G. Skaistė: tiriant galimą sankcijų apeidinėjimą, pagrindinė problema – trąšų kilmės nustatymas
„Dalis trąšų nėra sankcionuotos ir, reikia pripažinti, jos gali keliauti iš trečiųjų šalių, jei jos nėra pagamintos „Grodno Azot“, todėl tų aplinkybių vertinimas šiandien yra pakankamai sudėtingas“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė G. Skaistė, paklausta kodėl trąšos buvo gabenamos į Lietuvą net tuomet, kai muitinė sausio viduryje pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Trąšos, kurios, buvo įtariama, kad keliauja iš „Grodno Azot“, buvo įleistos į Lietuvą, tačiau jos buvo sulaikytos teisėsaugos institucijų tyrimo tikslais ir niekur neiškeliavo. Tai reiškia, kad jos buvo sulaikytos dėl vienų ar kitų techninių priežasčių. Turbūt teisėsauga galėtų atsakyti, visos, ar ne visos“, – teigė ministrė.
Anksčiau G. Skaistė sakė, jog trąšas gamina ne tik Baltarusija, jas galima atsivežti iš trečiųjų šalių, todėl pagal naują tvarką įmonės turės pateikti informaciją, kad jos nėra pagamintos „Grodno Azot“, o kitoje gamykloje, kurią galima identifikuoti.
Be to, bus siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.
Ministrė trečiadienį, be to, tikino, jog Lietuvos institucijos nuolat kuria naujus modelius siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
„Sankcijos yra naujas dalykas, visi mokomės ties jų įgyvendinimu. Didieji kroviniai iš esmės, visgi, buvo sulaikyti. Tam tikrų bandymų apeiti sankcijas ir galbūt kartais sėkmingų bandymų, gali būti – tas yra visiškai natūralu“, – teigė G. Skaistė.
„Kiekvieną dieną numatydami naujus atvejus, naujus bandymus apeiti sankcijas ir naujas schemas, tiesiog yra kuriami nauji modeliai, kaip išvengti to sankcijų apėjimo ir tai yra nuolatinis procesas“, – sakė ministrė.
Paklausta, kaip vertina Muitinės departamento vadovybės darbą, G. Skaistė teigė, jog „visada galima padaryti geriau“, o institucijos galėtų daugiau dalytis informacija.
„Esame kalbėję su muitine, kad jie stiprins savo vidinius pajėgumus, pačių sankcijų įgyvendinimo kontrolę ir didžiųjų duomenų stebėseną, taip pat efektyviau dalinsis informacija su kitomis institucijomis. Manau, kad tobulinimui tikrai yra erdvės“, – teigė ministrė.
„Tačiau einamuoju momentu matome, kad teisėsaugos institucijos visgi dirba ir tie didieji kroviniai, kurie įtariama, kad keliauja iš „Grodno Azot“, buvo sulaikyti ir nepaleisti“, – sakė G. Skaistė.
Muitinė tęsia tyrimą
Tuo metu Muitinės departamentas pranešė, kad baigus vasarį sulaikytų 15-os vagonų su 818 t baltarusiško karbamido tikrinimą, jo medžiaga prijungta prie sausį prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo.
„Patikrinimo metu surinkta medžiaga prijungta prie sausį Klaipėdoje Muitinės kriminalinės tarnybos pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir kontrabandos gabenant Baltarusijos įmonės „Grodno Azot“ pagamintą karbamidą, kuriame ir bus tiriamos penkiolikos vagonų trąšų gabenimo aplinkybės“, – teigia muitinė.
818 t karbamido krovinio vertė – daugiau nei 327.000 Eur.
Tai, kad muitinė sulaikė 15 vagonų su karbamidu, pranešta vasario 25 d. Vagonai su kroviniu vasario 9 d. buvo sulaikyti ir saugomi Panerių geležinkelio stotyje Vilniuje įtariant, jog trąšos gali būti pagamintos Baltarusijos gamykloje „Grodno Azot“, kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1869?placement=
Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausio 13 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos – trijų miestų įmonėse atliktos kratos, sulaikyti du asmenys, taip pat daugiau nei 2 mln. Eur vertės virš 3.000 t trąšų krovinys.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.
REKOMENDUOJAME
