda prie spaudimo Rusijos biudžetui ir valiutai. Griežtindami eksporto kontrolės priemonių įgyvendinimą, Vakarai gali dar labiau išpūsti šias sąnaudas, užverždami kilpą Rusijos biudžetui ir sykiu nusikalstamam karui.
Komentaro autorius – Sergejus Gurijevas, „Sciences Po“ universiteto rektorius
Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2023 m.
