Profsąjungos: dėl prekybos centrų darbo ribojimo dar nesusitarta

Pavadino tiesos neatitinkančia informacija

Ketvirtadienį Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė, išplatino pranešimą spaudai, kuriame informuojama, kad „įsibėgėjus diskusijoms dėl darbo laiko reguliavimą prekybos centruose švenčių dienomis ir sekmadieniais paskubėta pranešti, jog profesinės sąjungos ir prekybininkai preliminariai sutaria, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai nedirbtų dvi dienas metuose – per Kalėdas ir Velykas“.

„Tai – tiesos neatitinkanti informacija“, – teigia p. Ruginienė.

Anot jos, šį pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva įvykusiame susitikime profsąjungų atstovai „tiesiog buvo informuoti, jog Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nariai iš esmės pritaria tik dėl nedarbo dvi dienas per metus ir nenorėtų, kad ateityje nedarbo dienų sąrašas būtų plečiamas“.

Tačiau profesinės sąjungos tikina neatsisakančios siekio, kad „tiek didžiųjų prekybos centrų, tiek ir kitų prekybos vietų darbuotojai nedirbtų per visas šventes ir sekmadieniais“.

„Nemažai darbuotojų dirba poilsio ir švenčių dienomis ten, kur būtina, kad būtų užtikrinti gyvybiškai svarbūs visuomenės ir valstybės interesai. Prekybos įmonės – tikrai nėra viena iš tokių vietų. Todėl yra tiesiog absoliuti nesąmonė teigti, jog darbuotojai esą patys nenori laisvadienio pabūti kartu su šeima“, – tvirtino LPSK pirmininkė.

Jos teigimu, sekmadieniais ar per šventes turėtų nedirbti visi, kurie nėra užimti gyvybiškai svarbiose srityse ar nepertraukiamoje gamyboje.

„Visa tai – derybų, kurios faktiškai dar nėra prasidėjusios, klausimas. Rengiamės joms ir tikimės socialiai atsakingesnio požiūrio iš darbdavių pusės, o ne vien gąsdinimų būsimais atleidimais“, – pastebėjo p. Ruginienė.

Visi trys variantai – ant derybų stalo

Eglė Radišauskienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, VŽ patvirtino, kad pirmadienį SADM vykusiame Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovų susitikime buvo tik pasikeista nuomonėmis, kaip galėtų būti sprendžiama prekybos centrų darbo ribojimo problema. Susitikimo metu išryškėjo trys galimi šio klausimo sprendimo būdai.

„Visi jie tebėra ant darbo stalo. Derybos bus tęsiamos toliau“, – pabrėžė p. Radišauskienė.

Sutarta, kad kitas socialinių partnerių susitikimas šiuo klausimu vyks rugsėjo 25 d.

Tikimasi, kad galbūt rudenį pavyks pasirinkti vieną iš trijų variantų. Apie tai VŽ pranešė ir šį pirmadienį, iškart po susitikimo SADM. Tuo metu dalis kitų žiniasklaidos priemonių informavo apie neva pasiektą preliminarų susitarimą prekybos centrams dirbti sekmadieniais, o toliau tartis tik dėl darbo ribojimo per kai kurias šventes.

Skirtingos pozicijos

Profsąjungų atstovai pasisako už tai, kad iš pradžių prekybos centrai nedirbtų per visas didžiąsias valstybines šventes, taip pat ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Vėliau esą palaipsniui šį draudimą galima būtų išplėsti iki visų sekmadienių.

Vyriausybė siūlo pirmiausia pradėti svarstyti draudimą dirbti tik per Darbo kodekse numatytas šventines dienas, neliečiant sekmadienių. Esą galima būtų įvertinti tokio draudimo pasekmes ir patirtį, tada galbūt daryti sprendimus dėl draudimo išplėtimo arba atvirkščiai – susiaurinimo arba sustabdymo.

Tuo metu prekybininkų atstovai sutinka nedirbti tik per dvi šventines dienas per metus – pirmąją Kalėdų dieną bei Velykų sekmadienį. Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, kritiškai įvertino idėją riboti prekybos centrų darbą ir per šventes, ir sekmadieniais. Pasak jo, apribojus prekybos laiką, tektų mažinti darbuotojų skaičių, būtų pažeisti pirkėjų lūkesčiai, prekybos centrų darbuotojai nebetektų galimybės daugiau užsidirbti, nes per šventes ir savaitgaliais mokama daugiau.

Prie valdančiosios koalicijos prisijungti ketinanti Tvarkos ir teisingumo frakcija yra parengusi Darbo kodekso pataisą, siūlančią nuo 2019-ųjų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 14 šventinių dienų: Kūčios, dvi Kalėdų dienos, Naujieji metai, dvi Velykų dienos, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Valstybės diena, Joninės, Žolinė, Visų šventųjų diena, Motinos ir Tėvo dienos.

Diskusijos vyksta daugelį metų

Lietuvoje diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko kyla jau nuo 2002-ųjų, kai didieji prekybininkai buvo susitarę nedirbti per šventes, tačiau susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas.

Seime šia tema diskutuota 2007 ir 2010 m., bet prekybos centrų darbą ribojančios pataisos palaikymo tuomet nesulaukė.

Šiemet Tvarkos ir teisingumo frakcijos pasiūlyta pataisa dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimo Seime sulaukė pritarimo po pateikimo. Prie jos svarstymo plenariniame posėdyje žadama grįžti Seimo rudens sesijoje, sulaukus Vyriausybės ir parlamentinių komitetų išvadų, ar šis projektas priimtinas.

Tam, kad būtų suformuluota Vyriausybės oficiali pozicija dėl pateiktojo projekto, kuri premjeras Saulius Skvernelis pavadino „perspektyviu“, ir buvo inicijuotos socialinių partnerių derybos šiuo klausimu.

Kaimyninėje Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 m. – vieną, o nuo 2020 m. darbas sekmadieniais bus uždraustas.

„Ne pirmo svarbumo klausimas“

Tuo metu Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo, kad, jo nuomone, prekybos centrų darbo laiko ribojimas nėra pirmo svarbumo klausimas.

„Tai smarkiai diskutuotina tema ir tikrai nėra rimta problema. Manau, kad tiesiog premjeras buvo paklaustas dėl registruoto siūlymo Seime ir jis pasakė, kad nuotaikos yra tokios, kad jam bus pritarta. Ir nuo to „užsikūrė“ diskusija. Gal vertėtų pasilikti tą klausimą diskusijoms, kad pasižiūrėtume, kaip seksis atsakyti į klausimus, kodėl kartais kainos prekybos centruose auga, nepaisant jokių rinkos dėsnių“, – sakė Ūkio ministerijos vadovas.

Jis, pasak BNS, atkreipė dėmesį, kad „prekybos centrai Lietuvoje absoliučiai dominuoja, o mažų parduotuvių beveik nelikę, kas ir lemia ir nelygias derybų galias su tiekėjais“.

„Manau, apie ką premjeras ir kalba, laikas pasižiūrėti į žaidimo taisykles, kuriomis remiasi rinkos dalyviai, ar rinka yra absoliučiai skaidri, ar ji užtikrina konkurenciją, ar yra pakankamas konkurencinis spaudimas, kad tos kainos nekiltų dėl kartais nepaaiškinamų priežasčių, ar priežiūros institucijos efektyviai atlieka savo darbą – tai tie klausimai, kuriuos tarpžinybinė darbo grupė turėtų parengti“, – tvirtino p. Sinkevičius.

Vis dėlto, pasak jo, prekybos tinklų reakcija į tokius siūlymus turėjo būti kitokia: „Kai prekybos tinklai atsako, kad mažės darbuotojų atlyginimai, man tai atrodo labai ciniška. Ar tikrai jau yra kur mažinti prekybos tinklų kasininkų, salės darbuotojų atlyginimus? Gražus būtų gestas prekybos tinklams išeiti ir pasakyti, kad tai yra svarstytina, diskutuokime, o mes socialiai atsakingi ir leisime darbuotojams pasilsėti per šventes. Tai būtų daug geresnis atsakymas.“