VŽ paaiškina: kodėl rengiamas referendumas dėl „Brexit“
Kas yra „Brexit“?
„Brexit“, šiuo metu dažniausiai naudojamas trumpinys, apibūdina galimą Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Sąvoka su galūne „exit“ ES išpopuliarėjo tuomet, kai Graikija kelerius metus svyravo ties pasitraukimo iš euro zonos slenksčiu, tai yra, euro zona sprendė „Grexit“ problemas.
„Brexit“ atvejis – toks pat rimtas kaip ir Graikijos skolų krizės. Britams balsavus prieš narystę ES, iš bloko pasitrauktų viena iš didžiausių ir turtingiausių ES narių.
Kada vyks referendumas?
Davidas Cameronas, JK premjeras, referendumo datą paskyrė birželio 23-ąją, ketvirtadienį. Britų pareigūnai nenorėjo atidėlioti balsavimo – jei vasarą atsinaujintų ES migracijos krizė, ES įvaizdis tik dar labiau suprastėtų.
„Pasirinkimas – jūsų rankose, bet mano rekomendacija – aiški: manau, kad Britanija bus saugesnė, stipresnė ir gyvens geriau reformuotoje ES“, – tokią poziciją ne kartą išsakė p. Cameronas.
Koks bus referendumo klausimas?
Iš pradžių britų vyriausybė norėjo, kad klausimas būtų formuluojamas taip: „Ar JK turėtų likti ES nare?“ Tačiau šalies rinkimų komisijai ši frazė nepatiko – anot komisijos, klausimas yra šališkas ir suponuoja, kad žmonės turėtų atsakyti „taip“.
Formuluotė buvo pakeista taip: „Ar JK turėtų likti ES nare, ar palikti Europos Sąjungą?“ („Should the United Kingdom remain a member of the European Union or leave the European Union?“) Rinkėjai referendumo lapelyje turės pažymėti jų požiūrį atitinkantį atsakymą.
Kodėl rengiamas referendumas?
Kelias į referendumą buvo ilgas ir vingiuotas. Davidas Cameronas premjeru tapo 2010-aisiais, kaip konservatorių ir liberalų demokratų koalicijos lyderis. Jis išsyk susidūrė su spaudimu dėl balsavimo, sprendžiant dėl britų ateities Europoje. To reikalavo už JK pasitraukimą iš ES pasisakanti JK Nepriklausomybės partija (UKIP), taip pat paties p. Camerono partijos euroskeptikai. 2013-aisiais p. Cameronas pažadėjo surengti referendumą, jei 2015-aisiais konservatoriai laimės rinkimus. Konservatoriai iškovojo pergalę rinkimuose, ir p. Cameronas turėjo tesėti referendumo pažadą.
Kai kurie „Brexit“ šalininkai teigia, kad referendumo šaknys – labai gilios: daugelis britų nėra patenkinti naryste ES; juos trikdo tai, kad ES nuo 1973-ųjų, kai prie bloko prisijungė JK, pasikeitė neatpažįstamai.
Kas yra Europos Sąjunga?
ES yra 28 šalių blokas, savo sandara neprimenantis valstybės, tačiau ir kur kas tvirtesnis darinys nei tiesiog laisvosios prekybos zona. Tai ir didžiausia pasaulio ekonomika turinti 500 mln. gyventojų. Bloko BVP viršija 16 trln. Eur.
Viena po kitos sudarytos ES sutartys įtvirtino tokias institucijas kaip Europos Komisija, Europos Parlamentas, Europos Teisingumo teismas ir, galiausiai, ES tarybos prezidento institutas.
Suverenumo pasidalijimo klausimai ES tebesprendžiami – dalis klausimų sprendžiami ES mastu, tačiau didelė dalis dar liko nacionalinėje sferoje. Dalies klausimų, kurie anksčiau priklausė nacionalinio suvereniteto sričiai, perkėlimas į Briuselį – viena opiausių temų britams.
Kodėl „Brexit“ yra svarbu?
„Brexit“ šalininkai teigia, kad JK turi nusimesti Briuselio reguliavimo pančius; anot jų, laisva JK pati turi priiminėti savo įstatymus ir spręsti dėl santykių su prekybos partneriais.
Dalis „Bremain“ (britų pasilikimo ES sudėtyje) kampanijos šalininkų nuogąstauja, kad šalies pasitraukimas iš ES sudėties susilpnintų ir pačią Britaniją, ir ES.
„Brexit“ turėtų įtakos daugybei sričių – nuo JK įmokų į ES biudžetą, prieigos iki ES bendros rinkos, iki pačios Jungtinės Karalystės situacijos tuo atveju, jei Škotija nuspręstų likti ES sudėtyje. Milžiniški ES šalių imigrantų į Britaniją srautai – dar vienas svarbus balsavimo rezultatus lemsiantis klausimas.
Kokie tiksliai būtų „Brexit“ padariniai, kol kas atsakyti neįmanoma, nes ir nėra sukurtas JK alternatyvių santykių su ES modelis. Svarstomos įvairios galimybės – JK galėtų tapti asocijuota bloko nare, kaip Norvegija, kuri dalyvauja bendroje rinkoje, moka į ES biudžetą ir atveria sienas darbuotojams iš ES šalių. Tačiau santykiai gali būti ir kur kas tolimesni.
Kokios pozicijos laikosi verslas?
Didelės kompanijos, išskyrus kelias išimtis, yra linkusios pasisakyti už JK pasilikimą ES sudėtyje, kadangi tai palengvina britų kapitalo, žmonių ir produktų judėjimą pasaulyje. „Bremain“ šalininkai pabrėžia, kad kol kas nėra patikimų alternatyvų JK narystei ES.
„Brexit“ kampanijos atstovai argumentuoja, kad JK būtų naudingiau pačiai susitarti dėl prekybos sąlygų, o ne būti tik viena iš 28 valstybių. Britų komercijos rūmai nurodo, kad 55% šios organizacijos narių pasisako už JK Europos Sąjungos sudėtyje.
infogr.am::b84adbbc-cdcb-4787-a104-86c77391e9b4
VERSLO TRIBŪNA
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
