Karantino ribojimai šįkart švelnesni, bet klaustukų dėl jų – apstu
- Išlieka daug neaiškumų, kaip, kur ir kada bus įvedami nauji privalomi karantininiai ribojimai.
- Raudonoji zona automatiškai reiškia karantiną?
- Papildomi apribojimai galimi ir į geltonąją zoną patekusiuose didžiuosiuose miestuose.
- Europos Sąjunga rekomendavo naują tvarką, bet paliko pačioms valstybėms konkrečiai apsispręsti dėl detalių.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė, atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendacijas, nusprendė šalį suskirstyti į tris šviesoforo spalvų zonas – žaliąją, geltonąją ir raudonąją. Nustatyti konkretūs sergamumo koronavirusu kriterijai, kuriais vadovaujantis savivaldybės pateks į atitinkamos spalvos zoną.
Atnaujins kas savaitę
Nauji tokių zonų sąrašai bus skelbiami kiekvieną penktadienį, įsigalios nuo pirmadienio.
Vyriausybė jau šį trečiadienį nusprendė, kad raudonojoje zonoje esančiose savivaldybėse įvedamas karantinas. Raseinių rajone jis galioja jau nuo spalio 9 d., o nuo ateinančio pirmadienio, spalio 26-osios, karantinas įsigalios dar dvylikoje „raudonųjų“ savivaldybių.
Kol kas numatyta, kad jis galios dvi savaites, bet gali būti Vyriausybės sprendimu pratęstas, kaip jau atsitiko Raseinių savivaldybės atveju.
Kurį laiką liko neatsakytas vienas svarbus procedūrinis klausimas – ar Vyriausybė skubės jau kiekvieną penktadienį, kai bus skelbiamas atnaujintas zonų sąrašas, rinktis į neeilinius posėdžius, kad naujai į raudonąją zoną patekusiose savivaldybėse būtų jau nuo ateinančio pirmadienio skelbiamas karantinas, ar būtų laukiama eilinio kabineto posėdžio, vykstančio paprastai trečiadieniais.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį spaudos konferencijoje, atsakydamas į VŽ klausimą, pabandė konkretizuoti, kaip veiks ši karantino paskelbimo sistema. Jis sakė, kad „penktadieniais bus skelbiamas naujas zonų sąrašas, bet Vyriausybė neplanuoja tą pačią dieną rinktis į neeilinį posėdį, kad jame priimtų sprendimą dėl naujų savivaldybių, kuriose skelbiamas karantinas“. Esą penktadieniais visuomenė galės susipažinti su atnaujintu „šviesoforo spalvų“ sąrašu, „raudonosios“ savivaldybės galės ruoštis galimam karantino paskelbimui, o Vyriausybė trečiadienį eiliniame posėdyje spręs, ar tikrai jį paskelbti.
Kyla nemažai neaiškumų
Vyriausybei pasiūlytos šalies suskirstymo į šviesoforo spalvų zonas tvarkos projekte taip pat būta tokios nuostatos: „Sustiprintos valdymo priemonės (karantino režimo ir/arba kitos) pradedamos taikyti, kai didžiųjų Lietuvos miestų ir jų rajonų savivaldybės priskiriami geltonoms savivaldybėms, visais kitais atvejais – kai priskiriami raudonoms savivaldybėms.“
Tai sukėlė daug klausimų Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose dirbantiems prekybininkams – kokiems ribojimams derėtų ruoštis ir nuo kada jie galėtų būti įvedami.
[infogram id="cda57951-81c4-431b-8af4-76af065e6239" prefix="MIZ" format="interactive" title="Lietuvos savivaldybėse įvedamas karantinas"]
Bet A. Veryga kevirtadienį atsakydamas į VŽ klausimą paaiškino, kad ši nuostata iš galutinės Vyriausybės nutarimo redakcijos po diskusijų buvo pašalinta. Tiesa, ministras leido suprasti, kad tai nereiškia, jog negalės būti priimti Vyriausybės lygio sprendimai dėl papildomų ribojimų kai kuriose savivaldybėse, įskaitant ir didesnes, patekusias į geltonąją zoną. Tačiau prieš kiek laiko tokie sprendimai būtų priimti ir paviešinti, ministras nekonkretizavo.
Jis tik pabrėžė, kad kol kas geltonojoje zonoje esančioms savivaldybėms yra teikiamos specialistų rekomendacijos, į kurias raginama atsižvelgti. Kol kas tai nėra privalomojo pobūdžio rekomendacijos. Tad formaliai visose geltonojoje zonoje atsidūrusiose savivaldybėse gali būti apsiribota nacionalinio masto ribojimais, neįvedant papildomų.
Tiesa, ši tvarka, kaip sakė A. Veryga, gali keistis, jeigu situacija su sergamumu koronavirusu ir toliau smarkiai prastės.
Pilnas naujų karantininių ribojimų sąrašas
Valdžios atstovai nuolat pabrėžia, kad šį kartą lokaliai įvedamas karantinas yra gerokai švelnesnio režimo, nei galiojo pirmasis, nacionaliniu mastu įvestas karantinas praėjusį pavasarį. Esą šį kartą, kitaip nei per nuo kovo 16 d. iki birželio 16-osios galiojusį nacionalinį karantiną, nėra uždaromos nei ne maisto prekių parduotuvės, nei viešojo maitinimo įstaigos, nei paslaugų įmonės, pvz., kirpyklos.
Tačiau visoms karantino zonose veikiančioms prekybos ir paslaugų įmonėms yra nustatomi papildomi apribojimai, galiojantys greta nacionaliniu mastu taikomų ribojančiųjų taisyklių, tokių kaip kaukės viešose uždarose patalpose ir viešajame transporte.
Nutarime dėl karantino įvedimo „raudonose“ savivaldybėse Vyriausybė nustatė papildomus ribojimus. Tarp jų yra ir taikomas prekybos ir paslaugų įmonėms – numatyta, kad šiose vietose yra „ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas“.
[infogram id="20d73b5d-90ad-47c6-96e5-63e593aedaf8" prefix="PA9" format="interactive" title="Kokie apribojimai įvesti savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas?"]
Apribotas barų darbas
Į geltonąją zoną patekusioms savivaldybėms Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teikia papildomas rekomendacijas, kokių ribojimų galėtų būti imtasi toje savivaldybėje. Kiekviena savivaldybė turi teisę spręsti, ar tų rekomendacijų laikytis, ar verstis su nacionalinio lygmens privalomaisiais apribojimais, taikomais valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sąlygomis.
Beje, pastarieji apribojimai šią savaitę vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo papildyti. Nustatyta, kad barai ir naktiniai klubai privalo dirbti tik iki vidurnakčio, be to, jų lankytojai turės būti registruojami. Naujosios taisyklės taip pat įsigalios nuo spalio 26 d.
Šie ribojimai bus taikomi visoje šalyje, t. y. visų spalvų zonose.
Paliko valstybėms apsispręsti
Nors Lietuvos savivaldybės šviesoforo spalvomis spalvinamos vadovaujantis Europos Sąjungos institucijų suderintomis ir išplatintomis rekomendacijomis, jos irgi nėra labai konkrečios.
VERSLO TRIBŪNA
Sparčiai augančiame sostinės Balsių rajone bus statomas naujas lopšelis-darželis: jo projektui Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Projekto įgyvendinimu rūpinasi Vilniaus vystymo kompanija. Aušrinės g. 10A atsirasiantis darželis ne tik prisidės prie švietimo paslaugų plėtros, bet ir taps šiuolaikišku pavyzdžiu, kaip ugdymo įstaiga gali darniai egzistuoti greta jautrios gamtinės aplinkos
Paskelbti Europos Sąjungos palengvinimai dėl tvarumo atskaitomybės daugeliui įmonių kelia klausimų: ar verta investuoti dabar, jei dalis reikalavimų atidėta, gal geriau palaukti, bet tada gali kilti rizika pralaimėti konkurentams? Daugiau nei 40 sėkmingų įmonių vadovų, ekspertų ir auditorių dalinsis savo patirtimis ir istorijomis - spalio 22-23 dienomis vyksiančioje praktinėje konferencijoje verslui „Tvarumo planas“ – kas pasiteisino, atnešė naudos ir kokius sprendimus būtina priimti nedelsiant.
Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
„ES Taryba rekomendavo valstybėms narėms taikyti vieną bendrą sistemą, pagal kurią kas savaitę būtų skelbiamas ES valstybių išsamus žemėlapis, suskirstytas pagal spalvas bei žymintis sergamumo lygis kiekviename regione. Rizikos zonų kartografavimas padės šalims koordinuoti laisvo judėjimo apribojimus bei panaikinti ar palengvinti anksčiau įvestas ribojančias priemones“, – prieš savaitę pranešė Europos Komisija.
Tačiau šioje rekomendacijoje nėra detalizuota, kokius apribojimus kiekviena valstybė turi taikyti savo skirtingomis spalvomis žymimuose regionuose. Apsisprendimą dėl to, kokie ribojimai turi būti taikomi raudonose ir geltonose zonose, Briuselis paliko kiekvienai valstybei.
