Šiaulių paradoksas: ar galėtų miestą ištikti Kauno NT likimas

Tačiau sąstingio VŽ kalbinti pašnekovai tikrai nepastebi. Priešingai, kai kurie verslininkai, veikiantys ne tik NT srityje, pradeda didesnių daugiabučių projektų, tam paskatų bando sukurti ir savivaldybė. Tačiau kol kas matyti, kad daugiausia mieste investuoja vietos įmonės, kitų miestų NT plėtotojai Šiaulių privengia.

O kaunietis, pabandęs investuoti šiame mieste, liko nustebęs: turto kainos yra tokios, kokios, jo teigimu, laikinojoje sostinėje buvo 2016 m., bet nuoma skiriasi mažai.

„Keliu hipotezę, kad Šiauliai galėtų būti kitas Kaunas, nes tam yra visos prielaidos. Miestas tvarkosi, yra daug paramos. Reikia katalizatoriaus, kad investicijos šautų į viršų. Vietos verslininkai yra pripratę prie stagnacijos. Ir Kaune tas pats buvo, bet dabar kiekvieno verslininko veikla yra pirkti ir investuoti į NT“, – VŽ svarsto Renatas Andrejevas, NT nuomos bendrovės „Interads“ direktorius.

Jis liepą aukcione iš ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ įsigijo pastatą Šiauliuose, Aušros al. 17. Kiek konkrečiai sumokėjo už 881 kv. m ploto pastatą, R. Andrejevas neatskleidžia.

„Turiu indikacijų, kad nuomininkai sutiktų mokėti 8–10 Eur/kv. m. Nuomos kainos Šiauliuose, palyginti su Kaunu, šiek tiek mažesnės. Visi atvejai skirtingi, bet NT kainos yra mažesnės tris kartus nei Kaune. Tad iš čia atsiranda galimybė investuotojams, pajamingumas galėtų siekti virš 10%, manau, įmanoma pasiekti ir didesnį“, – tikina R. Andrejevas.

Jis sako, kad šiuo metu dar derasi su potencialiais nuomininkais, o sutaręs dėl trijų ketvirtadalių ploto, imsis patalpų įrengimo.

„Mano patirtis teigiama, nors aš kol kas sutarčių ir pinigų srauto parodyti negaliu. Yra du nuomininkai, kurie sutiktų nuomotis du aukštus. Aktyvumo yra“, – pasakoja R. Andrejevas.

Visgi vadovas priduria, kad Šiauliuose sunku nusisamdyti išorės konsultantų, kurie atliktų potencialių nuomininkų apklausas, ar projektų valdymo įmonių. Pasak jo, tokios paslaugos siūlomos tik Vilniuje ir Kaune.

Pasiūlė žemę

Su VŽ bendravę NT brokeriai pasakoja, kad daugiausia vietos verslas mieste stato pagal savo poreikius: sandėlius, gamybines patalpas. Daugiabučių projektai, biurai iki šiol buvo rečiau plėtojami objektai.

Dar praėjusią savaitę Šiaulių miesto savivaldybė pranešė apie savo iniciatyvą nuomoti žemės sklypus bendrovėms su sąlyga, kad jos plėtos daugiabučius.

„Miestui svarbu, kad kartu su didėjančiu darbo vietų skaičiumi jame plėstųsi ir gyvenamoji infrastruktūra. Šiauliuose tokios statybos yra būtinos, nes miestas nenustoja augti. Nutolome nuo kritinės 100.000 gyventojų ribos, tad Šiauliai turi šviesią ateitį, o savivaldybė privalo skatinti naujų statybų procesus“, – kalbėjo Antanas Bartulis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Anot jo, balandį savivaldybė Šiaulių UAB „Akmens takas“ nusprendė išnuomoti du žemės sklypus Korsako g. 24 ir 32A.

Įmonė įsipareigojo per penkerius metus teritorijoje sukurti būtinąją infrastruktūrą, susieti ją su miesto komunikacijomis ir pastatyti gyvenamosios paskirties statinius. Skelbiama, kad bendrovė planuoja devynaukštį daugiabutį, kur būtų apie 70 butų, tačiau kokios investicijos į projektą, VŽ įmonė nepatikslino.

Trakų g. 38, buvusio Duonos kombinato teritorijoje, UAB „Elektronika LT“ stato daugiabučius. Ten bus įrengti 74 butai, viso projekto bendras plotas apie 6.000 kv. metrų. Šiauliečiai verslininkai į komplekso statybas planuoja investuoti 5–6 mln. Eur. Įmonė VŽ savo patirties papasakoti kol kas nenorėjo.

J. Basanavičiaus g. 11 buvusi pirtis rekonstruojama į butus. Jame statytoja UAB „Rar transportas“ planuoja įrengti 20 butų ir prekybos bei paslaugų paskirties patalpas. Taip pat bus rekonstruota ir šalia esanti katilinė, joje ruošiamasi įrengti ir 4 butus.

Netoliese, J. Basanavičiaus g. 50, statybos UAB „Eirta“ plėtoja 30 butų projektą „Parko terasos“. Šiame projekte jau atliekami baigiamieji darbai, o sutarta dėl 40% butų rezervacijos. Butų 1 kv. m kaina projekte – 1.800–2.000 Eur.

2025 m. pavasarį numatoma pradėti statybas buvusiame „Baltijos“ restorane, Vilniaus g. 166. Statytoja UAB „Ertona“ pirmus pastato aukštus numato komercijai, o viršutiniuose aukštuose, beveik 2.000 kv. m plote, bus įrengta 16 butų, kurių plotai – nuo 46 iki 130 kv. m.

Šiaulių miesto savivaldybė praneša, kad kitąmet ruošiasi aukciono būdu išnuomoti daugiabučių pastatų statybai skirtą 2 ha ploto sklypą Purienų g. 39.

(Ne)reikia butų

Linas Juozaitis, NT agentūros „Ober-Haus“ Šiauliuose vadovas, VŽ sako, kad „megastatybų mieste nevyksta“.

„Šiauliečiai nuo seno, matyt, pripratę daugiau gyventi individualiuose namuose, tokie namai ir mieste užima didžiąją dalį gyvenamojo ploto. Mieste pastatoma po vieną, du daugiabučius į metus, daugiau nestato, nes poreikio nėra“, – sako L. Juozaitis.

Jis priduria, kad buvo besidomėjusių galimybėmis investuotojų ir iš kitų miestų.

„Daugiau kaip 2.000–2.500 Eur/kv. m už naują butą šiauliečiai nemoka, todėl vilniečiams, kauniečiams nelabai apsimoka statyti Šiauliuose, bandyti savo pajėgumus“, – teigia „Ober-Haus“ Šiauliuose vadovas.

Justas Niauronis, NT agentūros „Re/Max“ brokeris, dirbantis su projekto „Parko terasos“ pardavimais, nesutinka, kad šiauliečiai gyvena vien individualiuose namuose. Jo teigimu, anksčiau nebuvo naujos statybos butų pasiūlos, tad žmonės jų ir nepirko.

„Nebuvo mieste naujos statybos butų, buvo kotedžai, individualūs namai. Kad tą namuką nupirktum, turi turėti 150.000 Eur, ir nusiperki jį dalinės apdailos, o dar įsirengti (kainuoja – VŽ), susitvarkyti. O kai butą perki, ten už 130.000 Eur jau gali gyventi“, – sako jis.

J. Niauronis įsitikinęs, kad poreikis formavosi natūraliai.

„Vis pastatydavo nedidelius objektus, po 6 butus, 14 butų, juos gana greitai ir sėkmingai pavykdavo parduoti. Kadangi sėkmingai vyksta, mastelis padidėjo, nebe 15 butų projekte, o 70 būstų link“, – kalba jis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad tai didelis šuolis Šiauliams.

„Miestas auga. Ir verslas tuos dalykus seka, mato. Jei nebūtų pirkėjų, niekas čia nestatytų nieko. Bet kadangi yra, pasiskaičiuoja, koks sandorių vidurkis, per kiek laiko gali pastatyti, per kiek realizuoti projektą, kokiomis kainomis, koks atlyginimų vidurkis. Todėl čia bus ir daugiau tų projektų“, – mano brokeris.

Jis taip pat pastebi tendenciją, kad NT kaina pirkti, palyginti su kitais didmiesčiais, skiriasi kartais, o nuomos kainos yra panašios.

„Ekonominiai migrantai, karo pabėgėliai iš Ukrainos yra užplūdę nuomos sektorių“, – kodėl mieste padidėjo nuomos kainos, paaiškina jis.

Komercinio NT plėtra

VŽ jau rašė, kad Šiauliuose NT plėtros bendrovė „Sovli NT“, iš „Baltisches Haus“ įsigijusi pradėtą plėtoti 5.800 kv. m objektą, artėja prie laisvalaikio ir prekybos centro „Kiemas“ statybų pabaigos.

Amiranas Beržinskas, „Sovli NT“ vadovas, VŽ balandį pasakojo, kad šio daugiafunkcio objekto, Gardino g., plėtros darbai vyksta sklandžiai, pagal planą, beveik visas objekto plotas yra išnuomotas.

Taip pat Tilžės g. 57A šiemet užbaigtas viešbutis „Suncity“. Ten įrengta 50 kambarių, restoranas, 500 kv. m ploto konferencijų erdvė, SPA. Viešbutį administruoja VšĮ „Pramogų sala“.

L. Juozaitis sako, kad mieste daugiausia statoma parduotuvių, jo skaičiavimu, dabar skirtingose miesto dalyse statomos bent trys.

„Kiek tų parduotuvių pastato, vis kas nors ten eina. Užtenka žmonių“, – teigia pašnekovas.

Jis pažymi, kad miesto gyvenime įtakos turi ir NATO kariai, įsikūrę Zokniuose.

O D. Juškėnas pasakoja, kad šiuo metu verslas planuoja bent tris sandėlių su biurais ir prekybos patalpomis projektus Pramonės, Serbentų ir Metalistų gatvėse.

„Viena įmonė dar įsigijo 1 ha tose apylinkėse, ten per porą metų statysis 6.000 kv. m ploto sandėlį savo reikmėms“, – pasakoja NT brokeris.

Abu VŽ kalbinti NT brokeriai sutinka, kad didelio poreikio naujiems biurams mieste nėra.

„Prieš „Saulės miestą“ (prekybos centras prie Šiaulių autobusų stoties – VŽ) darė pusiau prekybos, pusiau biurų objektą, bet iki šiol jame yra laisvų plotų. Nėra atstovybių, IT kompanijų, kurioms reikalingos biuro patalpos“, – teigia L. Juozaitis.

„Turime Pramonės g. verslo centrą, kuris yra ne apytuštis, bet laisvų plotų ten yra. Tai nelabai ir reikia, nes nėra taip, kad tas užimtumas būtų labai didelis“, – sako D. Juškėnas.

Visgi jis teigia, kad gerų sandėlių ar gamybinių patalpų verslui trūksta.

„Jei ateina nuomininkas, kuriam reikia 4 m aukščio iki lubų, 2 vartų, automobiliams stovėjimo aikštelės, kiemo ir šildomų patalpų, nerandi, ką jam pasiūlyti. Kai atsiranda tokios patalpos, nėra kam nuomoti. Tokia paradoksali situacija“, – pasakoja jis.

D. Juškėnas juokauja, kad kol suranda patalpas, nuomininkams tenka medituoti.

„Turiu tokius klientus, kurie užsiima pirčių, kubilų prekėmis, gamyba. Jie nuomojosi vienas patalpėles, užaugo, reikia dar apie 1.000 kv. m ploto, užtrukau, kol suradau naujas“, – kalba NT brokeris.

Jis pažymi, kad įprastai gamybininkai mieste už nuomą moka 2–2,5 Eur/kv. m, daugiausia 3 Eur/kv. m. 

„Yra kas už tiek siūlo, nes nori užpildyti patalpas. Turiu vieną klientą, jis nori 4 Eur/kv. m ir nemažina kainos. Buvo atėjęs nuomininkas, norėjo imti visą plotą, 3.300 kv. m, už 3 Eur. Nuomotojas nesutiko, 4 Eur/kv. m kaina fiksuota, ir viskas. Ir dabar stovi patalpos tuščios apie metus“, – dalijasi D. Juškėnas.

Pašnekovas sako, kad biurų nuomos kainos svyruoja nuo 3,5–4 Eur/kv. m už senas patalpas, o naujesnių biurų nuoma – 5–10 Eur/kv. m.

Sandoriai vyksta, bet ne rekordai

VŽ primena, kad 2023 m. pabaigoje fizinis asmuo iš Latvijos įsigijo Šiauliuose esančią Latvijos apdailos, statybinių medžiagų ir sodo prekių prekybos tinklo „Depo“ parduotuvę.

Latvijoje registruota kompanija „New Bumani Invest“, susijusi su tinklu, gruodžio viduryje perleido pastatą Šiauliuose valdančios „Šiaulių bumani“ akcijas dviem Latvijos įmonėms „Maja 2002“ bei „Nekustama Ipasuma Projekti“. Abi jos priklauso tam pačiam verslininkui iš Latvijos, rodo šalies registrų duomenys.

„Šiaulių bumani“ valdo balandį atidarytą apie 17.700 kv. m bendro ploto prekybos pastatą Šiaulių Karaliaučiaus g. 19, esantį beveik 4,4 ha ploto sklype. Įmonei taip pat priklauso didžioji dalis 1,22 ha ploto sklypo Mažosios Lietuvos g. 8.

Parduotuvė Karaliaučiaus g. yra išnuomota tinklo valdytojai „Depo DIY LT“.

Visgi šiais metais didesnių sandorių VŽ kalbinti brokeriai kol kas dar nefiksavo, nors pažymi, kad visiško sąstingio nėra.

„Sandoriai vyksta, nėra labai vangiai, kainos truputį kyla. Bet jei 5 metų laikotarpį žiūrėtume, matytume augimą. Normali kaita, bet kad būtų tuščia, merdėtų, taip nėra, miestas funkcionuoja“, – sako L. Juozaitis.

O D. Juškėnas priduria, kad žada iki metų pabaigos sudaryti vieną didesnį sandorį: „Planas lapkritį pabaigti 6.000 kv. m sandėlio pardavimo sandorį už 2,5 mln. Eur.“