Kodėl Lietuvos verslui reikia atidžiai stebėti Vidurio Europos ekonomikos pokyčius

Publikuota: 2019-09-27
SEB nuotr.
svg svg
SEB nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Eksportas į Vokietiją 2018 metais sudarė 32% Čekijos, 28% Lenkijos, 27% Vengrijos ir 22% Slovakijos viso prekių eksporto. Lietuvoje, tuo tarpu, prekių eksportas į Vokietiją nesiekė ir 8% viso eksporto. Be to, apdirbamosios gamybos dalis BVP struktūroje visose keturiose Višegrado šalyse buvo didesnė negu Lietuvoje, o tai dar labiau sustiprina Vokietijos ekonomikos įtaką šių šalių ekonomikai.

Įdomu, kad pramonės ir apdirbamosios gamybos pokyčiai visose šalyse buvo gana panašūs. Prekių eksportas į Vokietiją antrą ketvirtį augo lėčiau ir Lietuvoje, ir Višegrado šalyse. Nors pati Vokietijos pramonės gamyba smuko, prekių eksportas į Vokietiją vis dar didėjo – tai reiškia, kad Vidurio Europos ir Lietuvos gamintojai toliau buvo konkurencingi tiekėjai vokiečių užsakovams. Tačiau padėtis tikrai nesikeičia į gera – naujausi liepos ir rugpjūčio duomenys rodo, kad Lietuvoje ir Vidurio Europos šalyse pramonė trečią ketvirtį augs minimaliai. Ir tai nestebina – tikėtis, kad vis dar tebesmunkant Vokietijos automobilių pramonei Lietuvos ar Vidurio Europos pramoninkai išlaikytų stiprų augimą, negalima.

Lietuvoje mažai kas atidžiau stebi, kaip sekasi Vidurio Europos valstybėms, nors jos yra ne tik stiprios konkurentės, bet ir prekybos partnerės. Vis dar gajus stereotipas, kad šios šalys yra gerokai turtingesnės negu Lietuva, tačiau pagal gyventojų perkamąją galią artėjame ar net aplenkėme šias valstybes. Pavyzdžiui, Lietuvoje antrą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių buvo 818 eurų, kai Lenkijoje jis siekė 803 eurus, Slovakijoje – 835 eurus o Čekijoje – 990 eurų. Eurostato duomenimis, kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis negu Čekijoje ir Slovakijoje, bet maždaug 10% didesnis negu Lenkijoje. Beje, darbo sąnaudos sparčiai auga ne tik Lietuvoje: vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lenkijoje antrą ketvirtį padidėjo 7%, Čekijoje – 7,2, o Slovakijoje – net 9,7%. Todėl tikrai nesame išskirtiniai Europoje nei pagal algų, nei pagal ekonomikos ar kainų augimą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Yra vienas nemažas skirtumas tarp Lietuvos ir bent jau trijų Vidurio Europos valstybių. Lenkija, Čekija ir Vengrija nėra euro zonos šalys, tų šalių valiutos laisvai svyruojančios ir centriniai bankai aktyviai vykdo pinigų politiką siekdami savo pagrindinio oficialaus tikslo – užtikrinti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu (18–36 mėnesius). Reikėtų priminti, kad centriniai bankai vis dar įsitikinę, kad palyginti nedidelė infliacija vidutiniu laikotarpiu padeda išlaikyti subalansuotą ekonomikos augimą, o aiškiai apibrėžtas tikslas leidžia gyventojams ir verslui lengviau priimti ilgalaikius sprendimus. Pavyzdžiui, Lenkijos centrinis bankas siekia, kad metinė infliacija būtų beveik 2,5%, Čekijos – 2%. Abu bankai toleruoja 1% nuokrypį.

Žinoma, šie centriniai bankai turi atsižvelgti ne tik į infliacijos lūkesčius, bet ir šalies ekonomikos raidos pokyčius, kuriuos smarkiai lemia išorės padėtis. Todėl sekti šių bankų pinigų politikos ir ekonomikos prognozes yra labai įdomu siekiant pasitikrinti, ar nesame pernelyg optimistiški ar pesimistiški dėl Lietuvos eksporto prognozių. Metinė infliacija Vidurio Europos šalyse rugpjūtį buvo didesnė negu mūsų šalyje, kur kainos per metus padidėjo 2,5%. Didžiausią neplanuotą įtaką infliacijai visame regione turėjo dėl mažesnio negu prieš metus derliaus brangusios daržovės. Ne visada Lietuvoje reikia ieškoti kaltųjų dėl išaugusių kainų vietinėje rinkoje, kartais užtenka pažiūrėti, kas vyksta už mūsų šalies ribų. Pavyzdžiui, per metus Lenkijoje daržovės pabrango 35, Čekijoje – 34%, arba panašiai kaip ir Lietuvoje, kur daržovių kaina išaugo 34%. Ir žinoma, visose šalyse tebeaugančios darbo jėgos sąnaudos taip pat smarkiai didina infliaciją.

Galima priminti, kad dabar Lenkijoje bazinė palūkanų norma yra 1,5%, Čekijoje – 2%, o Vengrijoje – 0,9%. Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, bazinė palūkanų norma yra -0,5%. Iš Vidurio Europos centrinių bankų palūkanų normą per pastaruosius trejus metus didino tik čekai, todėl pastarieji turi ir didžiausias galimybes mažinti palūkanų normą, jeigu reikėtų skatinti ekonomiką. Čekijos centrinis bankas kol kas nedramatizuoja galimo šalies ekonomikos augimo lėtėjimo, kurį lemtų prastesni užsienio prekybos rezultatai. Paskutiniame šią savaitę vykusiame centrinio banko valdybos posėdyje netgi buvo balsavusių už palūkanų normos padidinimą.

Čekijos ekonomika antrą ketvirtį augo 2,7%, arba tiek pat kiek ir pirmą. Lenkijos centrinis bankas rugsėjį taip pat paliko bazinę palūkanų normą nepakeistą ir pripažino, kad šalies ekonomika tebeauga pakankamai greitai (antrą ketvirtį metinis BVP pokytis buvo 4,2%), ir yra tikėtina, kad ji augs istoriškai sparčiu tempu artimiausiu metu. Tačiau sparčiau negu laukta auganti infliacija Lenkijos centrinį banką turėtų versti sunerimti, ką daryti toliau, juo labiau, kad kitąmet minimalią mėnesio algą šalyje ketinama padidinti 15%, o per trejus metus – net 50%. Vien tai kitąmet infliaciją dar padidins 0,3 procentinio punkto.

Matant, kad Europos Centrinis Bankas ir Federalinis rezervų bankas jau sumažino palūkanų normas stengdamasis užbėgti tolesniam ekonomikos lėtėjimui už akių, Vidurio Europos centrinių bankų ramybė gali kelti nerimą. Tačiau mums, lietuviams, tai yra vienas iš požymių, rodančių, kad Vidurio Europa kol kas neutraliai reaguoja į artimiausių ketvirčių ekonomikos pokyčius ir pernelyg nesureikšmina prastėjančių Vokietijos ekonomikos rezultatų. Turime likti budrūs ir stebėti ne tik tai, ką daro šių šalių centriniai bankai, bet ir tokių valiutų kaip Lenkijos zlotas ar Čekijos krona svyravimą – tai irgi rodo, kaip yra vertinamos šių šalių ekonomikos perspektyvos.

Komentaro autorius — Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Pasiektas susitarimas: Turkija pritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO 1

Antradienio vakarą buvo pasiektas susitarimas tarp Turkijos ir Švedijos bei Suomijos lyderių, turėsiantis...

Vokietija: žaliosios elektros lenktynės su dujomis ir atomu Premium

Vokietijoje nėra tiek saulėtų dienų kiek Pietų Europoje, tačiau vasarą saulės elektrinės lenkia dujomis...

Pramonė
20:00
M. Draghi sako išgirdęs pirmininko patikinimą, kad V. Putinas nedalyvaus G20

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G20)...

Verslų gelbėjimas valstybiniam investuotojui tampa vis brangesnis

Pagalbos verslui fondo komanditorius „Valstybės investicinis kapitalas“ išplatino 25 mln. Eur obligacijų...

Rinkos
17:50
Ministerijos ir teisėsaugos institucijos gavo pranešimus apie sprogmenis 2

Antradienio popietę 13 ministerijų ir Vilniuje įsikūrusių teisėsaugos institucijų elektroniniu paštu gavo...

NKSC: kibernetinės atakos tęsiasi, bet jų mastas mažesnis

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau jų mastas kiek...

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki rugsėjo vidurio

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo vidurio.

Padaugėjus užsikrėtimų ES šalys pratęsė COVID-19 pažymėjimų naudojimą

Europos Sąjungos šalys antradienį pritarė tam, kad būtų metams pratęstas ES skaitmeninių COVID pažymėjimų...

E. Macronas susilaikė nuo Rusijos įvardijimo teroristine valstybe 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė nevadinsiąs Rusijos „terorizmą remiančia...

B. Johnsono siekis perrašyti „Brexit“ taisykles įveikė pirmąją kliūtį

Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Boriso Johnsono siekis atsikratyti kai kurių su Europos Sąjunga...

Teismas vėl atmetė 240 mln. Eur vertės Lietuvos ieškinį „Veolia“

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį dar kartą atmetė daugiau nei 240 mln. Eur vertės valstybės ieškinį...

Pramonė
14:38
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
14:30
G 7 šalys susitarė didinti karo kainą Rusijai, išreiškė tvirtą paramą Ukrainai

Pasibaigus tris dienas trukusiam aukščiausiojo lygio susitikimui, G 7 šalių vadovai susitarė nustatyti...

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį sumažėjo 3 punktais

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo minus 11 ir, palyginti su geguže, sumažėjo 3 procentiniais...

„Moody's“: Rusija neįvykdė užsienio skolos įsipareigojimų

Reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino, kad Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė užsienio skolos...

Rinkos
12:54
Seimas ėmėsi siūlymo dekriminalizuoti nedidelį kiekį kanapių 5

Seimas antradienį ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę...

Premjerė ir Seimo pirmininkė laisvalaikiu nebebus saugomos 1

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių.

Pirmadienį nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų 4

Lietuvoje pirmadienį nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti...

A. Bilotaitė: nepaprastosios padėties vis dar reikia Premium 4

Rusijos ir Baltarusijos keliamos grėsmės yra išlikusios ir netgi kartais gerokai suintensyvėja, be to, niekur...

Prezidento patarėjas: neabejojame, kad iš NATO susitikimo parsivešime siektą rezultatą

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad iš antradienį Madride vykstančio...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku