Rusija uždaro A. Navalno antikorupcinius fondus

A. Navalno antikorupcinius fondus Rusijos prokurorai kaltina siekiu „spalvotomis revoliucijomis“ pakeisti šalies konstitucinę tvarką. Anton Vaganov („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

Rusijos prokurorai siekia įkalintojo Aleksejaus Navalno antikorupcinius fondus pripažinti ekstremistinėmis organizacijomis – už dalyvavimą tokioje veikloje gresia baudžiamoji atsakomybė ir 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Maskvos prokuratūra penktadienį kreipėsi į Maskvos miesto teismą, prašydama A. Navalno antikorupcines grupes – Kovos su korupcija fondą (KKF), Žmogaus teisių gynimo fondą (ŽTGF) ir regioninius „Navalno štabus“ pripažinti ekstremistinėmis organizacijomis. Abu minėtieji fondai Rusijoje jau pripažinti užsienio agentūromis.

Maskvos prokurorai šias organizacijas tikrino Generalinės prokuratūros pavedimu ir nusprendė, kad jos faktiškai vykdo ekstremistinę veiklą, rašo „Interfax“.

Tokių organizacijų aktyvistams grėstų baudžiamoji atsakomybė ir įkalinimas iki 10 metų, o pačioms organizacijoms draudžiama bet kokia bankinė veikla.

Jei Maskvos teismas tokį sprendimą patvirtins – tai būtų labai stiprus Rusijos valdžios smūgis šių organizacijų tinklą, kurias įkūrė įkalintas Kremliaus kritikas A. Navalnas, pastebi „Reuters“.

Anot Maskvos prokurorų, patikrinus fondus nustatyta, kad „prisidengusios liberaliais šūkiais šios organizacijos iš esmės užsiima šalies socialinio ir visuomeninio-politinio gyvenimo destabilizavimu“. Pabrėžiama, kad jų tikslas yra pakeisti konstitucinę santvarką pagal vadinamųjų „spalvotųjų revoliucijų“ scenarijų.

„Spalvotosiomis revoliucijomis“ vadinami dažnai posovietinėse šalyse, tačiau iš esmės – visame pasaulyje vykstantys protestų judėjimai. Tokie kaip Rožių revoliucija Gruzijoje ar Oranžinė revoliucija Ukrainoje.

Demaskuoja korupciją Rusijos viršūnėse

Nekomercinį Kovos su korupcija fondą A. Navalnas įregistravo 2011 m. Piliečių aukomis remiama organizacija užsiima antikorupciniais tyrimais. Rusijos Teisingumo ministerija fondą pernai įrašė į užsienio agentūrų registrą, nustačiusi, kad fondui paaukota 140.000 rublių iš Ispanijos ir Jungtinių Valstijų.

Pernai vasarą A. Navalnas paskelbė apie KKF likvidavimą, o jo veiklą perėmė nekomercinė organizacija Žmogaus teisių gynimo fondas. Tačiau 2020 m. gruodžio 25 d. Rusijos Teisingumo ministerija ŽTGF taip pat įtraukė į užsienio agentūrų registrą.

A. Navalno paramos štabai veikia daugelyje Rusijos regionų.

A. Navalno fondai rengė tyrimus, atskleisdami korupciją aukščiausiuose Rusijos sluoksniuose. Vienas iš ryškių pavyzdžių – reportažas apie vadinamuosius „Putino rūmus“ Gelendžike, prie Juodosios jūros.

VŽ rašė, kad filme rūmai ir teritorija, kuri yra didesnė už Monako kunigaikštystę, vadinami „brangiausiu namu“, kainuojančiu apie 1,37 mlrd. USD ir, kaip teigiama, pastatyti už „didžiausią kyšį istorijoje“.

V. Putinas išsigynė, kad šie rūmai yra jo nuosavybė, o vėliau jų savininku „prisipažino“ esąs Rusijos oligarchas Arkadijus Rotenbergas.

Kaip žinoma, pats A. Navalnas, kurį pernai mėginta nunuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičok“, šių metų pradžioje grįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po pasikėsinimo. Maskvoje jis iš karto buvo suimtas ir vėliau nuteistas pustrečių metų kalėti.

Pastaruoju metu, skųsdamasis blogėjančia sveikata ir nesuteikiama tinkama medicinos pagalba, A. Navalnas paskelbė bado streiką. Nuo kovo 31 d. badaujantį kovotoją pareigūnai šią savaitę pagrasino priverstinai maitinti.

Penktadienį Rusijos teismas taip pat nuteisė dvejus metus kalėti dar vieną A. Navalno aktyvistą – jo komandoje dirbusiam operatoriui laisvės atėmimo bausmė skirta už ekstremizmo kurstymą dėl žinučių, paskelbtų „Twitter“ socialiniame tinkle.