Kodėl Lietuvos verslui reikia atidžiai stebėti Vidurio Europos ekonomikos pokyčius

Publikuota: 2019-09-27
SEB nuotr.
SEB nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Eksportas į Vokietiją 2018 metais sudarė 32% Čekijos, 28% Lenkijos, 27% Vengrijos ir 22% Slovakijos viso prekių eksporto. Lietuvoje, tuo tarpu, prekių eksportas į Vokietiją nesiekė ir 8% viso eksporto. Be to, apdirbamosios gamybos dalis BVP struktūroje visose keturiose Višegrado šalyse buvo didesnė negu Lietuvoje, o tai dar labiau sustiprina Vokietijos ekonomikos įtaką šių šalių ekonomikai.

Įdomu, kad pramonės ir apdirbamosios gamybos pokyčiai visose šalyse buvo gana panašūs. Prekių eksportas į Vokietiją antrą ketvirtį augo lėčiau ir Lietuvoje, ir Višegrado šalyse. Nors pati Vokietijos pramonės gamyba smuko, prekių eksportas į Vokietiją vis dar didėjo – tai reiškia, kad Vidurio Europos ir Lietuvos gamintojai toliau buvo konkurencingi tiekėjai vokiečių užsakovams. Tačiau padėtis tikrai nesikeičia į gera – naujausi liepos ir rugpjūčio duomenys rodo, kad Lietuvoje ir Vidurio Europos šalyse pramonė trečią ketvirtį augs minimaliai. Ir tai nestebina – tikėtis, kad vis dar tebesmunkant Vokietijos automobilių pramonei Lietuvos ar Vidurio Europos pramoninkai išlaikytų stiprų augimą, negalima.

Lietuvoje mažai kas atidžiau stebi, kaip sekasi Vidurio Europos valstybėms, nors jos yra ne tik stiprios konkurentės, bet ir prekybos partnerės. Vis dar gajus stereotipas, kad šios šalys yra gerokai turtingesnės negu Lietuva, tačiau pagal gyventojų perkamąją galią artėjame ar net aplenkėme šias valstybes. Pavyzdžiui, Lietuvoje antrą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių buvo 818 eurų, kai Lenkijoje jis siekė 803 eurus, Slovakijoje – 835 eurus o Čekijoje – 990 eurų. Eurostato duomenimis, kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis negu Čekijoje ir Slovakijoje, bet maždaug 10% didesnis negu Lenkijoje. Beje, darbo sąnaudos sparčiai auga ne tik Lietuvoje: vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lenkijoje antrą ketvirtį padidėjo 7%, Čekijoje – 7,2, o Slovakijoje – net 9,7%. Todėl tikrai nesame išskirtiniai Europoje nei pagal algų, nei pagal ekonomikos ar kainų augimą.

Yra vienas nemažas skirtumas tarp Lietuvos ir bent jau trijų Vidurio Europos valstybių. Lenkija, Čekija ir Vengrija nėra euro zonos šalys, tų šalių valiutos laisvai svyruojančios ir centriniai bankai aktyviai vykdo pinigų politiką siekdami savo pagrindinio oficialaus tikslo – užtikrinti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu (18–36 mėnesius). Reikėtų priminti, kad centriniai bankai vis dar įsitikinę, kad palyginti nedidelė infliacija vidutiniu laikotarpiu padeda išlaikyti subalansuotą ekonomikos augimą, o aiškiai apibrėžtas tikslas leidžia gyventojams ir verslui lengviau priimti ilgalaikius sprendimus. Pavyzdžiui, Lenkijos centrinis bankas siekia, kad metinė infliacija būtų beveik 2,5%, Čekijos – 2%. Abu bankai toleruoja 1% nuokrypį.

Žinoma, šie centriniai bankai turi atsižvelgti ne tik į infliacijos lūkesčius, bet ir šalies ekonomikos raidos pokyčius, kuriuos smarkiai lemia išorės padėtis. Todėl sekti šių bankų pinigų politikos ir ekonomikos prognozes yra labai įdomu siekiant pasitikrinti, ar nesame pernelyg optimistiški ar pesimistiški dėl Lietuvos eksporto prognozių. Metinė infliacija Vidurio Europos šalyse rugpjūtį buvo didesnė negu mūsų šalyje, kur kainos per metus padidėjo 2,5%. Didžiausią neplanuotą įtaką infliacijai visame regione turėjo dėl mažesnio negu prieš metus derliaus brangusios daržovės. Ne visada Lietuvoje reikia ieškoti kaltųjų dėl išaugusių kainų vietinėje rinkoje, kartais užtenka pažiūrėti, kas vyksta už mūsų šalies ribų. Pavyzdžiui, per metus Lenkijoje daržovės pabrango 35, Čekijoje – 34%, arba panašiai kaip ir Lietuvoje, kur daržovių kaina išaugo 34%. Ir žinoma, visose šalyse tebeaugančios darbo jėgos sąnaudos taip pat smarkiai didina infliaciją.

Galima priminti, kad dabar Lenkijoje bazinė palūkanų norma yra 1,5%, Čekijoje – 2%, o Vengrijoje – 0,9%. Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, bazinė palūkanų norma yra -0,5%. Iš Vidurio Europos centrinių bankų palūkanų normą per pastaruosius trejus metus didino tik čekai, todėl pastarieji turi ir didžiausias galimybes mažinti palūkanų normą, jeigu reikėtų skatinti ekonomiką. Čekijos centrinis bankas kol kas nedramatizuoja galimo šalies ekonomikos augimo lėtėjimo, kurį lemtų prastesni užsienio prekybos rezultatai. Paskutiniame šią savaitę vykusiame centrinio banko valdybos posėdyje netgi buvo balsavusių už palūkanų normos padidinimą.

Čekijos ekonomika antrą ketvirtį augo 2,7%, arba tiek pat kiek ir pirmą. Lenkijos centrinis bankas rugsėjį taip pat paliko bazinę palūkanų normą nepakeistą ir pripažino, kad šalies ekonomika tebeauga pakankamai greitai (antrą ketvirtį metinis BVP pokytis buvo 4,2%), ir yra tikėtina, kad ji augs istoriškai sparčiu tempu artimiausiu metu. Tačiau sparčiau negu laukta auganti infliacija Lenkijos centrinį banką turėtų versti sunerimti, ką daryti toliau, juo labiau, kad kitąmet minimalią mėnesio algą šalyje ketinama padidinti 15%, o per trejus metus – net 50%. Vien tai kitąmet infliaciją dar padidins 0,3 procentinio punkto.

Matant, kad Europos Centrinis Bankas ir Federalinis rezervų bankas jau sumažino palūkanų normas stengdamasis užbėgti tolesniam ekonomikos lėtėjimui už akių, Vidurio Europos centrinių bankų ramybė gali kelti nerimą. Tačiau mums, lietuviams, tai yra vienas iš požymių, rodančių, kad Vidurio Europa kol kas neutraliai reaguoja į artimiausių ketvirčių ekonomikos pokyčius ir pernelyg nesureikšmina prastėjančių Vokietijos ekonomikos rezultatų. Turime likti budrūs ir stebėti ne tik tai, ką daro šių šalių centriniai bankai, bet ir tokių valiutų kaip Lenkijos zlotas ar Čekijos krona svyravimą – tai irgi rodo, kaip yra vertinamos šių šalių ekonomikos perspektyvos.

Komentaro autorius — Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

B. Johnsonas patvirtino: pasiekė susitarimą su ES dėl „Brexit“ 4

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, likus kelioms valandoms iki ES viršūnių susitikimo,...

Seime surinkti būtini parašai dėl nepasitikėjimo Seimo vicepirmininku R. Žemaitaičiu 3

Ketvirtadienį Seime surinktas būtinas minimalus skaičius, kad būtų pradėta nepasitikėjimo procedūra...

Daliai pensininkų ir neįgaliųjų kompensuojami vaistai nekainuos

Nuo kitų metų liepos visi 75 metų ir vyresni asmenys, taip pat labai mažas pajamas gaunantys pensininkai ir...

Prekyba
11:57
Bulgarija dvigubina statymą: už „Volkswagen“ gamyklą sumokės 260 mln. Eur 12

Karinė Turkijos operacija Sirijoje gresia neigiamomis pasekmėmis ekonomikai – vokiečių automobilių gamybos...

Pramonė
11:17
V. Sinkevičius dar pabus ministru, nes vėluos naujos EK darbo startas  1

Naujos sudėties Europos Komisija (EK), vadovaujama vokietės Ursulos von der Leyen, nepradės darbo nuo...

Ugniagesiai skelbia suvaldę gaisrą Alytuje, mokyklos nebus uždaromos 1

Ugniagesiai ketvirtadienio rytą skelbia suvaldę gaisrą Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje, miesto...

Pramonė
07:32
G. Nausėda vyksta į pirmąjį ES viršūnių susitikimą tartis dėl „Brexit“, biudžeto 5

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į pirmąjį savo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą,...

Ieškodami naujos statybos buto pirkėjai vertina ir vietą mieste, ir nestandartinį suplanavimą, ir vaizdingą panoramą Verslo tribūna

Miesto gyventojai, rinkdamiesi naujus namus, tampa vis reiklesni ir nori tokio būsto, kuriame jaustųsi...

Smulkiesiems – papildoma paskata augti Verslo tribūna

Smulkiajam verslui nusprendus plėsti veiklą į užsienį, neretai tik entuziazmo nepakanka. Verslo pradžioje...

Prekyba
06:00
Ekologiškas transportas – ne mada, o nauda Verslo tribūna 1

Tarptautinį automobilių gamintoją „Iveco“ Lietuvoje atstovaujanti  UAB „Transmitto“ pardavė pirmąją...

„Danske Bank“: tvarus energijos vartojimas – konkurencinis pranašumas Verslo tribūna 1

Į tvarų energijos vartojimą orientuotas verslas diktuoja naujas taisykles nekilnojamojo turto vystytojams.

Proga pasibalnoti baltą žirgą 11

Kol valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis desperatiškai tebeieško būdų, kaip iš Seimo pirmininko kėdės išrauti...

Daugiafunkcis verslo ir laisvalaikio kompleksas atgaivins primirštą Vilniaus senamiesčio dalį Verslo tribūna 8

Nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ savininkų brolių Ortizų įgyvendintas...

Verslo aplinka
2019.10.16
Eurostatas: beveik trečdalis Lietuvos gyventojų skursta 19

Beveik trečdalis, arba 28,3%, Lietuvos žmonių pernai gyveno ties skurdo riba – tai vienas didesnių rodiklių...

Verslo aplinka
2019.10.16
„Valstiečiai“ nusprendė užkirsti kelią galimam V. Pranckiečio grįžimui į frakciją

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija užkirto kelią galimam Seimo pirmininko Viktoro...

Verslo aplinka
2019.10.16
Dėl gaisro Alytuje paskelbta ekstremali padėtis, ugnis dar nelokalizuota 19

Dėl trečiadienį Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje, kilusio gaisro skelbiama ekstremali padėtis, bus...

Verslo aplinka
2019.10.16
ES ir JK tęsia paskutinės minutės derybas dėl „Brexit“

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) ir trečiadienį tęsia intensyvias paskutinės minutės derybas.

Verslo aplinka
2019.10.16
G. Kirkilas: biudžeto projekte neatsispindi koalicijos sutartyje įtvirtinti punktai 2

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija trečiadienį paskelbtame biudžeto projekte pasigenda koalicijos...

Verslo aplinka
2019.10.16
Lietuva ruošiasi „šnipų mainams“ su Rusija 1

Lietuva ir Rusija susitarė apsikeisti dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, BNS patvirtino informuoti...

Verslo aplinka
2019.10.16
ESO investicijos: rangovai kalba apie katastrofą, prižiūrėtojai – apie stabilumą Premium 2

Į elektros skirstomojo tinklo atnaujinimą investuojama per mažai, o tai gali turėti „katastrofiškų...

Verslo aplinka
2019.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau