Po kelių rekordinių dienų fiksuota mažiau užsikrėtusiųjų

Tačiau, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveiktos centro (NVSC) informacija, šalyje per parą nuo koronaviruso mirė dar 5 žmonės.
Antradienį pranešta, kad patvirtintų ligos atvejų skaičius iš viso išaugo iki 11.362, mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius – iki 141. Dėl kitų priežasčių iš viso mirė dar 48 užsikrėtusieji koronavirusu.
Antradienio duomenimis, Lietuvoje serga 6.844, pasveiko 4.329, izoliacijoje yra 27.714 žmonių.
Nuo birželio 1 d. nustatytas 391 įvežtinis atvejis.
Pirmadienį Lietuvoje ištirta 9.390 ėminių, o iš viso nuo pandemijos pradžios – 964.352 ėminiai.
[infogram id="bd0832e1-aeca-44ad-ad8d-581cc73e80d4" prefix="7ix" format="interactive" title="Koronavirusas: 10 27"]
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 342 žmonės, 32 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Jos duomenimis, su deguonies kaukėmis gydomi 133 pacientai, dar 15 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš beveik 17.300 visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 10.400. Reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė: 368 iš 656 esamų.
Iš 597 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos yra 196, iš 6.200 lovų su deguonimi užimta apie 2.000.
Daug židinių susiję su laisvalaikiu ir su ligoninėmis
Daugiausia naujai užsikrėtusiųjų registruota Vilniaus apskrityje – 108, Kauno apskrityje – 104, Šiaulių apskrityje – 90, Klaipėdos – 52, praneša NVSC.
Iš visų per praėjusią parą patvirtintų užsikrėtusiųjų šiuo metu atlikta 319 atvejų epidemiologinė diagnostika. Dauguma jų – 253 atvejai – užsikrėtė po kontakto su žinomu sergančiuoju, 66 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.
„Nuo šeštadienio, pasitelkus Lietuvos kariuomenės pajėgas, epidemiologinė diagnostika vykdoma sparčiau. Be to, visą šią savaitę vykdomi papildomų kariuomenės pajėgų, savanorių mokymai, siekiant dar daugiau žmonių įtraukti į atvejų epidemiologinės diagnostikos procesą. Pajėgumų gausinimas leis užtikrinti dar spartesnį atvejų ištyrimą, kuris yra ypač svarbus, siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą“, – rašoma pranešime.
NVSC teigimu, Vilniaus apskrityje protrūkiai ir toliau plinta laisvalaikio praleidimo vietose – registruoti atvejai siejami su protrūkiais šokių studijoje „Spindulys“, Sostinės krepšinio mokykloje, chore „Belcanto“, Vilniaus arkikatedros Jaunimo chore. Taip pat registruoti atvejai, kurie siejami su protrūkiais „Santaros“ klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
Kauno apskrityje nauji atvejai yra siejami su protrūkiais „RIO sporto arenoje“, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje, Vilkijos lopšelyje-darželyje „Daigelis“, taip pat – Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje.
Šiaulių apskrityje parėjusią parą fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose, Joniškio rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotyje, Kelmės ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Klaipėdos apskrityje nauji užsikrėtimo atvejai nustatyti Grūšlaukės kaimo bendruomenės, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos, Respublikinės Klaipėdos ligoninės protrūkiuose.
Panevėžio apskrityje fiksuoti atvejai yra siejami su židiniais Panevėžio miesto savivaldybėje, įmonėje „Energijos skirstymo operatorius“.
Marijampolės apskrityje registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kalvarijos savivaldybės administracijoje, Kazlų Rūdos Socialinės paramos centre, Marijampolės socialinės pagalbos centre.
Tauragės apskrityje praėjusią parą registruoti penki atvejai, kurie yra siejami su protrūkiu Jurbarko ligoninėje. Visi asmenys yra šios įstaigos darbuotojai.
Mokslininkai įspėja: griežtas karantinas beveik neišvengiamas
Pagal labiausiai pesimistinį scenarijų, griežto karantino norint suvaldyti COVID-19 plitimą gali prireikti jau lapkričio pradžioje, antradienį pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), remdamasis savo ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkų prognozėmis.
Pasak mokslininkų, šalyje pradeda dominuoti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, todėl viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.
VERSLO TRIBŪNA
Atlikę galimų atvejų modeliavimus tyrėjai pastebi, kad, jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8%, kaip buvo rugsėjo mėnesį, o 8% visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių.
Pasak jų, tik taip pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad COVID-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų.
Pesimistiniu scenarijumi šis lovų skaičius būtų pilnai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje.
Jei būtų hospitalizuoti 5% visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti kiek vėliau – lapkričio 12 d.
Mokslininkų teigimu, nors Lietuvoje įvedama vis daugiau prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos lygį, kur kasdien nustatoma apie 7% daugiau naujų užsikrėtimų.
Tokiu atveju COVID-19 pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti perpildytas anksčiau, nei planuojama.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų miestų ligoninėse COVID-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.
Jei Lietuvoje būtų išlikę spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijos, kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3%, o hospitalizuotų ligonių būtų 8% nuo visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau – apie gruodžio 15 d. Jei reikėtų hospitalizuoti tik 5% visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius Metus – gruodžio 31 d.
Pasak prognozes sudarančių mokslininkų, tiksliai nuspėti tolimesnės pandemijos eigos Lietuvoje kol kas neįmanoma – iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų patikimai prognozuoti pandemijos eigą po savaitės ar vėliau. Be to, daug kas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų ir gyventojų sąmoningumo ir saugojimosi.