G. Nausėda: Lietuvos interesas ES ir Lenkijos ginče – konsensuso radimas

Pranešimas yra papildytas Lenkijos prezidento komentarais.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1101?placement=

„Tai tikrai labai neramina kas vyksta šiuo metu šiame teisiniame ginče, ginčas yra teisinis, tačiau pasekmės gali būti politinės. Gali laukti labai tragiškos pasekmės. Tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos ES. Aš asmeniškai padarysiu viską, kad Europos Komisijos ir Lenkijos valdžia netoltų viena nuo kitos, o artėtų, ieškotų sutarimo, ieškotų bendrų taškų, jokios kitos alternatyvos čia netinka“, – Vilniuje bendros Lietuvos ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas teigė, kad nepritaria teisės viršenybės ir ES finansų siejimui.

„Lietuva palaikys Lenkiją jai ieškant būdų išeiti iš šios situacijos. Jeigu reikia mūsų tarpininkavimo, mes esame pasirengę tai daryti. Konfliktui rutuliuojantis toliau, žala gali būti gerokai rimtesnė. Aš manau, kad teisės viršenybės principą sieti su finansiniu aspektu yra labai blogas precedenta, moraliai žalingas“,– teigė G. Nausėda.

Kaip ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis šiandien kalbėjęs Europos Parlamente, Vilniuje besilankantis Lenkijos prezidentas A. Duda tikino, kad Lenkija nori likti ES ir kad aukščiausiojo teismo sprendimas nereiškia „Polexit“.

A. Duda per spaudos konferenciją savo ruožtu sakė, kad žiniasklaidoje šiuo klausimu yra „labai daug nepreciziškai taikomų sąvokų“.

„Lenkijos Konstitucinis Tribunolas pasakė, kad egzistuoja Lenkijos Konstitucijos pirmenybė (...) prieš Europos Sąjungos teisę. Jis taip pat pasakė, kad Europos Sąjungos organai turi tiek kompetencijų, kiek Lenkija paprastai sutiko atiduoti. Tačiau ten, kur nebuvo prileistos ES institucijos spręsti klausimų, (...) tai mes pabrėžiame, kad norime turėti savo pirmenybę ten, kur jos neatidavėme“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad Lenkija yra patenkinta būdama Europos Sąjungos nare, tačiau nori, jog Bendrija bendradarbiautų kaip laisvų, nepriklausomų valstybių sąjunga.

A. Duda pabrėžė, kad kalbėti apie Lenkijos išstojimą iš ES nėra pagrindo.

„Opozicija kelia klausimą dėl „Polexit“, bet mes apie tai neužsimename“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

VŽ primena, kad Lenkijos Konstitucinis Tribunolas prieš kelias savaites paskelbė, kad ES sutarties 19-asis punktas yra nesuderinamas su Lenkijos konstitucija, o Lenkijos teismai neturi pagrindo teikti pirmenybės ES teisei tais atvejais, kai ji prieštarauja šalies konstitucijai ir įstatymams.

19-asis Lisabonos sutarties straipsnis apibrėžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) vaidmenį ir funkcijas bei jo jurisdikciją. Apibendrinant, Lenkijos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad jos teisė yra aukštesnė už ES teisę. Toks Lenkijos sprendimas sukėlė pasipiktinimą Briuselyje.

Konstitucinio Tribunolo sprendimą kritikavo kitos ES narės, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, bet nekritikavo Vengrija. Analitikai sako, kad tai gali būti pirmasis žingsnis Lenkijos pasitraukimo iš ES link.

Šias reformas stumia Lenkijos valdančioji dešiniojo sparno partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Lenkijos vyriausybė teigia, kad teismų reformos būtinos siekiant išgyvendinti korupciją teismų sistemoje.

Kol kas Lenkijai yra įšaldytos atsigavimo fondo lėšos, tačiau dėl teisės viršenybės pažeidimų šaliai gali tekti ir daugiau sankcijų.