EK vadovė: Lietuva Ukrainai suteiks 200 vidutinio dydžio transformatorių ir didelį autotransformatorių

• Ukrainoje be žinios dingo daugiau nei 15.000 žmonių, skaičiuoja Hagoje įsikūrusi Tarptautinė dingusių asmenų komisija.
• Lenkijos prezidentas A. Duda teigia, kad vokiškų „Patriot“ sistemų dislokavimas Ukrainoje būtų saugiausias ir Lenkijai. Vokietija sako, kad dėl šio siūlymo kalbasi su sąjungininkais.
• Ukraina ragina užsienio bendroves nebegaminti lustų, palaikančių GLONASS sistemą ir taip padedančių Rusijai nukreipti savo raketas į taikinius Ukrainoje.
• „Forbes“: Rusija ketvirtadalį biudžeto lėšų išleido karui.
• Nyderlandų parlamentas pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe.
• 70% Ukrainos atstatytas elektros tiekimas.

Ketvirtadienio įvykių juostą galima rasti čia.

Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą. Naujausias žinias pranešime šeštadienį ryte. 

21:42 EK vadovė: Lietuva Ukrainai suteiks 200 vidutinio dydžio transformatorių ir didelį autotransformatorių

ES dės daugiau pastangų, kad suteiktų Ukrainai paramą atkuriant ir palaikant elektros energijos ir šildymo sistemas, pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pareiškime ji teigė, kad ES rengiasi kaip įmanoma greičiau pristatyti Ukrainai įrenginius, dovanojamus Bendrijos narių, bei iš EK rezervų.

U. von der Leyen sakė, kad Ukrainai bus perduota 200 vidutinio dydžio transformatorių ir didelis autotransformatorius iš Lietuvos, vidutinio dydžio autotransformatorius iš Latvijos ir 40 sunkiųjų generatorių iš ES rezervo Rumunijoje.

Kiekvienas iš šių generatorių „gali užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą mažoms ir vidutinio dydžio ligoninėms“, pažymėjo EK vadovė.

21:19 Ukrainos oro pajėgos surengė 12 atakų prieš rusų pozicijas

Penktadienį Ukrainos oro pajėgos surengė 12 atakų prieš rusų pozicijas, rašoma Ukrainos Generalinio štabo vakarinėje suvestinėje.

„Oro pajėgos sudavė devynis smūgius priešo personalo, ginkluotės ir karinės technikos sutelkimo vietoms, taip pat tris smūgius priešo priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijoms“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai smogė vienai vadavietei ir penkioms personalo, ginklų ir karinės sutelkimo vietoms.

Anot Ukrainos Generalinio štabo, rusų pajėgos surengė keturias valdomų raketų atakas prieš Komyšuvachą Zaporižios regione ir septynias iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų Ukrainos karių pozicijoms ir gyvenvietėms.

20:50 ES šalys dovanoja Ukrainai generatorius

Prancūzija paskelbė, kad nusiųs Ukrainai 100 didelės galios generatorių, „nes Rusija nori paversti žiemą karo ginklu“. Taip penktadienį tviteryje parašė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.

Prahos meras Zdenekas Hribas paskelbė, kad Čekija irgi padovanos elektros generatorių. Pakete bus 626 šildytuvai, iš kurių 400 bus skirti Kyjivui, o 226 – Mykolajivui, taip pat kitos įrangos.

Latvijos ambasadorius Ukrainoje Oleksandras Miščenka feisbuke parašė, kad Ryga, bendradarbiaudama su labdaros organizacija, Kyjivui dovanoja 84 elektros generatorius ir 100 šiluminių pistoletų.

20:13 Per apšaudymą Chersone žuvo 15 žmonių  

Rusijos pajėgoms penktadienį vėl apšaudžius Chersoną, žuvo 15 civilių, pranešė šio ukrainiečių pajėgų neseniai atgauto Pietų Ukrainos miesto karinės administracijos vadovė.

„Šiandien dėl priešo surengto apšaudymo žuvo 15 Chersono miesto gyventojų, o 35 buvo sužeisti, įskaitant vieną vaiką“, – socialiniuose tinkluose parašė Halyna Luhova.

Per smūgius „buvo apgadinti keli privatūs namai ir daugiaaukščiai pastatai“, pridūrė ji.

20:01 Rusija: EP rezoliucija „neturi nieko bendro“ su kova su terorizmu 

Maskva penktadienį pareiškė, kad Europos Parlamento (EP) priimta rezoliucija, kuria Rusija dėl jos „karinės operacijos“ Ukrainoje buvo pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“, „neturi nieko bendro“ su kova su terorizmu.

Tai „neturi nieko bendro su realia situacija kovoje su tarptautiniu terorizmu“, rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

Rezoliuciją ministerija pavadino „nedraugišku žingsniu“ ir „kampanijos, kurią Vakarai vykdo prieš mūsų šalį“, dalimi.

EP trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje.

19:49 Popiežius parašė laišką ukrainiečiams

Popiežius Pranciškus parašė laišką Ukrainos žmonėms, kurį penktadienį paskelbė Vatikanas.

„Nebūna dienos, kad nebūčiau šalia jūsų ir nepalaikyčiau jūsų savo širdyje ir maldose“, – sakė popiežius laiške, kuris buvo parašytas italų kalba.

„Jūsų skausmas yra ir mano skausmas“, – teigė jis.

Pranciškus nepaminėjo Rusijos, tačiau klausė: „Kaip įmanoma, kad žmonės gali taip elgtis su kitais žmonėmis?“

19:32 Broliai švedai teisiami „unikalioje“ šnipinėjimo Rusijai byloje

 Stokholme penktadienį prieš teismą stojo du broliai švedai, kurių vienas yra buvęs žvalgybos pareigūnas, kaltinami šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU 2011–2021 metais.

„Ši byla yra unikali daugeliu atžvilgių... Tokio teismo proceso nebuvo daugiau kaip 20 metų“, – įžanginėje kalboje teismui sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas.

Jis teigė, kad gauta, perduota ir atskleista informacija buvo „itin slapta medžiaga“.

Prokuroras Peras Lindqvistas sakė, kad tai gali „pakenkti Švedijos nacionaliniam saugumui“.

Kaltinamiesiems – 35-erių Payamui Kiai ir 42-ejų Peymanui Kiai – gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jei jie bus pripažinti kaltais. Didžioji teismo proceso dalis vyks už uždarų durų. Byla turėtų būti nagrinėjama iki gruodžio 12 dienos.

19:00 Susitikime su V. Putinu – „kišeninės“ karių motinos

Į Rusijos karių motinų susitikimą su V. Putinu atvyko atrinktos neaukšto rango valdininkės ir valdžią palaikančios aktyvistės, pranešė leidinys „Možem objesnit“, kurį cituoja „Nexta“.

Kaip rašo britų „The Guardian“, viena iš moterų, sėdėjusių šalia V. Putino, buvo Olesia Šigina, ultrakonservatyvių pažiūrų Rusijos poetė, filmų kūrėja ir aktyvistė, neseniai vykusi į Donbaso regioną kurti filmo apie karą.

18:38 Ukraina ragina užsienio bendroves nebegaminti lustų, palaikančių GLONASS sistemą

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paragino užsienio bendroves nutraukti lustų, palaikančių GLONASS palydovinę sistemą, su kuria Rusija nukreipia raketas į Ukrainą, gamybą.

„Telegram“ platformoje paskelbtame žvalgybos pranešime teigiama, kad Rusijos raketos nepasiekia taikinių, neturėdamos aiškių koordinačių, kurias nustato navigacijos sistemos.

„Rusija raketoms nukreipti naudoja savo sukurtą GLONASS – GPS analogą. GLONASS buvo sukurta 1982 m. SSRS gynybos ministerijos prašymu. Nors GLONASS yra dvejopos paskirties sistema, ją daugiausia naudoja Rusijos kariuomenė, kad nukreiptų ginklus į Ukrainos miestus“, – rašoma pranešime.

Kartu pažymima, kad Rusijos navigacijos sistema turi silpną vietą – GLONASS priklauso nuo užsienio bendrovių gaminamų mikroschemų.

„Rusijos raketose ir dronuose yra užsienyje pagamintų GLONASS mikroschemų – paprastai tai civilinės mikroschemos, tačiau rusai jas naudoja kariniais tikslais. Mikroschemos gauna ir apdoroja koordinates iš GLONASS sistemos, o raketos naudoja šią informaciją, kad orientuotųsi erdvėje ir taikytųsi į Ukrainos civilinę ir energetikos infrastruktūrą“, – aiškina žvalgyba.

Pažymima, kad nemažai užsienio bendrovių tebegamina GLONASS palaikančias mikroschemas: „Linx Technologies“, „Broadcom“, „Qualcomm“, „Telit“, „Maxim Integrated“, TRIMBLE, „Cavli Wireless“ (visos – JAV); „u-blox AG“ ir „STMicroelectronics“ (Šveicarija); „Sierra Wireless“ ir „NovAtel“ (Kanada); „Septentrio“ (Belgija) ir „Antenova“ (Jungtinė Karalystė).

18:12 Ukrainos saugumo tarnyba krėtė dar vieną vyskupiją

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį vykdė kontržvalgybinę veiklą Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Maskvos patriarchato) Černovicko-Bukovinos vyskupijoje. Atlikdami tyrimo veiksmus teisėsaugininkai rado dokumentus, patvirtinančius, kad tarp vyskupijos struktūros vadovų yra turinčių Rusijos pilietybę, pranešė Saugumo tarnyba.

Taip pat buvo rastas vyskupijos vadovų susirašinėjimas su kuratoriais Maskvoje, kuriame jie gauna „metodinius nurodymus“ dėl bažnytinės liturgijos „ypatumų“ po Rusijos invazijos į Ukrainą.

SBU taip pat teigia radusi sandėlius, kuriuose buvo laikomos didmeninės prokremliškos literatūros, šlovinančios šalį agresorę ir raginančios palaikyti okupantus, siuntos.

Kaip jau skelbta, SBU antradienį surengė reidą garsiame istoriniame Kyjivo ortodoksų vienuolyne, taip pat dviejuose vienuolynuose ir vyskupijoje Rivnės srityje.

17:56 Visos Ukrainos AE vėl prijungtos prie sistemos

Visos Ukrainos atominės elektrinės (AE) vėl prisijungė prie nacionalinės energetikos sistemos.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi pareiškime teigiama, kad Ukraina patvirtino, jog Rivnės, Pietų Ukrainos ir Chmelnyckio atominės elektrinės vėl prijungtos prie tinklo ir gamina elektros energiją šalies poreikiams.

Jos buvo atjungtos nuo sistemos po to, kai dėl rusų masinės raketų atakos trečiadienį buvo pažeisti elektros tinklai.

Elektros tiekimas taip pat atnaujintas Černobylio atominėje elektrinėje. Rusų kontroliuojama Zaporižios AE buvo vėl prijungta prie tinklo praėjus dienai po atjungimo.

17:30 Lietuvos URM nerado pagrindo neįleisti S. Lobodos į Lietuvą

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia neradusi teisinio pagrindo įtraukti Rusijoje populiarią ukrainiečių atlikėją Svitlaną Lobodą į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

Kaip žurnalistams penktadienį sakė viceministras Mantas Adomėnas, procedūra dėl atlikėjos galimo įtraukimo į minėtą sąrašą pradėta „trečiadienį Lietuvos visuomenėje kilus klausimams dėl nevienareikšmiškai vertinamos Ukrainos dainininkės S. Lobodos būsimų koncertų Lietuvoje“.

„Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į partnerius Ukrainoje, prašydama įvertinti dainininkės viešus pareiškimus, laikyseną Rusijos agresijos akivaizdoje. Pirminiai duomenys, kurie buvo gauti, indikavo, kad gali būti pagrindo ją įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą“, – sakė viceministras.

„Ištyrus juridinius faktus paaiškėjo, kad objektyvaus pagrindo ar objektyvių duomenų, įrodančių, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ji gali būti įtraukta į tą persona non grata sąrašą, nėra (...). Kadangi esame teisinė valstybė, klausimas tebesvarstomas, medžiaga renkama, gavus naujos informacijos, gali būti priimtas ir kitoks sprendimas, tačiau šiuo metu nėra pagrindo kitokiam sprendimui “, – tvirtino jis.

Pasak M. Adomėno, sprendimui įtakos turėjo ir tai, kad buvo išsiaiškinta, jog šiemet kovą atlikėja buvo išbraukta iš Ukrainos nepageidaujamų asmenų sąrašo. 

17:01 Rusija įtraukė „Meta“ kompaniją į ekstremistų sąrašą

Rusijos teisingumo ministerija įtraukė „Meta“ kompaniją, kuriai priklauso „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ – į „ekstremistinių“ organizacijų registrą, skelbiama ministerijos interneto svetainėje.

Joje rašoma, kad dabar šiame sąraše – daugiau kaip 100 įmonių ir organizacijų.

Rusijos ryšių reguliavimo institucija „Roskomnadzor“ kovo mėnesį užblokavo prieigą prie „Facebook“ ir „Instagram“ po to, kai Maskvos Tverės rajono teismas pripažino „Meta“ kalta dėl „ekstremistinės veiklos“. Teismo sprendimas neapėmė „Meta“ programėlės „WhatsApp messenger“.

16:38 Dėl rusų apšaudymo iš Chersono ligoninių evakuoti pacientai

Chersono srities gubernatorius pranešė, kad regiono sostinės – Chersono miesto – ligoninėse gydomi pacientai evakuojami dėl nuolatinio Rusijos apšaudymo.

Chersono regioninėje klinikinėje ligoninėje gydyti vaikai išsiųsti į Mykolajivą, o Chersono regioninės psichiatrijos ligoninės pacientai – į Odesą, „Telegram“ platformoje informavo regiono gubernatorius Jaroslavas Januševyčius.

16:29 G. Nausėda: į sankcijų sąrašą turi būti įtraukti „Rosatom“, „Gazprom“ bankas

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos teigimu, dabartinės sankcijos Rusijai neduoda norimo rezultato, todėl Europa turi peržiūrėti ir įvertinti jų poveikį, o jei reikia – keisti sankcijų kursą.

Taip jis teigė Kaune, dalyvaudamas spaudos konferencijoje kartu su Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos vadovais.

„Lietuvos pozicija yra tokia, jog turėtume įtraukti daugiau asmenų ir institucijų į sankcijų sąrašą, karinę pramonę. Taip pat turime kalbėti apie kitų Rusijos komercinių bankų, ypač „Gazprom“ banko, deswiftinimą“, – sakė G. Nausėda, vardydamas Lietuvos pasiūlymus naujajam sankcijų Maskvai paketui.

Prezidentas taip pat pažymėjo, jog siekiama, kad į sankcijų sąrašą būtų įtraukti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjai, šalies valstybinės energetikos korporacija „Rosatom“. Plačiau skaitykite čia.

16:06 NASA nuotraukose – tamsos gaubiama Ukraina 

JAV kosmoso agentūra NASA paviešino palydovines nuotraukas, kuriose matyti Ukrainos energetikos krizės mastas po Rusijos atakų prieš šalies civilinę infrastruktūrą.

Trečiadienį iš kosmoso darytose naktinėse palydovinėse nuotraukose matyti, kad didžioji dalis Ukrainos yra tamsoje, palyginti su kaimyninėmis Europos šalimis.

16:00 Vokietijos parlamentarai Holodomorą Ukrainoje pripažins genocidu

Vokietijos parlamento nariai ketina pritarti rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas būtų paskeltas genocidu.

Rengiamos rezoliucijos tekstą penktadienį matė naujienų agentūra AFP.

Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas rengiamas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė.

Teigiama, kad įstatymų leidėjai planuoja dėl rezoliucijos balsuoti kitą savaitę, kai Ukraina bus paminėjusi Holodomoru vadinamo bado aukų atminimo dieną. Ši diena Ukrainoje minima kasmet paskutinį lapkričio šeštadienį.

Projekto tekste rašoma, kad Holodomoras yra tarp „totalitarinių sistemų nežmoniškų nusikaltimų“, per kuriuos XX amžiaus pirmojoje pusėje buvo „sunaikinta milijonai žmonių gyvybių“.

15:41 V. Putinas karių motinoms sakė nesigailintis, kad pradėjo karą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių motinomis ir sakė joms, kad nesigaili pradėjęs, jo žodžiais tariant, „specialiąją karinę operaciją“. 

Per valstybinės žiniasklaidos transliuotą įrašytą susitikimą V. Putinas motinoms sakė netikėti viskuo, ką jos mato per televiziją ar skaito internete, teigdamas, kad apie karą skleidžiama daug „melagienų“.

Sėdėdamas su grupe motinų prie stalo su arbata, pyragais ir dubenėliais šviežių uogų, V. Putinas teigė, kad jis ir visa Rusijos vadovybė dalijasi skausmu tų, kurios neteko savo sūnų, kovojančių Ukrainoje.

Jis taip pat karą Ukrainoje pavadino lūžio momentu, kai Maskva pagaliau pasipriešino Vakarų hegemonijai.

Ką kalbėjo karių motinos V. Putinui, rodoma nebuvo.

15:09 NATO vadovas: nuo Vokietijos priklauso, ar ji suteiks „Patriot“ sistemas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi nuspręsti, ar ji nori tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „Patriot“, Lenkijai paraginus Berlyną žengti tokį žingsnį.

Jis tvirtino, kad bet kokie planai siųsti konkrečius ginklus Ukrainai yra „nacionaliniai sprendimai“.

„Kartais būna susitarimai dėl galutinių naudotojų ir kitų dalykų, todėl jie turi konsultuotis su kitais sąjungininkais, tačiau galiausiai sprendimą turi priimti nacionalinės vyriausybės“, – sakė J. Stoltenbergas.

15:03 Vokietija: kalbamės su sąjungininkais dėl Lenkijos pasiūlymo

Vokietija diskutuoja su sąjungininkais dėl Lenkijos prašymo siųsti vokiškas oro gynybos sistemas „Patriot“ tiesiai į Ukrainą, penktadienį sakė federalinės vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann.

„Kalbamės su savo sąjungininkais apie tai, kaip elgtis su Lenkijos pasiūlymu“, – teigė Ch. Hoffmann, kalbėdama apie Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako pareiškimą, kad Vokietija turėtų siųsti „Patriot“ sistemas tiesiai į Ukrainą, o ne į Lenkiją.

Berlynas pasiūlė Lenkijai jos teritorijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“, kai praėjusią savaitę viename jos kaime prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, kurį, kaip manoma, sukėlė nuklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Per sprogimą žuvo du žmonės.

„Mes labai atidžiai stebime, kaip tęsiasi diskusijos Lenkijoje“, – sakė ji.

Anot Ch. Hoffman, Vokietija nenori „spekuliuoti“, ar Lenkija pakeis savo nuomonę dėl paramos priėmimo: „Nenoriu interpretuoti to, kas buvo pasakyta“.

14:48 A. Duda: vokiškų „Patriot“ sistemų dislokavimas Ukrainoje būtų saugiausias ir Lenkijai

Lenkijos siūlymas Vokietijai dislokuoti oro gynybos sistemas „Patriot“ Ukrainoje būtų geriausias iš karinės perspektyvos ir suteiktų daugiau saugumo Lenkijai, sako Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Žiūrint iš karinės perspektyvos, aišku, būtų geriausia, taip pat ir Lenkijos saugumui, kad šios raketos būtų dislokuotos tam tikru atstumu nuo Lenkijos sienos, Ukrainos teritorijoje. Šiuo atveju, jos užtikrintų geriausią įmanomą apsaugą tiek Ukrainai, tiek Lenkijai“, – spaudos konferencijoje Kaune penktadienį sakė A. Duda.

Jis pabrėžė, kad vis dėlto sprendimai dėl raketų sistemos dislokavimo „priklauso nuo mūsų sąjungininkės NATO, Vokietijos“.

„Mano, kaip Lenkijos prezidento, pareiga yra užtikrinti, kad Lenkijos teritorija būtų apsaugota kiek įmanoma geriau (...). Mano pareiga yra apsaugoti pirmiausia Lenkijos piliečius ir Lenkijos teritoriją“, – pabrėžė jis.

Vokietija neseniai Varšuvai pasiūlė naikintuvų „Eurofighter“ ir oro gynybos raketų baterijų „Patriot“, o Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas iš pradžių kalbėjo, kad šį Berlyno pasiūlymą priims „su pasitenkinimu“. Tačiau Lenkijos vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos ir ragina ją verčiau perduoti Ukrainai.

14:16 G. Nausėda: Kremliui turi nelikti resursų tęsti karą Ukrainoje

Vakarai turi siekti, jog Kremliui neliktų resursų tęsti karą Ukrainoje, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šalys, kurios gyveno Rusijos kaimynystėje šimtmečius, kaip niekas kitas žino, kad agresorius negali būti sustabdytas nuolaidomis, mums reikia ir toliau taikyti sankcijas: Kremliui turi nelikti resursų tęsti šį karą“, – penktadienį Kaune sakė G. Nausėda, dalyvaudamas spaudos konferencijoje kartu su Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos vadovais.

Jis pabrėžė, kad Baltarusija „taip pat turi pajusti savo dalyvavimo kare pasekmes“.

„Rusija bus nugalėta, jų agresijos karas bus sustabdytas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis ragino Vakarus aktyviau remti Ukrainą.

„Turime stiprinti paramą Ukrainai: oro gynybos sistemomis, ginklais, karine įranga, žieminėmis uniformomis – bet kuo, ko tik ukrainiečiai paprašys. Turime rasti būdą, kaip tai pristatyti, nes būtent taip jie gali laimėti prieš agresorių, tai yra, taip mes galime laimėti visi“, – sakė G. Nausėda.

14:00 JT: vaizdo įrašas su Rusijos belaisvių egzekucija greičiausiai yra tikras

Volkeris Turkas, Jungtinių Tautų vyriausiasis komisaras žmogaus teisių klausimu, teigia, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota Rusijos karo belaisvių egzekucija Ukrainoje, greičiausiai yra tikras.

Anot jo, tokių išvadų priėjo Ukrainoje veikianti JT žmogaus teisių stebėjimo misija, rašo portalas „Meduza“.

V. Turko teigimu, būtina nuodugniai ištirti visas incidento aplinkybes.

13:38 JK užsienio reikalų ministras paskelbė naują paramą Kyjivui

papildyta 14:23

Jamesas Cleverly, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras, viešėdamas Kyjive, paskelbė apie naują pagalbą Ukrainai, patiriančiai sudėtingą periodą atėjus žiemai ir šildymo sezonui.

Vizito metu J. Cleverly susitiko su Dmytro Kuleba, užsienio reikalų ministru, ir Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu. „JK stovi petys į petį su Ukraina“, – teigė J. Cleverly.

JK užsienio reikalų ministerijos teigimu, J. Cleverly paskelbtą naują pagalbos paketą sudaro 24 greitosios pagalbos automobiliai ir šešios šarvuotosios transporto priemonės. 

Ministerija pridūrė, kad susitikimo metu jis taip pat pristatė 3 mln. GBP (3,49 mln. Eur) paramą infrastruktūrai, pavyzdžiui, mokykloms ir prieglaudoms, atstatyti, ir papildomą paramą asmenims, „nukentėjusiems nuo Rusijos kariuomenės seksualinės prievartos“.  

JK vyriausybė pranešė, kad taip pat skirs 5 mln. GBP Ukrainos vadovaujamai iniciatyvai, įgyvendinamai per Jungtinių Tautų Pasaulinę maisto programą. Pagal ją grūdai bus gabenami į šalis, kurioms gresia didžiausias bado pavojus, įskaitant Sudaną ir Jemeną. 

13:17 70% Ukrainos atstatytas elektros tiekimas

Ukrainos energetikos ministerija skelbia, kad 70% šalies namų ūkių jau atnaujintas elektros tiekimas.

Pirmiausia energijos tiekimas atnaujintas kritinės svarbos infrastruktūrai – dujų paskirstymo, vandens perdirbimo, sveikatos priežiūros, šildymo, viešojo transporto ir kitoms įstaigoms.

12:49 Ukrainoje per parą žuvo 11 civilių, per 50 sužeista

Kyrylo Tymošenko, Ukrainos prezidento patarėjas, skelbia, kad ketvirtadienį per virtinę Rusijos pajėgų atakų ir apšaudymų visoje šalyje žuvo 11 žmonių, dar per 50 buvo sužeista.

Vien Chersone regione 11 žmonių žuvo, 46 buvo sužeisti. Dar 3 žmonės sužeisti Donecko regione, 1 – Zaporižios regione, dar 2 – Charkivo regione.

12:10 „Forbes“: Rusija ketvirtadalį biudžeto lėšų išleido karui

Per paskutinius devynis mėnesius, nuo pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija karo reikmėms išleido 82 mlrd. Eur, skaičiuoja žurnalas „Forbes“.

Rusijos biudžeto pajamos 2021 metais sudarė 340 mlrd. USD, kas reiškia, kad kone ketvirtadalis lėšų jau yra išleista karo reikmėms.

Čia skaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos karui, į jas nepatenka bendros išlaidos gynybai ar poveikis ekonomikai dėl sankcijų režimo, o pajamos iš naftos ir dujų pardavimo taip pat mažėja, prabrėžiama publikacijoje.

Invazijos kaina smarkiai išaugo šį rudenį paskelbus mobilizaciją ir dabar ji atsieina apie 10 mlrd. USD per mėnesį.

Į išlaidas karui „Forbes“ įskaičiavo atlyginimus kariams, kompensacijas už žuvusius ir sužeistus asmenis, produktų pirkimą ir ginklų bei amunicijos gamybą, prarastos įrangos pakeitimą.

Žurnalas skaičiuoja, kad kompensacijos už žuvusius vien paskutinį karo mėnesį biudžetui atsiėjo 3,5 mlrd. USD. Rusija per parą panaudoja nuo 10.000 iki 50.000 artilerijos sviedinių per dieną, kai vieno jų kaina siekia 1.000 USD, todėl išlaidos vien artilerijos sviediniams siekia 5,5 mlrd. USD.

11:38 NATO vadovas: didinsime humanitarinę pagalbą Ukrainai

NATO nesiliaus remti Ukrainos ir didins humanitarinę pagalbą šiai šaliai, penktadienį pareiškė Jensas Stoltenbergas, generalinis sekretorius.

„NATO ir toliau palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės. Mes nesitrauksime“, – sakė jis žurnalistams Briuselyje, rašo „Reuters“.

11:31 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 430 rusų karių, o nuo karo pradžios – 86.150.

11:22 Ukraina teigia, kad rusai nepajėgs išlaikyti kairiojo Dniepro kranto

Rusijos pajėgoms palikus Chersono miestą ir jo apylinkes, šios atsitraukė į kairįjį Dniepro krantą, kurį bando įtvirtinti apkasais ir gynybiniais įtvirtinimais, tačiau Rusija nepajėgs išlaikyti užimtų teritorijų kairiajame upės krante, tvirtina Ukrainos kariuomenės pietų štabo atstovas spaudai, kurį cituoja „Sky News“.

11:11 Pasienyje sulaikytos sankcionuotos medžio granulės iš Rusijos

Į Lietuvą iš Rusijos bandyta neteisėtai įvežti beveik 16 tonų medžio granulių. Jas gabenti į šalį draudžia Europos Sąjungos sankcijos, penktadienį pranešė Vilniaus teritorinė muitinė.

Krovinys sulaikytas trečiadienį, granulės buvo slepiamos medinių surenkamų namelių konstrukcijose, kurių gavėjas yra  Lietuvoje, teigia muitinės atstovė.

„Krovinys sulaikytas Panerių kontrolės punkte, jis buvo gabenamos vilkiku, krovinio tikslas buvo Lietuva, įformintas kaip importas“, – sakė Vilniaus teritorinės muitinės atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Tumasaitė.

Pažeidėjui gresia piniginė bauda bei prekių konfiskavimas.

11:01 Ukraina patvirtino nukovusi instruktorių iš Irano

Spalio pabaigoje leidinys „The Jerusalem Post“, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė informaciją, kad Ukrainos pajėgos Krymo pusiasalyje nukovė 10 Irano piliečių, kurie apmokė rusus naudotis iranietiškais dronais-kamikadzėmis „Shahed-136“.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksyjus Danilovas, duodamas interviu „The Guardian“, patvirtino, kad Ukrainos pajėgos smogė instruktoriams iš Irano ir teigė, kad Kyjivas ir ateityje taikysis į Irano karinius taikinius regione.

„Neturėtumėte būti, kur jums nepriklauso. Jie buvo mūsų teritorijoje. Mes jų ten nekvietėme ir jei jie bendradarbiauja su teroristais ir padeda griauti mūsų tautą, mes turime juos nukauti“, – interviu sakė pašnekovas.

10:51 V. Zelenskis: karo Ukrainoje akivaizdoje matome Europą, kovojančią už savo vertybes

Karo Ukrainoje akivaizdoje matome susivienijusią Europą, kuri kovoja už savo vertybes, sako šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis penktadienį nuotoliniu būdu kreipėsi į tarptautinio simpoziumo Kaune dalyvius.

„Matome veikiančią Europą – ne tik norinčią teisingumo, bet ir jį ginančią“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Matome Europą susivienijusią ne tik kaip idėją ar tikslą, bet kaip politinį rezultatą čia ir dabar. Europa pasimokė iš savo istorinių klaidų“, – sakė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis pabrėžė, kad jo šalis šiuo metu kaunasi už europietiškas vertybes ir pabrėžė, jog „Rusija yra pasmerkta žlugti“.

10:45 „Bloomberg“: Rusijos raketų atakos kelia grėsmę dujų tranzitui per Ukrainą

Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą gali sutrikdyti rusiškų gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą į Europą, skelbia „Bloomberg“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

10:23 Pusė Kyjivo vis dar neturi elektros

Maždaug 50% Kyjivo namų ūkių vis dar neturi elektros tiekimo, penktadienį pranešė miesto valdžios atstovai.

Miesto savivaldybė savo „Telegram“ paskyroje skelbia, kad vandens tiekimas jau yra atnaujintas visur, šiuo metu dirbama siekiant atkurti šildymo tiekimą.

10:10 JK žvalgyba: pašaukti rusai patiria išskirtinai didelius nuostolius

Mobilizacijai pašaukti rusai patiria išskirtinai didelius nuostolius, mano Jungtinės Karalystės žvalgyba, rašo „Sky News“.

JK gynybos ministerijos vertinimu, šauktiniai „žūsta dideliais skaičiais“ rytiniame Donecko regione, kur jie yra siunčiami prieš gerai įtvirtintas gynybines pozicijas prie Bachmuto.

JK taip pat mano, kad šauktiniai patyrė „itin didelių nuostolių, kai buvo šiems buvo nurodyta iškasti apkasų ir įtvirtinimų grandinę prie Svatovės miestelio Luhansko regione, kuris patenka po tiesiogine ukrainiečių artilerijos ugnimi“, teigiama ministerijos skelbiamoje ataskaitoje.

Nors didžioji dalis mobilizuotų rezervistų yra anksčiau tarnavę, tačiau labai tikėtina, kad jiems nebuvo atliktas adekvatus sveikatos patikrinimas. Tai reiškia, kad dalis jų turi tarnauti su „rimtais ir chroniškais sveikatos sutrikimais“.

JK žvalgyba taip pat spėja, kad Kremliui vis didesnį nerimą turėtų kelti pašauktųjų šeimos nariai, kurie gali vis drąsiau rizikuoti protestuoti dėl netinkamų sąlygų kariuomenėje.

09:54 Nyderlandų parlamentas pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe

Nyderlandų parlamentas ketvirtadienį didele balsų dauguma pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe.

Rusija „sistemiškai ir sąmoningai“ apšaudo civilinius taikinius Ukrainoje, priimtą rezoliuciją cituoja kanalas WNL.

Šalies užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra teigė, kad šį rezoliucija turi simbolinę reikšmę, tačiau joje nėra tiesioginių teisinių pasekmių Rusijai.

09:09 „Rosaviacija“ pratęsė skrydžių draudimą pietų Rusijoje

Rusijos skrydžių reguliavimo agentūra „Rosaviacija“ pratęsė iki šiol galiojusį skrydžių draudimą į Rusijos uostus šalies pietuose, rašo portalas „Meduza“.

Draudimas pratęstas iki gruodžio 3 dienos.

Draudimai galioja Anapos, Belgorodo, Briansko, Voronežo, Gelendžiko, Krasnodaro, Kursko, Lipetsko, Rostovo prie Dono, Simferopolio ir Elistos miestuose.

08:51 Kryme veikia oro gynybos sistemos

Šiaurinėje Krymo pusiasalio dalyje, virš Armiansko miesto veikia oro gynybos sistemos, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi mero informacija.

08:44 Kroatija apmokys Ukrainos karius

Oleksyjus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras, pranešė, kad Kroatija prisidės prie Ukrainos karių apmokymo misijos ir priims karius mokymui į savo teritoriją.

08:15 7 žuvo per apšaudymą Chersone

Jaroslavas Januševyčius, Chersono regiono karinės administracijos vadovas, teigė, kad ketvirtadienį per Rusijos pajėgų miesto apšaudymą žuvo 7 žmonės, dar 21 buvo sužeistas.

Apie tai J. Januševyčius paskelbė savo „Telegram“ įraše.

07:52 Seimo vadovė: šalia Rusijos karo nusikaltimų privaloma pridėti seksualinio smurto bylas

Penktadienį minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad šalia karinių Rusijos nusikaltimų įrodymų privaloma pridėti ir seksualinio smurto bylas.

Pasak Seimo pirmininkė pasisakyme kovos su smurtu prieš moteris dieną ragina ypač atkreipti dėmesį į karo zonose smurtą dėl lyties, seksualinę ir kitokią prievartą patyrusias mergaites ir moteris.

„Net ir taikos sąlygomis smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai patiria mergaitės ir moterys. O ką kalbėti apie karo metą! Išpuoliai prieš civilius, seksualinė prievarta ir smurtas nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios tapo dar vienu agresorės Rusijos ginklu prieš taikius gyventojus, pirmiausia, žinoma, mergaites ir moteris“, – sakoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtame parlamento pirmininkės pranešime.

Anot jos, tokiais veiksmais okupantai bando palaužti kovinę dvasią, sunaikinti žmogiškąjį orumą ir ištrinti tapatybę. 

„Kad ir kaip būtų, seksualinis smurtas ir prievarta yra nusikaltimas. O už tai nusikaltėliai privalo sulaukti deramo atpildo. Todėl Ukraina ir tarptautinė bendruomenė šalia karinių Rusijos nusikaltimų įrodymų privalo pridėti ir seksualinio smurto karo metu bylas“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

07:17 Elektros tiekimas atkurtas 70% Charkivo regiono

Olehas Synehubovas, Charkivo regiono administracijos vadas, teigė, kad maždaug 70% Charkivo regiono namų ūkių buvo atnaujintas elektros tiekimas.

Ketvirtadienį visas regionas buvo netekęs elektros tiekimo dėl Rusijos įvykdytų atakų.

„Maždaug 150.000 vartotojų vis dar neturi tiekimo, o regione – maždaug 300.000 gyventojų“, – teigė O. Synehubovas.

06:50 Ekspertai: Ukrainoje be žinios dingo daugiau nei 15.000 žmonių

Hagoje įsikūrusi Tarptautinė dingusių asmenų komisija skelbia, kad karo Ukrainoje metu be žinios dingo daugiau nei 15.000 žmonių, rašo „BBC Russian“.

Po Balkanų karų įkurta organizacija, skirta padėti surasti dingusius žmones, Ukrainoje biurą atidarė liepos mėnesį.

Biuro teigimu, kol kas neaišku, kiek iš šių žmonių buvo priversti bėgti, buvo išgabenti ir yra laikomi Rusijoje, kiek iš jų yra gyvi, o kiek žuvę ir palaidoti įvairaus pobūdžio kapavietėse.

15.000 skaičius yra konservatyvus, nes vien Mariupolyje mažiausiai 25.000 žuvo, arba dingo be žinios.

„Skaičiai yra milžiniški, kaip ir problemos, su kuriomis susiduria Ukraina. Dabar svarbiausia imtis visų įmanomų priemonių, kad dingę žmonės būtų identifikuoti“, - teigė Matthew Holliday, organizacijos direktorius.

„Didžioji dauguma dingusių yra karo nusikaltimų aukos. O už tai atsakingi turi būti patraukti atsakomybėn“, - tęsė jis.

06:47 I. Šimonytė vyksta į Moldovą išreikšti Lietuvos paramą

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį vyksta į Moldovą, kur su šalies lyderiais aptars galimą Lietuvos paramą.

Kišiniove ministrė pirmininkė susitiks su Moldovos premjere Natalia Gavrilita, prezidente Maia Sandu ir parlamento pirmininku Igoriu Grosu.

„Moldova yra šalis, kuri yra labai sudėtingoje situacijoje, tai yra mažytė šalis, kurią, gaila, bet dažnai pamiršta diskusijose ir pražiūri. (...) Moldovos niekaip negalime išleisti iš akių ir vykstu palaikyti prezidentę ir ministrę pirmininkę, nes situacija yra sudėtinga“, – vizito išvakarėse žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Vykstu išreikšti Moldovai Lietuvos paramą, kurios dabar jai reikia labiau nei bet kada. Kalbėsimės, kaip Lietuva galėtų padėti Moldovai ištverti šią visiems mums sunkią žiemą“, – teigė ji. 

Kišiniove numatoma aptarti saugumo padėtį Moldovoje ir regione, situaciją šalies energetikos sektoriuje, Moldovos reformų pažangą ir tolesnę Lietuvos pagalbą šalies kelyje Europos Sąjungos narystės link, iššūkius priimant Ukrainos karo pabėgėlius, kitus aktualius dvišalio Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimo klausimus.

06:40 Kaune keturi prezidentai aptars NATO rytinio flango stiprinimą

Penktadienį Kaune Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai aptars NATO rytinio flango stiprinimą.

Valstybių vadovai taip pat dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamame simpoziume „Europos idėja“, kur aptars Europos ateities vizijas, pranešė Prezidentūra.

Simpoziume nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

06:35 Vilniuje bus pagerbtas Holodomoro aukų atminimas

Penktadienį Vilniuje, šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, vyks sovietų režimo Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio – Holodomoro – 90-ųjų metinių minėjimas.

Memorialiniame renginyje bus pagerbtos Holodomoro aukų atminimas, uždegta atminimo žvakė.

Minėjimą rengia Ukrainos ambasada Lietuvoje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

Vėliau Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus konferencijų salėje vyks paskaita „Chersonas kalba: ukrainiečių realybė Pietų Ukrainoje: nepalaužiamumo ištakos, meilė laisvei ir pasipriešinimas“.