Persirgusių COVID-19 Lietuvoje – daugiau nei 1 mln.? Metas keisti valdymą
Kokiai tam tikros amžiaus grupės daliai virusas buvo mirtinas, nurodo Infekcijos mirtingumo rodiklis (angl. Infection Fatality Rate (IFR)). Svarbu, kad šis rodiklis apima visus tikėtinus užsikrėtimo atvejus, net ir neįskaitytus statistikoje. Taip gaunamas ganėtinai tikslus viruso pavojingumo įvertinimas.
IFR duomenys, kokiai specifinės amžiaus grupės atstovų daliai virusas buvo mirtinas, bėgant mėnesiams ir didėjant tyrimų tikslumui, gerokai kito. Buvo atliktos trys kombinuotos studijos (publikuotos Lancet, NBER, Nature), remiantis daugiausia pirmosios bangos duomenimis apie IFR skirtingoms amžiaus grupėms:
[infogram id=“aeef2b65-b05e-4c50-933a-9bde49dedaf2“ prefix=“42Q“ format=“interactive“ title=“Infekcijos mirtingumo rodiklis“]
Kaip matyti, vėlyviausios studijos duomenys kur kas geresni nei ankstyvosios – kone visų amžiaus grupių atstovų mirtingumas gerokai sumažėjo. Tai nestebina: didėjant duomenų imtims, gėrėja duomenų vertinimas – didėja ekstrapoliavimo tikslumas. IFR taip pat buvo didesnis dėl į statistiką įtraukiamų ir gretutinių ligų turėjusių asmenų – jų mirtingumo rizika yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų didesnė nei neturinčių tokių sveikatos problemų. Be to, per 10 mėnesių nuo viruso plitimo pradžios medicina padarė didelį proveržį visuose COVID-19 gydymo aspektuose. Galiausiai, virusai paprastai mutuoja į lengvesnes formas, idant jų nešiotojas liktų gyvas ir galėtų toliau sėkmingai jį platinti. Tad visiškai realu, kad tikrasis sveikų asmenų COVID-19 IFR šiuo metu jau yra keletą kartų mažesnis, nei rodo vėlyviausias tyrimas.
Lietuvoje, norint sužinoti viruso pavojingumą ir paplitimą, verta analizuoti amžiaus grupes nuo 50 iki 69 metų. Jas sudaro vis dar ekonomiškai aktyvūs ir pakankamai mobilūs žmonės su ženkliai didesne rizika, nei jaunesnių asmenų. Pastarųjų mirčių statistika yra nepakankama pagal IFR išskaičiuoti viruso paplitimą šioje populiacijos dalyje, o vyresnių nei 70 m. asmenų mirčių ir atvejų statistiką labai iškraipo klasteriniai atvejai, lėtinės ligos ir kitos priežastys.
[infogram id=“7280efc1-9010-43f1-80e7-3b26f3029542“ prefix=“vJs“ format=“interactive“ title=“Infekcijos mirtingumo rodiklis Lietuvoje“]
Labiau tikėtina, kad realus atvejų skaičius populiacijoje yra arčiau 50%, nes pagal optimistinio IFR scenarijų tikrasis atvejų skaičius viršytų dabartinę statistiką šiose amžiaus grupėse apie 7 kartus. Tai atitinka 6–10 kartų serologiniais tyrimais pagrįstų tikėtinų atvejų diapazoną, apie kurį rašiau savo ankstesniame komentare.
Antra, deja, nesame apskaitę visų mirčių – dėl COVID-19 mirusieji namuose nebuvo testuojami. Trečia, susirgimų pikas dėl pirkimų vajaus buvo pasiektas prieš didžiąsias metų šventes. Galimai virusas, eksponentiškai plitęs populiacijoje per lapkritį ir gruodį, jau natūraliai buvo bepradedąs „išsikvėpti“. Galiausiai, dėl apribojimų susitikimams, tikėtina, dalis lietuvių tiesiog nesikreipia į epidemiologus, nes bijodami baudų nenori nurodyti savo kontaktų šventiniu laikotarpiu.
Esant visai kitokiai situacijai, nei skelbia oficialioji statistika, savaime kyla klausimas, kaip tokia padėtis turėtų pakeisti epidemijos valdymą. Atsakymas – kardinaliai. Būtų nepateisinama toliau taikyti griežtus karantino ribojimus, nes daugiau kaip pusei populiacijos (įskaitant vaikus) virusas grėsmės šiame etape nebekelia. Taip vėl leistume funkcionuoti ekonomikai, užkirstumėme kelią tolesniam bedarbystės, skurdo ir skolų augimui.
Apie gerokai didesnį tikrąjį atvejų skaičių ir poreikį atlaisvinti karantino ribojus pagaliau pradeda kalbėti ir kiti ekspertai. Dr. Vytautas Kasiulevičius pripažįsta, kad atvejų turime bent triskart daugiau, nei rodo oficiali statistika. Galimai iki milijono siekiantį atvejų skaičių mini ir dr. Rimas Jankūnas. Tuo tarpu užkrečiamųjų ligų ekspertas prof. Saulius Čaplinskas savo feisbuko paskyroje prabilo apie tai, kad jau dabar nėra pagrindo neleisti veikti smulkiajam verslui. Anot jo, svarbiausia laikytis būtinų saugumo reikalavimų. Esu įsitikinęs, tokie pat reikalavimai leistų veikti ir stambesniam verslui.
Žinodami tikrąją padėtį ir atvejų piką palikę praeityje, lengviau atsikvėptų medikai. Žengiant šiuo keliu būtinas masinis visų virš 50 m. gyventojų tyrimas ir skiepijimas būtų baigtas iki Velykų. Bent iš dalies grįžus į tokį gyvenimą, koks buvo anksčiau, pagerėtų visuomenės psichologinė būsena, žmonės galėtų planuoti mėgstamas veiklas ir per vieną svarbiausių metų švenčių – Velykas – vėl džiaugtis atbundančia gamta su artimaisiais. Simboliška, kad ši šventė susijusi su atgimimu, kurio sulaukus būtų galima į ateitį pažvelgti su tikra geresnių metų viltimi.
Taip pat parodytumėme visam pasauliui, kad tinkami ir savalaikiai rizikos valdymo sprendimai krizę gali paversti galimybe. Kaip ir praėjusių metų pavasarį, būtume sektinas pavyzdys kitoms šalims, ko reikia norint perimti šio klastingo viruso kontrolę į savo rankas. Neįsigilinus į tikrąją padėtį bei neatlikus masinio testavimo, karantinas greičiausiai užsitęs, ekonomika vėl patirs smarkų sukrėtimą, o vieną svarbiausių metų švenčių vėl sutiksime apsistatę įvairiausiais ribojimais.
Komentaro autorius — Šarūnas Andriukaitis, nepriklausomas rizikos analitikas
