Euro zona į 2017-uosius įšoko sustiprėjusi

Aleksejaus Vivickio („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.

Euro zonos ekonomika 2016-uosius baigė įgavusi didžiausią pagreitį per pusšeštų metų. Tai teikia šiek tiek optimizmo regionui, kuriam šiemet prognozuojama didelė politinė nežinia, susijusi su rinkimais keliose svarbiose šalyse, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Nyderlandus.

„IHS Markit“ skaičiuojamas apibendrintas pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) gruodį pasiekė 54,4, palyginti su 53,9 reikšme lapkritį. Tai aukščiausias rodiklis per 67 mėnesius ir aukštesnis, nei buvo preliminariai tikimasi gruodžio viduryje, nurodoma „Markit“ pranešime.

„Tyrimo duomenys leidžia daryti prielaidą, kad euro zonos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį augo 0,4%“, – pranešime cituojamas Chrisas Williamsonas, „IHS Markit“ vyriausiasis ekonomistas.

Tiek euro zonos gamybos, tiek paslaugų sektoriaus sustiprėjimas iš dalies sietinas su silpnesniu euru, pažymi „Markit“. Pabrėžiama, kad atsigavimas buvo fiksuojamas keturiose didžiausiose euro zonos valstybėse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Remiantis PMI įverčiu, sparčiausiai augo Ispanijos ekonomika, Vokietija mynė jai ant kulnų.

„Galutiniai PMI duomenys rodo, kad 2016 m. pabaiga euro zonoje buvo dar stipresnė nei rodė preliminarūs įverčiai. Vis dėlto ar tai taps tramplinu, kurio taip reikia euro zonai, kad atsigavimas įgautų dar didesnį pagreitį 2017-aisiais, tebėra neaišku“, – komentuoja p. Williamsonas.

Jo žodžiais, daug kas priklausys nuo šiųmečių politinių įvykių euro bloke. Politiniai sukrėtimai gali lemti, kad paklausa regione išliks vangi, dėl to kiltų rizika, kad euro zonos augimas šiemet išliks nuviliantis, pažymi p. Williamsonas.