Universitetuose daugėja atžalinių įmonių

Skatinant mokslo ir studijų institucijų?atžalinių?įmonių kūrimą ir mokslo tyrimais bei eksperimentine plėtra (MTEP) grįstų inovacijų?komercinimą, iš viso 2017–2020 m. buvo skirta beveik 9 mln.?Eur. Dalis šių investicijų jau virto įmonėmis arba prototipais.

Agentūros teigimu, itin populiari yra jos administruojama priemonė „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“. Minimu laikotarpiu iš viso buvo paskelbti?5?kvietimai teikti paraiškas finansuoti?atžalinių?įmonių projektus pagal šią priemonę. Pasirašytos 62 sutartys.

Sparčiausias augimas fiksuotas pastaraisiais metais. Pernai, palyginti su 2020 m., paraiškų skaičius augo bene 10 kartų. O kai kurie mokslininkų vystomi projektai jau yra pažengę ir netrukus gali padėti išspręsti ne vieną problemą.

Naftą valgantys organizmai

Štai, Klaipėdos universiteto įkurta įmonė MB „Inobiostar“ kuria inovatyvią technologiją, kuri skirta išsiliejusios žalios naftos, jos produktų, alternatyvių degalų iš atsinaujinančios biomasės ir atliekų skaidymui jūrinėje aplinkoje naudojant iš Baltijos jūros pakrantės (smėlio ir vandens) išskirtas mikroorganizmų kultūras. Toks naftos teršalų valymo metodas, kai įprastos cheminės aktyviosios medžiagos pakeičiamos biologinėmis, yra tvarus, ekonomiškas ir netoksiškas aplinkai. Inovacijos pritaikymas ir potencialūs klientai akivaizdūs – Baltijos jūroje ir mūvų vidaus vandenyse periodiškai išsilieja naftos produktai. O kur dar užsienio rinkos.

Štai, Rusijos kasybos milžinė „Nornikel“, kaip VŽ rašė, praėjusią savaitę paskelbė sumokėjusi beveik 2 mlrd. USD baudą, kuri jai skirta už pernai įvykusią didžiulę avariją Sibiro šiaurėje, kai į ežerus ir upes šalia Norilsko miesto praėjusių metų gegužę išsiliejo apie 20.000 dyzelino sugriuvus degalų rezervuarui vienoje iš „Nornikel“ priklausančių elektrinių.

Virtualus muzikos mokytojas

Vytauto Didžiojo universiteto įkurta UAB „Intelektika“, komercindama universitete jau sukurtą automatinės muzikos transkripcijos (AMT) technologiją, kuria dirbtinio intelekto technologijomis grįstą mobilią programėlę, skirtą išmanaus telefono arba planšetinio kompiuterio pagalba mokytis groti pučiamaisiais instrumentais. Ateityje mokslininkai planuoja ir toliau kurti pedagoginę metodiką nuotoliniam mokymui per mobiliąsias programėles bei plėsti mokymo imtį kitais instrumentais.

Šiuo atveju mokslininkai sprendžia ne tokią opią problemą, kaip naftos teršalai. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad nuotolinio mokymosi ir muzikavimo programėlės, ypač karantino metu, yra populiarios. „Intelektika“ siekia šias 2 sritis apjungti. Potencialo, panašu, yra, tik daug kas šiuo atveju priklausys nuo technologijų perdavimo ir komercinimo specialistų gebėjimų inovaciją parduoti.

Apsauga nuo skendimo

Pernai įsteigta UAB „CIVECOSAS“ vysto automatiškai išsiskleidžiančią ir paskęsti neleidžiančią apykaklę „BUDDY“, skirtą uždėti vaikams ant kaklo ir nešioti visą laiką, kai yra pavojus. Pavyzdžiui, vaikams žaidžiant kieme, kuriame yra baseinas ar prie atvirų vandens telkinių. 

Tragedijos, kai nuskęsta vaikai, tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pasaaulio šalių fiksuojamos iš esmės kasmet. Tad sprendžiama problema išties aktuali. Be to, kaip sako MITA, produktas tiesioginių konkurentų kol kas neturi.

Projekto metu dar bus kuriama apykaklės elektronikos sistema bei programinė įranga, kuri ją valdy, gebės nustatyti vaiko buvimo vietą bei siųsti nelaimės signalą į išmanųjį telefoną. 

Ginto Kimčio, MITA vadovo, teigimu, labai svarbu skatinti mokslininkų projektų komercializavimą, naujų produktų plėtojimą ir ypatingai naujų partnerysčių mezgimą su verslu, sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonėms ir universitetams įgyvendinti bendrus projektus, ieškoti sprendimų ir siekti bendrų rezultatų.