Fiziniams asmenims – palankesnis dividendų apmokestinimas

Jeigu įmonė pritaikė investicijų lengvatą ir sumažino savo apmokestinamąjį pelną, o vėliau akcininkai, fiziniai asmenys, norėjo šį pelną išsimokėti dividendais, jie prieš tai turėjo nuo dividendais mokamo pelno sumokėti pelno mokestį. Tokiu būdu investicijų lengvata virsdavo tik pelno mokesčio atidėjimu iki pelno paskirstymo akcininkams. Tokia tvarka buvo iki šiol, tačiau dabar Seimas panaikino prievolę mokėti pelno mokestį, kai skirstomas pelnas, kuriam anksčiau buvo pritaikyta investicijų lengvata ir nuo kurio nebuvo sumokėtas pelno mokestis.

Įmonėms – kitaip

Jei akcininkas yra juridinis asmuo, jam tokių bėdų nekildavo ir anksčiau. Taip yra todėl, kad pagal ES direktyvas ir mūsų Pelno mokesčio įstatymą dividendai keliauja be mokesčių. Jei akcijų paketas didesnis, juos draudžiama apmokestinti pelno mokesčiu.

Vadinamoji dalyvavimo išimties lengvata nustato, kad dividendai, mokami Lietuvos ar užsienio įmonėms, yra neapmokestinami pelno mokesčiu, jei šios įmonės ne trumpiau nei 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10% išmokančiosios įmonės akcijų. Dėl to buvo tam tikra nelygybė dar juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimo.

Pavyzdys

Įmonės 2015 m. apmokestinamasis pelnas siekė 200.000 Eur. 2015 m. įmonė pasinaudojo investicijų lengvata ir sumažino savo apmokestinamąjį pelną investicijų suma, t. y. 50% iki 100.000 Eur. 2016 m. įmonė nusprendžia paskirstyti 100.000 Eur dividendų iš 2015 m. paskirstytojo pelno.

Jei akcininkas yra juridinis asmuo:

Dividendai neapmokestinami („dalyvavimo išimties taisyklė“, kuri nustato, kad dividendai, mokami Lietuvos ar užsienio įmonėms, yra neapmokestinami pelno mokesčiu, jei šios įmonės ne trumpiau nei 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10% išmokančiosios įmonės akcijų).

Jei akcininkas fizinis asmuo:

Įmonė nuo 50% (tiek, kiek buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas dėl investicijų lengvatos) išmokamų dividendų fiziniam asmeniui (100.000 x 0,5 = 50.000 Eur) turėjo apskaičiuoti ir sumokėti 15% pelno mokestį. Be to, fiziniams asmenims mokami dividendai yra apmokestinami 15% gyventojų pajamų mokesčiu.

Tokia padėtis diskriminavo smulkųjį ir vidutinį verslą, neskatino Lietuvoje investuoti fizinių asmenų, taip pat ir užsieniečių.

Stambios ir vidutinės įmonės steigia kontroliuojančiąsias (holdingo) įmones Lietuvoje arba užsienyje ir išmoka dividendus joms nemokėdamos mokesčių.

Tokia struktūra leidžia pasinaudoti ir nuostolių perkėlimo lengvata tarp įmonių, tačiau išlaikyti ją brangu, todėl tai gali sau leisti tik stambusis ir vidutinis verslas.

Paskutinis paminklas

„Nors visus kitus apribojimus, kurie atsirado valdant Konservatorių Vyriausybei per naktinę reformą, Seimas panaikino, šitas ilgą laiką stovėjo kaip paminklas, – teigia Kęstutis Lisauskas, konsultacijų bendrovės EY partneris. Anot p. Lisausko, dažnai minėto straipsnio nuostatų net nepavykdavo pritaikyti.

„Nėra jokio mechanizmo, kaip objektyviai apskaičiuoti, kuriais metais uždirbtas pelnas skirstomas tais ar anais metais ir kokiems akcininkams kokiomis dalimis – kiek fiziniams, kiek juridiniams“, – teigia p. Lisauskas. Su tokiais sunkumais susidurdavo ilgą istoriją ir daug akcininkų, fizinių asmenų, turinčios įmonės.