Kraftinių stipriųjų gėrimų pionieriai Lietuvoje kol kas tik du

Pakruojo dvaro spirito varykla. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Gaminti stipriuosius gėrimus nėra paprasta ir pigu – gal todėl šalyje yra tik du smulkieji gamintojai. Vis dėlto jie neabejoja, kad netrukus atsiras ir daugiau nedidelių spirito varyklų, bet tikina, kad vietos po saule teks visiems.

Bet kokios veiklos pradininkams yra sudėtingiau nei pasekėjams. Ypač jei ši sritis stipriai reglamentuota. Tačiau smulkieji verslininkai sugeba įveikti didžiausius sunkumus, kad įgyvendintų savo idėją.

Jau gamina viskį

Vyndarys Gintaras Sinkus prieš keletą metų pradėjo gaminti ir stipriuosius gėrimus. Zarasų MB „Lietungė“, dirbanti su prekės ženklu „Gintaro Sino“, gamina ne tik vynus, bet ir degtinę, džiną, balzamą. Stipriųjų gėrimų gamybai vyndarys pradėjo ruoštis 2015–aisiais: rinkti dokumentus licencijai gauti, po truputį pirkti įrangą.

„Pradėjau gaminti ir man ne taip lengvai sekėsi. Pasiklausti nelabai yra ko, o procesas ganėtinai sudėtingas. Kai kas galbūt mano kitaip, ypač kokie naminukės gamintojai. Jie sakytų, kad čia viskas paprasta. Bet aš kartelę esu užsikėlęs tokią, kad ir su stipriaisiais gėrimais dalyvaučiau pasauliniuose konkursuose. Ir tik po 5 metų, kai pradėjau gaminti tuos gėrimus, galiu pasakyti, kad jau kažką suprantu“, – naujos rūšies gėrimų gamybos pradžią prisimena pašnekovas.

Gintaras Sinkus, MB „Lietungė“, dirbančios su prekės ženklu „Gintaro Sino“ įkūrėjas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Stipriuosius gėrimus gamina iš grūdų, kuriuos perka iš Kėdainių ūkininkų. Verslininkas sako, kad vienas ambicingiausių sau iškeltų tikslų – pagaminti lietuvišką viskį. Kaip sekasi tai daryti, skaitykite čia.

Distiliuoja ir trauktines

Kita kraftinė spirito varykla veikia Pakruojo dvare.

„Kol kas mūsų yra venetai, bet jei atsirastų daugiau gamintojų, tik džiaugtumės. Manau, būtume labiau kolegos, o ne konkurentai. Juk visame pasaulyje kraftinis judėjimas stiprėja. Besk pirštu į bet kurį produktą – kavą, šokoladą, sūrį, – visur rasime tiek gaminių masiniam skoniui, tiek išskirtiniam“, – sako Šarūnas Karalius, Pakruojo dvaro spirito varyklos ir alaus daryklos vadovas.

Įmonė registruota 2017 m. Tiesa, stipriuosius gėrimus ji pradėjo gaminti tik po dvejų metų – tiek laiko užtruko „popierinės“ dalies tvarkymas.

Į spirito varyklą investuota apie 0,5 mln. Eur. Įmonė gamybą pradėjo nuo 5 gėrimų – trijų trauktinių, žolelių užpiltinės ir likerio. Dabar asortimentą sudaro kelios dešimtys gėrimų – kai kurie jų yra limituoto leidimo, nes paprasčiausiai sudėtinga gauti žaliavos.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1012?placement=

„Pavyzdžiui, klevų žiedų ar pelkinės vingiorykštės trauktinės – jų gamybą riboja žaliava, nes klevai žydi vos kelias dienas, todėl kiek žiedų prisirenkame, tiek ir galime pagaminti gėrimų“, – aiškina Pakruojo įmonės vadovas.

Kaip vieną iš konkurencinių pranašumų jis nurodo tai, kad naudoja vietines žaliavas. Pavyzdžiui, čiobrelius jie auginasi patys, vaistažoles perka iš ūkio, esančio už 20 km.

„Nenaudojame jokios atsivežtos žaliavos. Žinoma, galėtume čiobrelius pirkti kad ir iš Kretos. Bet nenorime. Kai augini pats, gali kiekvieną dieną pasižiūrėti, ar jau laikas pjauti. Taip užsitikriname kokybę“, – pasakoja pašnekovas.

Apie Pakruojo dvaro spirito varyklą skaitykite čia.

Komentarai