Siūlys uždrausti politikams būti viešųjų pirkimų komisijose
Apie tai, kad valstybės vadovė teiks atitinkamas įstatymų pataisas, pranešta ketvirtadienį po prezidentės susitikimo su Diana Vilyte, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktore. Šio susitikimo metu, anot prezidentūros pranešimo spaudai, aptartos „viešųjų pirkimų problemos, susijusios su teisinio reglamentavimo trūkumais, kurie sudaro sąlygas piktnaudžiauti“.
Sukuria korupcines prielaidas
„Susitikime pabrėžta, kad galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia plačias galimybes pirkimus vykdyti skaidriai, tačiau pernelyg dažnas jo kaitaliojimas, gebėjimų jį tinkamai įgyvendinti stoka nesukuria stabilios teisinės aplinkos ir sukuria korupcines prielaidas. Tą patvirtina ir šiomis dienomis paskelbtas „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrimas, pagal kurį Lietuvos rezultatai nesikeičia ketvirti metai paeiliui, o viena iš korupcijos pažeidžiamiausių sričių išlieka viešieji pirkimai“, – nurodoma pranešime spaudai.
„Prezidentės teigimu, institucijų vadovai turi siekti aukščiausių skaidrumo standartų ir dėti visas pastangas, kad pirkimų procesai būtų depolitizuoti. Būtina vengti politinio pasitikėjimo asmenų dalyvavimo komisijose, priimant sprendimus dėl pirkimų. Todėl prezidentė siūlys įstatymu uždrausti politinio pasitikėjimo asmenims ir valstybės politikams dalyvauti viešųjų pirkimų komisijose ir procesuose“, – priduriama jame.
Negalės būti ekspertais
Nurodoma, kad pataisos apims ir draudimą politinio pasitikėjimo pareigūnams būti viešųjų pirkimų ekspertais.
Diskusijos tokiu klausimu kilo žiniasklaidai paskelbus, kad premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas buvo Nacionalinės mokėjimų agentūros viešųjų pirkimų ekspertu. Kelis šios agentūros pirkimus laimėjo verslininko, viešųjų ryšių konsultanto Dariaus Gudelio įmonė. Viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl pernelyg tamprių p. Gudelio ryšių su Vyriausybės vadovu.
Prezidentūros pranešime atkreipiamas dėmesys, kad p. Grybauskaitės priimtu sprendimu, „vykdant viešuosius pirkimus Prezidento kanceliarijoje, politinio pasitikėjimo asmenys nedalyvauja ir niekada nedalyvavo“.
Norėtų išvengti interpretacijų
Susitikime taip pat konstatuota, kad, praktikoje taikant Viešųjų pirkimų įstatymą, susiduriama su daugybe jo interpretacijų, taip pat ir korupcinių: „Pasak prezidentės, tinkamo išaiškinimo trūkumais sumaniai manipuliuoja nesąžiningi pirkimų dalyviai, interpretuojantys neaiškias nuostatas savo naudai. Todėl dažnai konkursų rezultatai kelia nuostabą, o kokybė viešuosiuose pirkimuose ir toliau beveik visada pralaimi mažiausiai kainai ir tampa tam tikra parodija.“
Susitikime konstatuota, kad nepatikimų tiekėjų sąrašas turėjo tapti įrankiu, eliminuojančiu iš viešųjų pirkimų nesąžiningą verslą, tačiau praktikoje jis neveiksmingas, jam taikyti neretai pritrūksta ne tik žinių, bet ir drąsos.
Pabrėžta, kad nei vienas euras iš kasmet per viešuosius pirkimus einančių apie 4–5 milijardų „neturi tapti korupcinių dalyvių pasipelnymo šaltiniu“.
Pranešime spaudai konstatuota, kad prezidentė mato galimybių viešųjų pirkimų lėšas naudoti skaidriau ir efektyviau, o sutaupytus pinigus skirti Lietuvos žmonių gerovei didinti. „Tokioms problemoms spręsti nebūtina keisti įstatymo. Tam reikia tobulinti ir plėsti jo išaiškinimą, gerinti metodinius nurodymus, intensyviau kelti pirkimus vykdančių darbuotojų kvalifikaciją“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Viešuosius pirkimus Lietuvoje vykdo apie 4.000 perkančiųjų organizacijų. 2017 m. viešuosiuose pirkimuose įsigyjamų darbų, prekių ir paslaugų vertė siekė 4,7 mlrd. Eur, tai prilygsta 12% tų metų šalies bendrojo vidaus produkto.
Premjeras — prieš
Bet p. Skvernelis įsitikinęs, kad politinio pasitikėjimo pareigūno dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose užtikrina vykdomo pirkimo skaidrumą.
„Mes tokią praktiką turėjome, kai pati institucija susidėliodavo sąlygas, ir vertinimus padarydavo, ir pirkimą atlikdavo. Bandome tai riboti, o tai yra įmanoma dalyvaujant politinio pasitikėjimo pareigūnui“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjeras, praneša BNS.
Anot p. Skvernelio, prezidentės siūlomų pataisų priėmimo atveju turėtų būti numatytos alternatyvos, kad viešųjų pirkimų komisijos nebūtų vien iš tų institucijų: „Turėtų būti labai aiškiai numatyta, kas turėtų dalyvauti iš išorės, tai yra ne institucijai priklausančių asmenų, tiek komisijos veiklos, bet vertintų veiklą. Jei paliksime savose sultyse, patiems spręstis, turėsime tas problemas, kurias turėjome dešimtmečius.“
