Lietuvoje apsilankę EK ir NATO vadovai: susiduriate su ciniška ataka ir elgesiu
Sekmdienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte. Per susitikimą aptarta saugumo situacija regione, padėtis Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1196?placement=
U. von der Leyen tikina, kad ES „visiškai solidarizuojasi su Lietuva, Lenkija ir Latvija šioje sudėtingoje situacijoje“.
„Susiduriate su ciniška, pavojinga ataka, kurią organizuoja Lukašenkos režimas, jis kelia grėsmę nekaltų civilių gyvybėms. Lietuva humaniškai ir tvirtai dorojasi su šia krize. ES jus palaiko“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
EK pirmininkė taip pat užsiminė apie didėsiančią Bendrijos finansinę paramą Lietuvos sienos apsaugai. Tiesa, tarp jos vardytų aspektų fizinio barjero statybos finansavimo nebuvo.
„Patrigubinsime finansavimą, skirtą Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienų apsaugai. Tai apima ir tai, kad Lietuva turi ilgą sieną, reikia stebėjimo priemonių, dronų, tinkamos įrangos pasienio pareigūnams. Yra daugybė priemonių, kuriomis bus valdoma sienos apsauga“, – sakė ji.
Jos vertinimu, autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka migrantus naudoja kaip įrankį savo politiniams tikslams pasiekti. Tačiau jis nesugebėjo sužlugdyti ES solidarumo.
„Kadangi hibridinės grėsmės tampa vis aštresnės, turime perkelti mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį. Štai kodėl mes dirbame su NATO generaliniu sekretoriumi dėl naujos ES ir NATO deklaracijos. Mūsų tikslas – atnaujinti ir papildyti politinį įsipareigojimą stipriai ES ir NATO partnerystei“, – sakė U. von der Leyen.
NATO vadovas: A. Lukašenka išnaudoja pažeidžiamus asmenis
NATO vadovas pareiškė, kad ši Minsko kurstoma migrantų krizė yra „ciniška ir nehumaniška“.
„NATO ir ES bendradarbiauja spręsdamos įvairius saugumo klausimus, taip pat ir kovodamos su hibridinėmis grėsmėmis. Tad šiandien aptarėme, kaip galėtume paspartinti savo partnerystę, įskaitant ir naują bendrą deklaraciją“, – teigė NATO vadovas.
Jis pridūrė, kad šalys yra „stipresnės ir saugesnės“, kai veikia išvien.
Jo žodžiais, A. Lukašenkos režimas išnaudoja pažeidžiamus asmenis, kad keltų spaudimą kaimyninėms valstybėms ir jokia sąjungininkė nebus palikta viena.
Lietuvos, EK ir NATO vadovai taip pat aptarė Ukrainos saugumo situaciją. Prie šios valstybės sienos Rusija vėl telkia pajėgas bei ginkluotę.
„Mes nepasiduosime Rusijos gąsdinimams. Sakartvelas ir Ukraina siekia apsiginti nuo Rusijos agresijos. (...) Rusija turėtų mažinti įtampą ir skaidriai deklaruoti savo tikslus. Jei Rusija nuspręstų panaudoti jėgą, ji neabejotinai sulauktų pasekmių, mes rodytume savo valią ir pajėgumus. (...) NATO ir toliau vykdys atgrasymo ir gynybos misiją“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
G. Nausėda: Lukašenka nesiliaus testuoti
A. Lukašenkos režimas ir ateityje nesiliaus testuoti Vakarų šalių vienybės, perspėjo prezidentas.
„Galime net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.
G. Nausėda bendrą NATO ir Europos Komisijos vadovų vizitą į Lietuvą pavadino itin svarbiu solidarumo, pramos ir palaikymo Lietuvai ženklu. Anot jo, situacija Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje tebėra įtempta ir sunkiai prognozuojama. Be to, neramina ir visiška Baltarusijos integracija į „Rusijos karines struktūras ir doktrinas“.
„Jei saugumo situacija dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad galėtume kreiptis prašyti konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Tai gali daryti bet kuri NATO sąjungininkė, kai mato, kad kyla grėsmė jos saugumui ir teritoriniam vientisumui“, – teigė Lietuvos prezidentas.
Pasak jo, NATO turi koreguoti strategiją ir taktiką, turi būti pasirengusi atsakui.
I. Šimonytė: siekiama, kad ES pasiduotų šantažui
Po susitikimo Lietuvos premjerė pažymėjo, jog šiandien dar kartą buvo galima įsitikinti vienybe, kuri šiomis aplinkybėmis yra be galo svarbi.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
„Ne tik vienybė tarp ES valstybių narių, kurios šiuo metu patiria hibridinę ataką, ne tik palaikant Ukrainą, bet taip pat ir tarp dviejų labai svarbių mums organizacijų, kurios yra mūsų saugumui kertinės“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, Minsko organizuojama hibridine ataka siekiama priversti ES atsisakyti savo vertybių ir pasiduoti šantažui. Todėl labai svarbu „mažinti galimybes apgautiems žmonėms atvykti į pasienį ir tapti Lukašenkos hibridinės atakos aukomis“.
„Visa tai prasidėjo, kai iš Baltarusijos žmonių buvo atimta teisė spręsti savo likimą, o ES tai vieningai įvertino. Bet koks spaudimas atsitraukti nuo savo principų leistų įsitikinti tokiems žmonėms kaip Lukašenka, kad blogas elgesys apsimoka“, – teigė I. Šimonytė.
