Ukraina: Rusija suintensyvino kontržvalgybines priemones okupuotoje Chersono srities dalyje

Publikuota: 2022-11-24
Atnaujinta 2022-11-24 22:01
  • JAV neatmeta, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą, mano, kad Rusijai ima trūkti artilerijos sviedinių.
  • Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė, kad ES kitais metais Ukrainai skirtų 18 mlrd. Eur paskolą Rusijos agresijos pasekmėms sušvelninti.
  • Lenkijos gynybos ministras pareiškė, kad priešraketinės gynybos sistema „Patriot“, kurią Vokietija pasiūlė Lenkijai, turėtų atitekti Ukrainai.
  • Po Rusijos atakų prieš Ukrainos sostinę, kurias ji neigia, Kyjive vėl atnaujintas vandens tiekimas. Be to, visoje šalyje vėl tiekiama elektra.
  • Rusija ir Ukraina apsikeitė po 50 karo belaisvių.

Trečiadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="cac015ef-214a-4903-9fa8-c62c77824a35" prefix="fWJ" format="interactive" title="2022-11-23 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą

Visas žinias pranešime penktadienį 7 val. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

21:49 O. Danilovas patvirtino, kad Kryme nužudyti Irano instruktoriai

Oleksijus Danilovas, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, patvirtino, kad Kryme buvo nužudyti Irano kariniai instruktoriai, kurie padėjo Rusijai pilotuoti Teherano vyriausybės tiekiamus ginkluotus bepiločius orlaivius „Shahed-136“, tačiau nenurodė, kiek jų Ukraina nukovė.

Spalį Izraelio spaudoje buvo rašoma, kad dėl Ukrainos karinių smūgių okupuotame Kryme žuvo 10 iraniečių. O. Danilovas leido suprasti, kad bet kokia Irano pagalba Rusijai neliks be atsako.

„Jūs neturėtumėte būti ten, kur neturėtumėte būti, – sakė O. Danilovas, duodamas interviu britų „The Guardian“. – Jie buvo mūsų teritorijoje. Mes jų čia nekvietėme, ir jeigu jie bendradarbiauja su teroristais ir dalyvauja mūsų tautos naikinime, mes turime juos nukauti.“

21:30 Apšaudytas Chersonas, žuvo mažiausiai keturi žmonės

Rusija iš artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo sistemų (MLRS) apšaudė Chersoną, šiuo metu žinoma apie keturis žuvusius žmones.

„Rusijos okupantai vėl apšaudė Chersoną. Apie 17 val. rusų įsibrovėliai iš artilerijos ir MLRS apšaudė gyvenamąjį miesto rajoną. Dėl apšaudymo užsidegė daugiaaukštis pastatas. Priešų sviediniai taip pat pataikė į vaikų žaidimų aikštelę“, – pranešė Jaroslavas Januševičius, Chersono srities karinės administracijos vadovas.

Pirminiais duomenimis, po sužeisti mažiausiai šeši žmonės.

21:27 Buvo sutrikęs naftos tiekimas į Slovakiją

Šiandien vėlai vakare, po trumpalaikio sustabdymo, atnaujintas naftos tiekimas į Slovakiją naftotiekiu „Družba“ per Ukrainą, pranešė Slovakijos ekonomikos ministerija.

„Šiuo metu nafta į Slovakiją naftotiekiu „Družba“ teka. Naftos tiekimas į Slovakiją buvo trumpam nutrauktas šiandien po pietų dėl skubių elektros sistemos darbų Ukrainoje“, – teigiama ministerijos pranešime, kurį citavo „Sky News“.

21:16 Ketvirtadienis Ukrainoje pro objektyvą 

Žmonės Kyjive laukia eilėje prie vandens. Evgeniy Maloletka (AP / „Scanpix“) nuotr.
Žmonės Kyjive laukia eilėje prie vandens. Evgeniy Maloletka (AP / „Scanpix“) nuotr.
Leaho Milliso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Leaho Milliso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr. 

20:45 Višegrado ketvertas sutarė, jog reikia remti Ukrainą

Petro Fiala, Čekijos ministras pirmininkas, sakė, kad Višegrado ketverto šalių – Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Vengrijos – ministrai pirmininkai pasiekė bendrą poziciją dėl pagalbos ir paramos Ukrainai, nepaisant tam tikrų nuomonių skirtumų.

P. Fiala taip pat pareiškė, kad Ukrainos vyriausybei būtina teikti finansinę paramą, tačiau išsamiau kol kas nekomentavo, rašo „Ukrinform“.

Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Lenkijos premjerai pirmą kartą per daugiau nei pusmetį surengė tokį susitikimą. Prieš jį P. Fiala sakė, kad šis vyriausybių vadovų lygio susitikimas gali parodyti, ar Višegrado ketvertas turi ateitį.

20:38 G. Landsbergis: nerimas dėl energetikos kainų prieš žiemą neturi užgožti paramos Ukrainai

Nerimas dėl energetikos kainų Europoje ir visame pasaulyje artėjant žiemai neturi sulėtinti tarptautinės bendruomenės paramos Ukrainai tempo, nes Rusijos grėsmės lygis ateityje priklausys nuo to, kaip greitai Ukrainai pavyks laimėti karą, sako Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras.

Tai ministras kalbėjo ketvirtadienį Osle susitikęs su Anniken Huitfeldt, Norvegijos užsienio reikalų ministre, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Norvegijos karių dalyvavimas NATO priešakiniame batalione – labai svarbus mūsų saugumo veiksnys ir Lietuvoje itin vertinamas Norvegijos solidarumo ženklas,“ – susitikimo su Norvegijos diplomatijos vadove metu sakė G. Landsbergis.

Susitikime taip pat svarstyta Rusijos atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus svarba ir tarptautinio Specialaus Tribunolo agresijos nusikaltimui tirti steigimas.

„Nors Lukašenkos režimas – karo prieš Ukrainą bendrininkas, turime lygiagrečiai didinti paramą demokratinei Baltarusijai ir spaudimą Baltarusijos režimui,“ – sakė ministras.

20:29 V. Zelenskis: Rusijos vykdomas infrastruktūros naikinimas nesumažins ryžto išlaisvinti visas žemes

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, įsitikinęs, kad naujoji Rusijos strategija, sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nesusilpnins šalies ryžto išlaisvinti visas okupuotas žemes.

Kalbėdamas su leidiniu „Financial Times“, Ukrainos lyderis patikino, kad karas nesibaigs tol, kol Rusija nepasitrauks iš visų okupuotų teritorijų.

„Turime grąžinti visas žemes, nes manau, kad mūšio laukas yra kelias, kai nėra diplomatijos, – sakė V. Zelenskis. – Jei negalima grąžinti visų žemių, karas paprasčiausiai įšaldomas. Laiko klausimas, kada jis atsinaujins.“

Daugiau skaitykite čia.

20:06 V. Zelenskis kelia klausimą dėl Rusijos narystės ESBO

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, ketvirtadienį iškėlė klausimą dėl Rusijos tebeturimos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), nepaisant Maskvos invazijos į jo šalį.

Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi į regioninės saugumo organizacijos Parlamentinę Asamblėją, šiuo metu susirinkusią Lenkijos sostinėje Varšuvoje.

„Matome, kaip įvairios tarptautinės platformos randa būtinus sprendimus, kaip padėti sustabdyti Rusijos terorą, kuo labiau izoliuoti teroristinę valstybe ir ieškoti išeities iš žiaurių pasaulinių krizių, kurias išprovokavo Rusija“, – pažymėjo V. Zelenskis.

„Bet kodėl tarp šių platformų vis dar nėra ESBO?“ – paklausė jis.

„Visų pirma, kodėl teroristinė valstybė tebėra jūsų Parlamentinės Asamblėjos narė, net po devynis mėnesius jos nuolat vykdomų nusikaltimų?“

V. Zelenskis, kurio šalis taip pat yra viena iš 57 ESBO narių, pridūrė: „ Rusijos karas prieš Ukrainą yra išbandymas kiekvienai tarptautinei organizacijai.“

19:46 Ukraina: Rusija suintensyvino kontržvalgybines priemones okupuotoje Chersono srities dalyje

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo vakaro suvestinėje informacijoje skelbia, kad Rusija suintensyvino kontržvalgybines priemones okupuotose Chersono srities teritorijose.

„Visų pirma, Novomykolajivkos ir Krasnės gyvenvietėse šių metų lapkričio 22 d. okupantai tikrino vietos gyventojų namus, telefonus ir dokumentus“, – teigia Generalinis štabas.

Ukrainos teigimu, per dieną Rusija surengė du oro smūgius ir paleido 16 sviedinių iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į civilinius ir karinius objektus.

„Priešas stengiasi išlaikyti laikinai užimtas teritorijas, stengiasi suvaržyti gynybos pajėgų veiksmus, vykdo gynybinių linijų inžinerinį aprūpinimą, toliau vykdo puolamąsias operacijas tam tikruose rajonuose, perkelia personalą, ginklus ir karinę techniką į karo veiksmų rajonus“, – apibendrina Generalinis štabas.

19:18 Ukrainos finansų ministras: auga šalies atstatymo išlaidos

Serhijus Marčenka, Ukrainos finansų ministras, pareiškė, kad jo šaliai reikia daugiau Vakarų pagalbos, jog būtų galima padengti didėjančias šalies atstatymo išlaidas, kurias lėmė suintensyvėjusios rusų atakos.

Rugpjūtį Pasaulio bankas apskaičiavo, kad Ukrainos fizinei infrastruktūrai atkurti prireiks 105 mlrd. USD, tačiau S. Marčenka „Reuters“ sakė, kad šis skaičius dabar yra didesnis.

„Reuters“ skaičiavimais, Ukrainos atstatymas, kai karas baigsis, greičiausiai kainuos daugiau nei 1 trln. Eur.

18:54 70% Kyjivo gyvenamųjų namų neturi elektros

Ketvirtadienio vakarą 70% Kyjivo gyvenamųjų namų neturėjo elektros energijos. Elektros tiekimas mieste šiuo metu atjungtas, jog inžinieriai galėtų tvarkyti tinklus, skelbiama miesto administracijos pranešime.

„Nuo ryto atnaujintas elektros energijos tiekimas svarbiausiems infrastruktūros objektams: pirmiausia vandens tiekimo įmonėms ir ligoninėms. Jie toliau dirba ties elektros energijos atstatymu vidutinio dydžio šilumos objektams“, – sakoma pranešime.

18:29 Rusai surengė 17 atakų prieš Chersoną

Per pastarąją dieną Rusija surengė 17 atakų prieš Chersoną, per jas žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo sužeistas, praneša Halyna Luhova, Chersono miesto karinės administracijos vadovė.

18:23 V. Putinas įspėja apie „rimtas“ naftos kainų lubų „pasekmes“

Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, ketvirtadienį įspėjo, kad Vakarų planai nustatyti naftos kainų „lubas“ gali turėti „rimtų pasekmių“ energijos rinkoms.

Jis tai pareiškė per pokalbį telefonu su Irako ministru pirmininku Mohammedu Shia al-Sudani.

„V. Putinas pabrėžė, kad tokie veiksmai prieštarauja rinkos santykių principams ir, labai tikėtina, turės rimtų pasekmių pasaulio energijos rinkoms“, – rašoma Kremliaus pranešime apie pokalbį.

Pasak Kremliaus, pokalbio dalyviai teigiamai įvertino abiejų šalių darbą Naftą eksportuojančių valstybių organizaciją (OPEC) ir jos sąjungininkus vienijančioje vadinamojoje OPEC+ grupėje, kuris, anot jų, padeda „stabilizuoti pasaulio naftos rinką“.

17:54 Vokietija: „Patriot“ sistema yra skirta naudoti NATO teritorijoje

Ketvirtadienį Christine Lambrecht, Vokietijos gynybos ministrė, nurodė, kad Lenkijai siūloma „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistema yra skirta naudoti NATO teritorijoje, nors Varšuva siūlo sistemą išsiųsti į Ukrainą (išsamiau 15:08 val. naujienoje).

„Bet koks naudojimas už NATO teritorijos ribų reikalautų išankstinių diskusijų su NATO ir sąjungininkais“, – pridūrė ji.

17:38 Elektros tiekimo sutrikimai Ukrainoje matomi ir iš kosmoso

NASA palydovai užfiksavo, kaip atrodo Ukraina iš kosmoso, kurioje po trečiadienio Rusijos raketų atakų nutrūko elektros energijos tiekimas.

17:16 A. Merkel: neturėjau politinės galios prieš invaziją derėtis su V. Putinu

Angela Merkel, buvusi Vokietijos kanclerė, pareiškė, kad pernai planavo surengti europines derybas su Vladimiru Putinu, rusų diktatoriumi, bet galiausiai suprato, kad „nebeturi jėgų jo įtikinti“.

Interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ A. Merkel, kuri praėjusiais metais pasitraukė iš politikos, sakė, kad ji ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, planavo 2021 m. Europos Vadovų Tarybos metu surengti pokalbį su Rusijos vadovu.

„Tačiau nebeturėjau jėgų to siekti, nes juk visi žinojo: rudenį ji išeina“, – sakė ji.

Kalbėdama apie savo vizitą į Maskvą 2021 m. rugpjūtį, buvusi kanclerė sakė, jog jautė, kad jos politinė galia baigėsi.

„Putinui svarbi tik galia“, – pridūrė ji.

16:54 Šalys apsikeitė karo belaisviais

17:08 Papildyta Ukrainos pranešimu

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Ukraina paleido 50 į nelaisvę patekusių rusų karių per naujausią abiejų šalių apsikeitimą belaisviais.

Anksčiau Denysas Pušilinas, Rusijos paskirtas Donecko srities vadovas, sakė, kad Rusija taip pat paleis 50 į nelaisvę patekusių ukrainiečių.

Andrijus Jermakas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas, pranešė, kad į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo 20 Nacionalinės gvardijos karių, 12 karinių jūrų pajėgų karių, 10 ginkluotųjų pajėgų karių ir t. t. Tarp jų yra du karininkai ir 48 eiliniai bei seržantai.

„Svarbu, kad pavyko grąžinti 19 Mariupolio gynėjų, iš kurių 12 buvo evakuoti iš „Azovstal“, taip pat 15 kalinių iš Černobylio atominės elektrinės ir 7 kalinius iš Gyvačių salos“, – pridūrė A. Jermakas.

16:49 Rusijos Dūma uždraudė LGBTQ „propagandą“

Rusijos įstatymų leidėjai žemuosiuose parlamento rūmuose ketvirtadienį per galutinį svarstymą vienbalsiai pritarė įstatymui, draudžiančiam bet kokią LGBTQ „propagandą“, Maskvai toliau einant konservatyviu keliu, o jos kariams kovojant Ukrainoje.

Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – priimtu įstatymu draudžiama žiniasklaidoje, kine, knygose ir reklamose minėti tai, ką valdžia laiko „gėjų propaganda“.

Įstatymu taip pat draudžiama „pedofilijos ir lyties keitimo propaganda“.

Teisių gynimo grupės teigia, kad, jei šiam įstatymui taip pat pritars aukštieji parlamento rūmai ir jį pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas – šie veiksmai laikomi tik formalumu – juo Rusijoje bus faktiškai uždrausta bet kokia vieša parama LGBTQ.

Plačiau skaitykite čia.

16:25 TATENA vadovas: derybos dėl apsaugos zonos aplink Zaporižios AE juda į priekį

Rafaelis Grossi, Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas, pareiškė, kad derybos dėl apsaugos zonos aplink Zaporižios atominę elektrinę (AE) juda į priekį, tačiau tai yra aktyvios kovos zona, todėl pasiekti sutarimus nėra taip paprasta.

„Konsultuojuosi su abiem (šalimis – VŽ). Nesutikčiau su vertinimu, kad nedarome jokios pažangos, manau, kad darome, – sakė R. Grossi JAV kanalui CNN. – Žinoma, kalbame apie tai, kas yra labai sudėtinga. Tai yra karas. Tai tikras karas, o apsaugos zona, kurią aš siūlau, yra būtent fronto linijoje, toje linijoje, kur abu priešininkai kontaktuoja.“

16:10 Atnaujintas elektros tiekimas į visus Ukrainos regionus

Kyrylas Tymošenko, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas, teigė, kad po trečiadienio apšaudymo elektros tiekimas atnaujintas į visus Ukrainos regionus.

„Elektra tiekiama į visus Ukrainos regionus! Pirmiausia elektros energija buvo tiekiama kritinės infrastruktūros objektams. Nuo šiol prie tinklo palaipsniui prijungiami buitiniai vartotojai“, – pabrėžė K. Tymošenko, kurį citavo „Ukrinform“.

15:54 A. Lukašenka: už karo pabaigą atsakinga Ukraina

Aliaksandras Lukašenka, neteisėtas Baltarusijos vadovas, pareiškė, kad už karo pabaigą atsakinga Ukraina ir kad jei karas nesibaigs, tai viskas baigsis „visišku šalies sunaikinimu“.

Kalbėdamas su žiniasklaida A. Lukašenka sakė, kad „viskas dabar yra Ukrainos rankose, jei jie nenori, kad žūtų daugybė žmonių“.

Jis aiškino, kad panašiai kaip santykiai su Vokietija po Antrojo pasaulinio karo, pasibaigus karui Ukrainoje „viską sutvarkys“.

Antonas Heraščenka, Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas, reaguodamas į šiuos Baltarusijos diktatoriaus teiginius, „Twitter“ parašė, kad tai yra „absurdo teatras“.

15:34 ES energetikos ministrai nesutarė dėl dujų kainų lubų

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams ketvirtadienį nepavyko susitarti dėl dujų didmeninių kainų viršutinės ribos, kuria siekiama sušvelninti energijos krizę Europoje, o vieningą sprendimą priimti sutrukdė dideli nesutarimai dėl pradinio pasiūlymo, kurį daugelis pavadino tiesiog nevykusiu „pokštu“.

Ministrai dabar susitiks pirmoje gruodžio pusėje, kad pamėgintų dar kartą įveikti nesutarimus, pranešė Jozefas Sikela, Čekijos, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujančios ES, pramonės ir prekybos ministras.

Plačiau skaitykite čia.

15:16 Europos Parlamentas pritarė 18 mlrd. Eur paskolai Ukrainai

Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė, kad Europos Sąjunga (ES) kitais metais Ukrainai skirtų 18 mlrd. Eur paskolą Rusijos agresijos pasekmėms sušvelninti.

Paskola leistų šaliai finansuoti viešąsias paslaugas (pavyzdžiui, mokyklas, ligonines, būsto suteikimą), atstatyti Rusijos sugriautą infrastruktūrą ir užtikrinti makroekonominį šalies stabilumą.

Plačiau skaitykite čia.

15:11 Rusija: Kyjivui žalos padarė „užsienio ir Ukrainos priešlėktuvinė gynyba“

Rusija ketvirtadienį paneigė, kad taikėsi į Ukrainos sostinę, ir pareiškė, kad žalos Kyjivui padarė „užsienio ir Ukrainos“ priešlėktuvinės gynybos raketos.

„Nebuvo suduotas nė vienas smūgis į taikinius Kyjivo mieste“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija.

Bet kokią žalą nulėmė „nukritusios užsienio ir Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų, esančių Ukrainos sostinės gyvenamuosiuose rajonuose, raketos“, sakoma ministerijos pareiškime.

Tačiau ministerija pripažino, kad buvo suduoti „masiniai smūgiai Ukrainos karinei vadovybei ir su ja susijusiems energetikos objektams“.

Ukrainiečių kariuomenė pranešė, kad trečiadienį rusų pajėgos paleido 70 sparnuotųjų raketų į taikinius visoje Ukrainoje ir naudojo kovinius dronus. Tai dar labiau komplikavo energetikos krizę, išprovokuotą jau kelis mėnesius rengiamų atakų prieš infrastruktūrą. Dalyje Ukrainos nebuvo vandens, elektros.

„Ukrainos vadovybė turi visas galimybes normalizuoti padėtį“, jei „įvykdys rusų reikalavimus“, pareiškė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai.

15:08 Lenkija svarsto Vokietijos siūlomą „Patriot“ sistemą perduoti Ukrainai

Mariuszas Blaszczakas, Lenkijos gynybos ministras, trečiadienį pareiškė, kad priešraketinės gynybos sistema „Patriot“, kurią Vokietija pasiūlė Lenkijai, turėtų atitekti Ukrainai.

„Po tolesnių Rusijos raketinių atakų kreipiausi į Vokietiją, kad Lenkijai pasiūlytos „Patriot“ baterijos būtų perkeltos į Ukrainą ir dislokuotos prie vakarinės sienos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė M. Blaszczakas.

„Tai apsaugos Ukrainą nuo aukų ir padidins saugumą prie mūsų rytinės sienos“, – pridūrė jis.

Vokietija „Patriot“ sistemą pasiūlė Lenkijai po to, kai lapkričio 15 d. netoli Ukrainos sienos į Lenkijos teritoriją pataikė raketa ir žuvo du žmonės.

Priešlėktuvinės gynybos raketų sistema „Patriot“ skirta atremti ir naikinti atskrendančias trumpojo nuotolio balistines raketas, pažangius orlaivius ir sparnuotąsias raketas.

14:49 Kyjive atnaujintas vandens tiekimas

Kyjivo gyventojams vėl tiekiamas vanduo, praneša Vitalijus Klyčko, Ukrainos sostinės meras.

„Vandens tiekimas atnaujintas visuose sostinės rajonuose, – rašė jis savo „Telrgram“. – Tačiau prireiks šiek tiek laiko, kol vandens tiekimo sistema pradės veikti visu pajėgumu. Šiuo metu kai kuriems vartotojams vis dar gali būti mažas vandens slėgis sistemoje, ypač tiems Kyjivo gyventojams, kurie gyvena viršutiniuose daugiaaukščių namų aukštuose.“

14:44 „Enerhoatom“ vadovas: Rusija rizikuoja sukelti branduolinę katastrofą

Ketvirtadienį Petro Kotinas, Ukrainos branduolinės energetikos bendrovės „Enerhoatom“ vadovas, pareiškė, kad Rusija rizikuoja sukelti „branduolinę ir radioaktyviąją katastrofą“, nes surengė išpuolius, per kuriuos visos Ukrainos branduolinės elektrinės pirmą kartą per 40 metų buvo atjungtos nuo elektros tinklo.

VŽ primena, ketvirtadienį visos trys ukrainiečių vis dar kontroliuojamos atominės elektrinės (Rivnės, Pietų Ukrainos ir Chmelnyckio), automatiškai atjungtos po trečiadienį surengtų Rusijos oro smūgių, vėl buvo prijungtos prie energetinės sistemos.

„Egzistuoja realus branduolinės ir radiacinės katastrofos, kurią gali sukelti visą Ukrainos teritoriją apšaudančios Rusijos sparnuotosios ir balistinės raketos, pavojus ir didžiulė rizika, kad bus pažeistos atominės elektrinės“, – sakė jis rašytiniame pareiškime, kurį citavo „Reuters“.

„Rusija turi atsakyti už šį gėdingą nusikaltimą“, – teigė P. Kotinas.

14:26 G. Nausėda ragina ES griežtinti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, ragina Europos Komisiją (EK) įvertinti Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai poveikį ir teigia, kad jos iš esmės neveikia šalies energetikos sektoriaus.

Anot jo, siekiant rimtesnio spaudimo invaziją Ukrainoje tęsiančiai Rusijai, ES turi „koreguoti kursą“.

„Paradoksaliai sankcijų politika turi ne mažesnės įtakos mūsų ekonomikoms, tuo metu Rusijos ekonomikai pasekmės, sakyčiau, tokios prieštaringos. Su prezidentu kalbėjome, kad „Gazpromo“ finansiniai rezultatai toli gražu nėra blogi, nes nepaisant to, kad jie pardavė gerokai mažiau dujų, jie sugebėjo uždirbti iš smarkaus dujų kainų kilimo“, – ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda per bendrą spaudos konferenciją su Klausu Iohannisu, Rumunijos prezidentu.

Anot jo, Lietuva visada buvo „drąsiausių sankcijų pusėje“. Todėl prezidentas sakė ir dabar raginantis ES kuo greičiau patvirtinti devintąjį sankcijų paketą, kad jos apimtų kuo platesnes sritis, asmenis.

„Tai tikrai turi būti esminis žingsnis į priekį įtraukiant karinę industriją, įtraukiant į deswiftinimą likusius Rusijos bankus, įtraukiant „Rosatom“, kuris tiesiogiai dalyvauja šioje branduolinėje agresijoje prieš Ukrainą. Nekalbant jau apie Konstitucinio Teismo teisėjus ir visus kitus, kurie prisideda prie šio nusikalstamo režimo veiksmų Ukrainoje“, – teigė G. Nausėda.

K. Iohannisas teigė pritariantis pozicijai, jog Rusijos atžvilgiu būtina imtis „griežtesnių priemonių“.

14:21 Rusijos parlamentas priėmė 2023 m. biudžeto įstatymą

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai (Valstybės Dūma) per trečiąjį, galutinį svarstymą priėmė 2023 m. federalinio biudžeto įstatymą, numatantį 2% tikėtino biudžeto deficitą, skelbia Rusijos žiniasklaida.

Įstatyme numatytos 26,130 trln. RUB įplaukos ir 29,056 trln. RUB išlaidos. Palyginti su šiais metais, įplaukos mažės 1,563 trln. RUB.

Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, jog 2023 m. ekonomika susitrauks 0,8%, BVP vertė galiosiančiomis kainomis sieks 149,949 trln. RUB, o infliacija neviršys 5,5%.

14:09 ISW: Rusija propaguoja genocidinę retoriką prieš Ukrainą

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusijos politikai ir toliau atvirai propaguoja genocidinę retoriką prieš Ukrainą.

„Kremlius toliau siekia savo maksimalistinių tikslų ir tikriausiai skelbia miglotus pareiškimus, skirtus suklaidinti Vakarų šalis, kad jos priverstų Ukrainą pradėti derybas“, – teigia ISW, pridurdamas, jog Rusija per pastarąją parą vėl masiškai apšaudė kritinės svarbos infrastruktūrą.

Fronte situacija daug nesikeitė: Ukraina tęsė kontrpuolimą prie Kreminos ir Svatovės, Rusija puolė Bachmuto ir Avdijivkos apylinkėse, stiprino gynybines pozicijas kairiajame Dnipro upės krante Chersono srityje.

ISW pažymi, kad Rusijos pajėgos ir okupacinės valdžios pareigūnai toliau prievarta perkėlė gyventojus ir konfiskavo jų turtą.

13:49 Ukrainos atominės elektrinės po laikino sustabdymo vėl jungiasi prie energetinės sistemos

Ukrainos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad visos trys ukrainiečių vis dar kontroliuojamos atominės elektrinės, automatiškai atjungtos po ankstesnę dieną surengtų Rusijos oro smūgių, vėl buvo prijungtos prie energetinės sistemos.

„Po vakarykščio masinio apšaudymo energetikos sektoriaus darbuotojams pavyko suvienyti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie energetinės sistemos“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.

Pranešime priduriama, kad elektrinės turėtų pradėti tiekti elektros energiją iki „šio vakaro“.

13:42 URM: Rusijoje populiari atlikėja S. Loboda bus įtraukta į nepageidaujamų asmenų sąrašą

Lietuvos didmiesčiuose koncertinį turą planavusi Rusijoje populiari ukrainiečių atlikėja Svitlana Loboda bus įtraukta į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, BNS patvirtino užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.

„Pasikonsultavę su Ukrainos partneriais, traukiame atlikėją į persona non grata sąrašą“, – nurodė Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai.

Kaip teigė kultūros ministras Simonas Kairys, ši atlikėja yra Ukrainos pilietė ir šiuo metu gyvena Latvijoje, tad priešingai, nei atlikėjams iš Rusijos, jai automatiniai draudimai atvykti į šalį negalioja.

„Kadangi kalbama apie privatų renginių organizatorių, privačias erdves, yra vienintelė išeitis – svarstyti, ar tokį žmogų įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje“, – sakė ministras.

13:27 Maskva: aneksuotose Ukrainos teritorijose išduota daugiau kaip 80.000 rusiškų pasų

Maskva ketvirtadienį paskelbė, kad keturių Ukrainos teritorijų, kurias prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį paskelbė aneksavęs, gyventojams jau išdavė daugiau kaip 80.000 rusiškų pasų.

„Po keturių regionų prijungimo prie Rusijos Federacijos pagal teisės aktus daugiau kaip 80.000 žmonių gavo Rusijos Federacijos piliečių pasus“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos migracijos pareigūnė Valentina Kazakova. Ją citavo Rusijos naujienų agentūros.

12:55 Ukrainos generalinė prokuratūra rado 9 kankinimų kambarius Chersone

Ukrainos Generalinė prokuratūra praneša radusi 9 kankinimų kambarius neseniai išlaisvintose Chersono teritorijose bei didelio masto karo nusikaltimų įrodymų.

„Pagal Generalinės prokuratūros turimą informaciją, aptiktos 9 kankinimams naudotos patalpos išlaisvintose Chersono teritorijose. Taip pat rasti 432 žmonių kūnai“, – sakė Andrėjus Kostinas, Ukrainos generalinis prokuroras.

Anot jo, šios teritorijos ir jų apylinkės yra užminuotos, jos yra toliau apšaudomos mortyromis iš Rusijos pozicijų. Išlaisvintose Chersono teritorijose šiuo metu dirba 12 prokurorų komandų, ieškodami karo nusikaltimų įrodymų, rašo „BBC Russian“.

12:28 U. von der Leyen: ES rengia 9-ąjį sankcijų Rusijai paketą

Europos Sąjunga, reaguodama į Maskvos Ukrainoje tęsiamą karą, rengia devintąjį sankcijų Rusijai paketą, pranešė Suomijoje viešinti Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Sunkiai dirbame, kad smogtume Rusijai ten, kur jai skauda, ir dar labiau susilpnintume jos pajėgumą kariauti Ukrainoje. Ir šiandien galiu paskelbti, kad visu greičiu rengiame devintąjį sankcijų paketą“, – spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

„Esu įsitikinusi, kad labai greitai kartu su G 7 ir kitais pagrindiniais partneriais patvirtinsime pasaulinę Rusijos naftos kainos viršutinę ribą. Nesustosime, kol Ukraina neįveiks V. Putino ir jo neteisėto bei barbariško karo“, – sakė EK vadovė.

12:07 I. Šimonytė: parama Ukrainos energetikos sistemai svarbi kaip ir ginklais

Rusijai nuolat apšaudant Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, parama šiai sričiai taip pat svarbi kaip ir pagalba ginklais, teigia Lietuvos premjerė.

„Žmonių gyvenimą bandoma padaryti apgailėtiną. Aišku, tai yra sąmoninga Rusijos taktika, mes lygiai taip pat, kaip ir ginkluotės atveju, ieškome visko, ką galime atiduoti (Ukrainos energetikos sistemai)“, – Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

„Mes tuos poreikius visą laiką tikrinamės, mūsų įmonės jau yra išsiuntusios paramos, kuri reikalinga“, – pridūrė ji.

11:49 Armėnija atsisakė pasirašyti KSSO dokumentą dėl priemonių Jerevanui

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas atsisakė pasirašyti bendrą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) dokumentą dėl priemonių Armėnijos atžvilgiu, prieš tai sukritikavęs pačią organizaciją dėl jos neveiksnumo Azerbaidžano agresijos atveju, skelbia „Laisvos Europos radijas“

Plačiau apie tai rašoma čia.

11:17 V. Čmilytė-Nielsen: savo tikslams pasiekti Rusija vėl naudoja badą

Geopolitiniams tikslams pasiekti Rusija ir vėl pasitelkia badą kaip įrankį, ketvirtadienį Seime pagerbiant Holodomoro aukų atminimą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasisakydama per Seimo posėdį V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad dabartiniai Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje yra nuosekli ir sisteminga agresorės politika, kuria ji aiškiai siekia to, ko nepajėgė iki galo įgyvendinti per Holodomorą.

„Kliudydama Ukrainai eksportuoti grūdus į maisto stokojančias šalis, Rusija dar kartą įrodo, kad geopolitiniams tikslams pasiekti renkasi tą patį taktinį ir politinį įrankį – badą. Ir maistą, kaip ir visa kita, paverčia ginklu“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Sovietų režimo Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio – Holodomoro – aukų atminimą parlamentas ketvirtadienį pagerbė tylos minute.

„1932–1933 metais sąmoningai sukeltas dirbtinis badas Ukrainoje buvo sadistiškas Stalino planas sugriauti ukrainietišką tapatybę ir fiziškai sunaikinti valstiečius, inteligentiją, galėjusius atkurti Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę“, – prisimindama bado aukas sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, yra daugybė įrodymų, jog sovietų valdžia sąmoningai konfiskavo grūdų derlių ir aklinai užvėrė sienas, kad ukrainiečiai nepabėgtų nuo bado.

„Archyviniai dokumentai taip pat rodo, kad tuo metu, kai Ukrainos teritorijoje siautė badas, Sovietų Sąjunga eksportavo grūdus į užsienį“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

10:49 Vengrija sutinka su ES parama Ukrainai, tačiau savo dalį nori mokėti atskirai

Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, pareiškė, kad Budapeštas sutinka prisidėti prie Europos Sąjungos finansinės paramos Ukrainai, tačiau savo piniginę dalį nori mokėti atskirai nuo bendro ES fondo, rašo „The Guardian“.

ES jau anksčiau pranešė apie 18 mlrd. Eur vertės planuojamą paramos sumą Ukrainai 2023 metais, kuri būtų mokama palaipsniui kas mėnesį.

V. Orbanas teigė, kad Vengrija sutinka mokėti „savo dalį“ lėšų, tačiau nori tai daryti tiesioginiu ir dvišaliu būdu mokant Kyjivui, o ne per Briuselio institucijas.

„Finansų ministrui tenka atsakomybė, kad 187 milijonai eurų, kas būtų Vengrijos dalis 18-os milijardų paramos pakete, būtų perduoti Ukrainai“, – premjerą cituoja laikraštis.

V. Orbano pasirašytame dekrete nurodoma, kad Peteris Szijjarto, šalies finansų ministras, turi pradėti derybas su Ukraina dėl lėšų perdavimo sutarties sudarymo.

10:27 JAV paskelbė apie 400 mln. USD vertės saugumo pagalbą Ukrainai

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 400 mln. USD (384 mln. Eur) vertės pagalbos Ukrainai paketą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

10:12 V. Zelenskis: Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra nusikaltimas žmoniškumui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeiliniame posėdyje pareiškė, kad Rusijos oro smūgiai Ukrainos energetinei sistemai yra „akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“. 

„Kai temperatūra žemiau nulio, o dešimtys milijonų žmonių neturi elektros, šildymo, vandens, tai yra akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“, – vaizdo ryšiu sakė jis. 

Savo kalboje Ukrainos lyderis pažymėjo, kad jo šalis JT Saugumo Tarybai siūlo priimti rezoliuciją, smerkiančią bet kokią energetinio teroro formą.

„Yra būtina visų, kurie remia JT chartiją, reakcija. Privalu užtikrinti Ukrainos, Europos ir visų tautų, kenčiančių nuo šios agresijos pasekmių, saugumą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

09:55 Daugiau nei du trečdaliai Kyjivo – vis dar be elektros

Ketvirtadienio rytą daugiau nei du trečdaliai Kyjivo gyventojų vis dar buvo be elektros tiekimo, o daliai namų ūkių sutriko ir vandens tiekimas dėl Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą šalyje.

Vitalijus Klyčko, Kyjivo meras, teigė, kad elektrikai ir pagalbos tarnybų darbuotojai daro viską, kas įmanoma, kad tiekimas būtų atnaujintas, tačiau tiekimas priklausys ir nuo bendro šalies elektros tinklo būklės, rašo „The Guardian“.

09:32 Beveik pusė Ukrainos 2023 m. biudžeto – gynybai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė parlamento (Aukščiausiosios Rados) priimtą 2023 metų valstybės biudžeto įstatymą – beveik pusė išlaidų skiriama nacionaliniam saugumui ir gynybai.

Planuojamos iždo pajamos – 1,33 trln. grivinų, išlaidos – 2,64 trln. grivinų. Deficitą, kuris sudarytų 20,6% tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP), tikimasi padengti didinant skolinimąsi užsienyje. Įstatymu įtvirtinta ribinė valstybės skola 2023-ųjų pabaigoje – 6,423 trln. grivinų, arba 102,3% prognozuojamo BVP.

Numatytos išlaidos nacionaliniam saugumui ir gynybai – 1,141 mlrd. grivinų, arba 18,2% BVP.

Biudžetas sudarytas remiantis prielaidomis, kad šalies ekonomika kitąmet augs 3,2%, infliacija sudarys 28%, BVP galiosiančiomis kainomis sieks 6,279 trln. grivinų, vidutinis grivinos ir JAV dolerio santykis bus 42,2 grivinos už dolerį.

09:14 Britų žvalgyba: Rusija permeta oro desanto pajėgas į rytų Ukrainą

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje apie Rusijos karą Ukrainoje skelbiama, kad Rusija į rytų Ukrainos teritorijas permeta oro desanto pajėgas.

Manoma, kad svarbiausias oro desanto pajėgas Rusija yra sutelkusi Donecko ir Luhansko regionuose. Rugsėjo-spalio mėnesiais šie daliniai buvo dislokuoti dešiniajame Dniepro krante su užduotimi ginti užimtas Chersono teritorijas.

Britų žvalgyba taip pat mano, kad oro desanto pajėgos yra dislokuotos kartu su mobilizuotais šauktiniais.

Nepaisant to, manoma, kad šias pajėgas Rusija naudos sektoriuose, kurios ji laikys svarbiausiais.

08:56 V. Rupšys: Europoje darėme didžiulę klaidą manydami, kad karo čia nebebus

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, darė didžiulę klaidą manydamos, kad karų žemyne nebebus, nes dėl to nebuvo karo Ukrainoje akivaizdoje susiduriama su ginkluotės resursų trūkumu, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

„Mes didžiulę klaidą Europoje darėme ir turbūt ir mes čia, Lietuvoje, kad netinkamai žiūrėjome į tą pasirengimą tokios apimties konfliktui, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė generolas leitenantas. – Galvojome, kad kažkur tenai reikės nuvažiuoti, atlikti misiją, su sąjungininkais, o čia kažkas atvažiuos, mus apgins“.

Jis priminė, kad pagal NATO sutartį šalis pati turi turėti pajėgumus, kurie užtikrintų jos galimybę gintis.

„Nebuvo skiriama tiek dėmesio, kad reikia atstatyti resursus, kad reikia atstatyti amuniciją, kad reikia vystyti ginklavimą, nes tos varžybos nebuvo sustojusios iš Rusijos pusės, Rusija ginklavosi, rengėsi karui, na o kažkas nenorėjo blaiviai žiūrėti į tai“, – kalbėjo V. Rupšys.

Pasak jo, tai nulėmė dabar atsiradusią spragą, kai Vakarų sąjungininkės nespėja apsirūpinti ginkluote. Kariuomenės vadas taip pat atkreipė dėmesį, jog karinė pramonė negali greitai persiorientuoti į išaugusią paklausą, be to, vertina riziką, jog ilgainiui visuomenės vėl gali grįžti prie požiūrio kad „po šito karo daugiau nebebus karų“.

08:30 Iš naujo vertins „Inter RAO Lietuvos“, „Lifosos“ ir kitų skundus dėl sankcijų

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonės „Lifosa“ ir dar keturių bendrovių prašymus išbraukti jas iš sankcionuojamų įmonių sąrašo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turės nagrinėti iš naujo.

Plačiau apie tai rašoma čia.

08:11 JAV gynybos sekretorius: Rusijai trūksta artilerijos šaudmenų

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos susiduria su „reikšmingu“ artilerijos amunicijos stygiumi ir tai kenkia jų operacijoms Ukrainoje.

„Rusai susiduria su logistikos sunkumais nuo pat pradžios, – sakė L. Austinas žurnalistams JAV kariniame lėktuve, turėdamas omenyje vasarį prasidėjusį karą. – Ir vis dar susiduria su logistikos sunkumais.“

Jo teigimu, jiems „labai trūksta artilerijos šaudmenų“.

Kyjivas taikosi į Maskvos saugyklas, dėl to „rusams iškilo šiek tiek sunkumų su turimos amunicijos kiekiu“.

Rusijos pajėgos labai pasikliauja artilerija, iššaudamos didelį kiekį sviedinių prieš pradedant manevrą ant žemės, L. sakė Austinas.

„Tokiai operacijai reikia daug arsenalo. Nesu tikras, ar jie turi tiek šaudmenų, kad galėtų tai palaikyti ir toliau“, – teigė jis.

JAV gynybos vadovas taip pat pareiškė, kad per devynis mėnesius trunkantį konfliktą „smarkiai sumažėjo“ Rusijos aprūpinimas tikslaus taikymo ginkluote ir kad Maskva negalės greitai jos pakeisti dėl prekybos apribojimų tokioms prekėms kaip mikroschemos.

07:46 Traukiasi Rusijos nuolatinis atstovas UNESCO

Aleksandras Kuznecovas, Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinių Tautų kultūros paveldo agentūroje UNESCO pranešė apie savo apsitraukimą.

„Turiu garbės jums pranešti apie savo, kaip nuolatinio Rusijos federacijos atstovo užbaigtą misiją UNESCO“, – savo laiške, kurį cituoja „BBC Russian“, rašė A. Kuznecovas.

UNESCO komitetas negalėjo atnaujinti darbo, nes pastarajam pirmininkavo Rusijos atstovas, o po Rusijos invazijos į Ukrainą, kitos šalys atsisakė bendradarbiauti.

Pagal komiteto taisykles, pirmininkui pasitraukus vadovavimas deleguojamas sekančiai pagal abėcėlę šaliai, šiuo atveju tai bus Saudo Arabija.

06:53 JAV neatmeta, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą

JAV prezidento Joe Bideno administracija neatmeta, kad Rusija gali ryžtis pirma panaudoti cheminį ginklą Rusijoje prieš ryžtantis branduolinei konfrontacijai, jei rusų kariai toliau praradinės teritorijas, rašo „Politico“, remdamasis aukšto rango šaltiniais Pentagone.

Skelbiama, kad kol kas nėra jokių indikacijų, jog Rusija greitu metu ruoštųsi panaudoti tokį ginklą. Pentagonas mano, kad žiemos mėnesiais kovos tempas ir veiksmai sulėtės, tačiau jei rusų kariuomenė toliau patirs didelius nuostolius, arba jei subyrės visiškai, JAV kariuomenės vadovybė mano, jog Rusija gali ryžtis panaudoti cheminį ginklą.

Tokiai atakai gali būti panaudotos medžiagos, kurių pėdsakus lengva paslėpti, dėl to gali būti nelengva apkaltinti Maskvą.

JAV mano, kad Rusija investuoja nemažas sumas į cheminių ginklų arsenalo vystymą, rašoma publikacijoje.

06:49 ES miestai raginami padovanoti Ukrainai elektros generatorių

Visos Europos miestai trečiadienį buvo paraginti siųsti atsarginius generatorius Ukrainai, kad po rusų išpuolių prieš elektros infrastruktūrą padėtų šaliai išgyventi žiemą.

Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai paraginus Europos Sąjungos nares pristatyti karo nuniokotai rytinei kaimynei gyvybiškai reikalingą įrangą, Ukrainos elektros tinklas vėl buvo bombarduojamas.

Maskvai taikantis į itin svarbią infrastruktūrą, milijonams ukrainiečių nutrūko elektros energijos tiekimas. Artėjant žiemai ir krentant temperatūrai, vis labiau baiminamasi dėl gyventojų likimo.

„Dėl Rusijos atakų prieš ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą šiuo metu ukrainiečiai neturi elektros energijos“, – sakė R. Metsola.

Italijos Florencijos miesto meras Dario Nardella, vadovaujantis Europos vietos valdžios institucijų tinklui, sakė, kad siekia koordinuoti 200 žemyno miestų grupę, kuri siųstų į Ukrainą savo atsargoje turimus generatorius.

„Turime galimybių atsiųsti kelis šimtus, net pramoninio dydžio, generatorių, kurie galės pagaminti gana daug energijos“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad dėl Maskvos bombardavimų Ukrainai reikia generatorių, padėsiančių užtikrinti pagrindinius žmonių poreikius.

Tačiau, pasak jo, svarbiausias Kyjivo prioritetas – gauti kitą sunkiąją įrangą, reikalingą „neatidėliotinai atstatyti“ šalies elektros energijos tinklą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Alkoholio, degalų ir tabako akcizų šiemet surinkta 0,5% mažiau 1

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laiku...

Verslo aplinka
2022.11.28
M. Majauskas šalinamas iš TS-LKD 27

Konservatorių valiai palaikyti tik su Vyriausybe suderintus biudžeto siūlymus nepaklusęs Seimo Biudžeto ir...

Verslo aplinka
2022.11.28
ES ieškos priemonių, kaip nubausti sankcijų Rusijai pažeidėjus

Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai...

Verslo aplinka
2022.11.28
Analitikai apie mažmeninės prekybos smuktelėjimą: žmonės jau riboja vartojimą

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako...

Prekyba
2022.11.28
G. Landsbergis su kolegomis iš 6 šalių Kyjive išreiškė paramą Ukrainai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su kitų šalių kolegomis pirmadienį lankosi Kyjive.

Verslo aplinka
2022.11.28
Po protestų Kinijoje Sindziangas švelnina kai kurias kovos su COVID-19 priemones

Kinijos vakariniame Sindziango regione pirmadienį sušvelninti kai kurie dėl COVID-19 jo sostinėje Urumči...

Verslo aplinka
2022.11.28
Rusijos ekonomika į dugną ners 2023 m. pradžioje Premium 19

Vakarų ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika didžiausią nuosmukį pasieks kitų metų pradžioje. Anot...

Verslo aplinka
2022.11.28
VERT: elektros ir dujų kompensacijoms gyventojams 2023 m. pirmąjį pusmetį reikėtų 719 mln. Eur 12

Lietuvos gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369...

Pramonė
2022.11.28
Rumunijoje susitiksiantys NATO užsienio reikalų ministrai planuoja didinti pagalbą Ukrainai

NATO antradienį susitikime Rumunijoje ketina pakartoti savo pažadą, kad Ukraina, jau dešimtą mėnesį kenčianti...

Verslo aplinka
2022.11.28
„Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ laikinai prarado paramos gavėjo statusą

Registrų centras teismo nurodymu laikinai panaikino paramos gavėjo statusą Algirdo Paleckio įkurtam...

Verslo aplinka
2022.11.28
Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas Verslo tribūna

Daugelis įmonių ir darbuotojų prioritetą šiandien teikia hibridiniam darbo modeliui, kai dalį laiko dirbama...

Vadyba
2022.11.28
Prancūzija ir Vokietija susitarė dėl abipusės pagalbos apsirūpinant elektra ir dujomis

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusį penktadienį...

Verslo aplinka
2022.11.28
BBC kaltina Kinijos policiją suėmus ir sumušus protestus nušvietusį žurnalistą

Britų transliuotojas BBC sekmadienį pranešė, kad vienas iš jo žurnalistų Kinijoje buvo suimtas ir sumuštas...

Verslo aplinka
2022.11.28
Vyriausybė atleido korupcija įtariamą VMVT vadovą 1

Vyriausybė pirmadienį iš pareigų atleido korupcija įtariamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos...

Verslo aplinka
2022.11.28
„Litnaglio“ vadovas: jaučiame, kad krizė ant slenksčio Premium 5

Prekių padėklų gamyba tiesiogiai susijusi su prekių judėjimu. Vinis mediniams padėklams bei įvairiems...

Pramonė
2022.11.28
Politologas įžvelgia vis didėjantį Vakarų visuomenės nuovargį nuo karo iššūkių Premium 1

Vakarų visuomenė ima pavargti nuo karo Ukrainoje, todėl ilgainiui gali per savo lyderius spausti Kyjivą sėsti...

Verslo aplinka
2022.11.28
JAV uždraudė importuoti ir parduoti „Huawei“ bei ZTE ryšių įrangą

JAV institucijos penktadienį paskelbė uždraudusios importuoti ir pardavinėti ryšių įrangą, kuri laikoma...

Inovacijos
2022.11.28
NATO vadovas: V. Putinas bando panaudoti žiemą kaip ginklą

NATO turi stiprinti paramą Ukrainai, kad Rusija negalėtų jos parklupdyti, sako Jensas Stoltenbergas, NATO...

Verslo aplinka
2022.11.28
Kad energijos kainos netaptų iššūkiu: VIPA finansuoja organizacijų investicijas į energijos vartojimo efektyvumą Verslo tribūna

Pastaruoju metu ženkliai išaugus energijos išteklių kainoms, vis daugiau organizacijų skiria itin didelį...

Energetikos žiema
2022.11.28
Fintech atveria naujas galimybes verslui: siūlo integruotus finansinius sprendimus Verslo tribūna

Per pastaruosius metus integruotų finansų (angl. embedded finance) paslaugų spektras sparčiai plečiasi, o...

Rinkos
2022.11.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku