Lietuvos BVP 2018 m. paaugo 3,6%
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilija Lapėnienė, Statistikos departamento generalinė direktorė, informavo, kad 2018 m. pabaigoje BVP siekė 45,2 mlrd. Eur, kas yra 3,6% daugiau lyginant su 2017 m. nacionalinės ekonomikos apimtimis.
Tai pirmieji duomenys, kuriuos „įvertinęs turimus statistinius duomenis ir pritaikius ekonometrinius modelius“ apie 2018 m. ūkio plėtrą pateikė Statistikos departamentas. Vėliau šiemet šie duomenys bus tikslinami. Pernykščio BVP augimo antrasis įvertis bus pateiktas vasario paskutinę dieną.
Augimas ima lėtėti
2017 m. Lietuvos BVP didėjo 4,1%, 2016 m. – 2,4%.
„Tad 2017-aisiais fiksuotas spartesnis ekonomikos augimas 2018 m. vėl šiek tiek sulėtėjo“, — konstatavo departamento vadovė.
Per pastaruosius du-tris mėnesius Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, taip pat didžiausių šalyje veikiančių bankų ekonomistai prognozavo, kad 2018 m. Lietuvos BVP padidės apie 3,3–3,5%.
[infogram id=“85620633-6c61-4c51-aff8-2fb08059e147“ prefix=“yMP“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos BVP pokytis 2006-2018 m.“]
Prognozuojama, kad 2019 m. Lietuvos BVP augimas kiek sulėtės ir sudarys apie 2,5-3%.
Pasak p. Lapėnienės, pernykštis 3,6% BVP didėjimas yra fiksuojamas pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Jos nepašalinus BVP pokytis siekė 3,5%.
2018 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12 mlrd. Eur. Palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,6%.
Ketvirtąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui didžiausią įtaką turėjo apdirbamosios gamybos, statybos ir didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė. Neigiamą įtaką darė sumažėjusi nekilnojamojo turto operacijų įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Paslaugos brango gerokai labiau
2018 m. Lietuvoje užfiksuota metinė 1,9% infliacija. Per metus prekės pabrango 1%, paslaugos — 4,3%.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 1,6%, rinkos kainos — 1,9%.
Bendrąjį metinį kainų pokytį lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų padidėjimas 5,9%, viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų — 6,6%, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių — 3,2% bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų sumažėjimas 0,6%.
Statistikos departamentas taip pat suskaičiavo, kaip pakito kainos per pastaruosius penkerius metus. Laikotarpyje tarp 2013 m. gruodžio ir 2018 m. gruodžio vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 7,3%. Iš jų prekių kainos per penkerius metus padidėjo 3,1%, o paslaugų — net 20,9%.
2018 m. visose Europos Sąjungos šalyse fiksuota vidutinė metinė infliacija. ES ji sudarė 1,9%, euro zonoje — 1,7%. Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2018 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,5%.
Padidėjo darbo užmokestis
2018 m. pramonės produkcijos parduota už 22,6 mlrd. to meto kainomis, tai 5,1% daugiau nei 2017 m. Užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis nežymiai sumažėjo ir sudarė 63,5% (2017 m. — 64,2%).
Pernai prekių eksportas sudarė 28,3 mlrd. Eur, importas — 30,9 mlrd. Eur. Lyginant su 2017 m. eksportas padidėjo 7,3%, importas — 8,5%. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,6 mlrd. Eur. Daugiausiai eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Iš šių šalių daugiausiai ir importuota. Eksportas į ES padidėjo 8,4% ir sudarė 58,9% bendro Lietuvos eksporto, importas iš ES padidėjo 5,2% ir sudarė 67,9% bendro importo.
Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 1% ir sudarė 1,368 mln. žmonių. Bedarbių sumažėjo 11,7% ir siekė apie 91.000 žmonių. Nedarbo lygis sudarė 6,2%, kas yra 0,7 proc. punkto mažiau nei 2017 m.
Preliminariais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių pernai padidėjo 9,6% ir sudarė 921 Eur. Vidutinis užmokestis „į rankas“ sudarė 718 Eur ir per metus padidėjo 8,8% arba 58 Eur.
Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 5,9%.
2018 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies darbuotojų, uždirbo 500 Eur ir mažiau, t. y. faktiškai gavo minimalią algą.
Biudžetinėse įstaigose darbuotojų skaičius sumažėjo 1.400 ir sudarė apie 310.200. Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių sudarė 823 Eur ir per metus padidėjo 11,2%.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Gyventojų mažėjimas smarkiai sulėtėjo
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,794 mln. žmonių. Tai yra 14.900 arba tik 0,5% mažiau nei 2018 m. pradžioje.
Pernai 11.600 žmonių mirė daugiau nei gimė kūdikių ir 3.300 daugiau žmonių emigravo nei imigravo. Tačiau gyventojų mirtingumas sumažėjo, taip pat gerokai sumažėjo emigracija. Emigrantų skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų, sumažėjo nuo 16,9 (2017 m.) iki 11,5 (2018 m. ). Imigrantų skaičius padidėjo — nuo 7,2, tenkančių 1.000 gyventojų, 2017-aisiais iki 10,3 pernai.
